Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. M., atsakovės atstovei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, tretieji asmenys V. K., V. Š., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama S. D., kurios turtą lygiomis dalimis paveldėjo Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini)(miręs (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir 0,19 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nuo 2007-05-09 žemės sklypą lygiomis dalimis pagal 2007-04-27 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) valdė Z. S. ir V. K., kuriems priklausė po 1/2 sklypo. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės Z. S. brolis V. K.. Ieškovės velionis brolis buvo vedęs, turėjo žmoną V. K. ir dukrą V. Š.. V. K. ir V. Š., kaip pirmos eilės įpėdinės, turėjo teisę priimti palikimą, tačiau to nepadarė, kaip numatyta LR CK 5.50 straipsnyje, t.y. per 3 mėnesius nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl nuo 2020-10-30 broliui priklausęs turtas, 2019-12-18 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai, kuris valdomas patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Z. S. mirusio brolio turimo turto paveldėjimui pagal LR Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą priskiriama ketvirtos eilės įpėdiniams ir neturėjo pirmumo teisės paveldėti mirusiam broliui priklausantį turtą - žemės sklypą. Apie tai, kad pirmumo teisę paveldėjimui turėjusios V. K. ir V. Š. palikimo nepriėmė, o broliui priklausiusio žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo valstybei, ieškovė sužinojo, atsitiktinai 2021 m. rugsėjį, kai kreipėsi į notarą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto išrašo gavimo, ir kai palikimo priėmimo terminas buvo praleistas. V. K. priklausęs turtas nuo 2019-12-18 (įrašas galioja nuo 2020-10-30) priklauso valstybei. LR Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė elgėsi protingai ir sąžiningai, suprato savo padėtį mirusiojo V. K. turto paveldėtojų eilėje, žinojo, kad velionio sutuoktinė V. K. ir dukra V. Š. turi pirmumo teisę turtui paveldėti. Su mirusio brolio žmona ir dukra ieškovė ryšių beveik nepalaiko, buvo susitikusios tik per brolio laidotuves, todėl apie jų sprendimą nepriimti palikimo nežinojo, o apie tai, kad brolio turtas atiteko valstybei sužinojo atsitiktinai 2021 m. rugsėjį. Z. S. pagrįstas tikėjimas, kad palikimą priims pirmumo teisę turinčios brolio žmona ir dukra (nors su mirusiuoju drauge negyveno apie 30 metų, tačiau santuokos oficialiai nutraukę nebuvo) ir neketino tam trukdyti. Visa tai suprasdama, pati nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Dėl aukščiau nurodytos priežasties terminas palikimui priimti po palikėjo V. K. mirties (duomenys neskelbtini) yra praleistas dėl objektyvios ir svarbios priežasties, o ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė prašo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą nuginčyti 2019 m. gruodžio 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tik esant šioms sąlygoms, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Ieškovė neturėdama pirmumo teisės paveldėti brolio turtą pagrįstai tikėjosi, kad palikimą priims V. K. ir V. Š.. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nei notaras, nei valstybę atstovaujanti institucija nesiėmė reikiamų priemonių, kad išsiaiškintų galimus įpėdinius, nors ieškovės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tinkamas jos informavimas nebūtų buvęs sudėtingas. Ieškovė savalaikiai nebuvo informuota apie tai, kad turi teisę paveldėti brolio turtą, todėl negalėjo įgyvendinti savo teisių per nustatytą terminą. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir tik teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kai pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Z. S. kartu su velioniu broliu V. K. iš mamos paveldėjo žemės sklypą ir kiekvienas valdė po 1/2 jo dalį, todėl ieškovė turi teisėtą lūkestį ir pagrįstą interesą paveldėti broliui priklausiusį žemės sklypą ir sujungti nuosavybę į vieną vienetą, kas užtikrintų ieškovei pilnavertę galimybę disponuoti turtu. V. K. ir V. Š., kaip pirmos eilės įpėdinės, nepriimdamos palikimo išreiškė savo valią ir jų interesai nebūtų pažeidžiami. Nuo 2014-09-09 antstolis S. D. yra areštavęs V. K. valdytą turtą (dalį žemės sklypo), o priežastys dėl kurių buvo areštuotas turtas naujojo turto valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos iki šiol nepašalintos. Ieškovė, suprasdama, kad paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, nes visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui, pareigos, prisiimti velionio brolio įsipareigojimus, nevengia ir įsipareigoja, atnaujinus palikimo priėmimo terminą, padengti visus velionio brolio įsipareigojimus. Išvardytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė santykių su brolio žmona ir dukra nepalaikė. Kiek pavyko pabendrauti su trečiaisiais asmenimis, jie nurodė, kad jiems nieko nereikia ir nerūpi. 1/2 sklypo priklauso ieškovei, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra atidalinta. Ieškovė sutiktų atlyginti atsakovės išlaidas dėl paveldėjimo proceso ir mirusiojo skolas. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad turtą paveldės pirmos eilės įpėdiniai. Niekas jos neinformavo apie galimybę paveldėti. Brolis 30 metų su žmona ir vaiku nebendravo. Ieškovė palaidojo brolį. Per laidotuves žmona ir dukra buvo, sakė, kad žiūrės, tvarkysis dėl paveldėjimo. Gal sužinoję apie skolas nusprendė nepriimti palikimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė turėtų atlyginti NŽT išlaidas. Atsakovė privalėjo imtis paveldėjimo procedūrų pagal įstatymą. Nuo 2014 m. valstybė nepardavinėja valstybės žemės ūkio paskirties žemės.

Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir valstybei po 1/2 priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). 1/2 dalis valstybei kaip palikimas perėjo po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. K. mirė santuokoje, turėjo dukrą (b. l. 10). Ieškovė ir V. K. buvo brolis ir sesuo (b. l. 11). Ieškovė ir V. K. 2007-04-27 paveldėjo ginčo sklypą (b. l. 12-13). Atsakovė į bylą pateikė VMI raštą apie tai, kad atsakovė turi pradėti paveldėjimo procedūras (b. l. 31-32), VSDFV raštą apie paveldėjimo procedūrų būtinumą (b. l. 33-36), atsakovės raštą notarui dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo (b. l. 37), pranešimą dėl registravimo (b. l. 38-39), palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b. l. 40-42), apžiūros ir įvertinimo aktą (b. l. 43-45), sąskaitą (b. l. 46), testamentų registro išrašą (b. l. 47), sklypo vertę (b. l. 48).

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 str.).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus V. K. (CK 5.3 str. 1 d.). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2021-10-15. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei išduotas 2019-12-18 (b. l. 40-42). Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypo dalies nuosavybės teisė valstybei įregistruota 2020-10-30 (b. l. 7, 38-39). Ieškovė nagrinėjamu atveju nėra pirmos eilės įpėdinė, paveldėjimo pagal įstatymą atveju ji yra tik ketvirtoje eilėje (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė nurodė, kad tretieji asmenys, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), per V. K. laidotuves nurodė, jog tvarkysis paveldėjimo klausimus. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo manyti, jog esant pirmos eilės įpėdiniams, jai palikimas neatiteks. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma, jog tretieji asmenys palikimo nepriėmė, ieškovė su trečiaisiais asmenimis santykių nepalaikė. Iš trečiųjų asmenų pasyvumo procese galima spręsti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kokia nors valstybės institucija ar notaras būtų informavę ieškovę, jog palikimas yra nepriimtas ir ji tam turi teisę. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei išduotas 2019-12-18 (b. l. 40-42), o Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypo dalies nuosavybės teisė valstybei įregistruota tik 2020-10-30 (b. l. 7, 38-39). Ieškovė nurodė, kad apie palikimo perėjimą valstybei sužinojo atsitiktinai, 2021 m. rugsėjį. Testamentų registro duomenys bet kokiems asmenims tiesiogiai be apribojimų nėra prieinami, o valstybės nuosavybės teisė į ginčo sklypą įregistruota tik 2020-10-30, todėl iki šio momento iš šio registro duomenų ieškovei irgi negalėjo būti žinoma apie valstybei perėjusį palikimą. Taigi, galima tikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad ji iki 2021 m. rugsėjo nežinojo apie tai, jog ginčo turtą paveldėjo valstybė. Kadangi ieškinys pateiktas 2021-10-15, iš principo galima laikyti, jog CK 5.8 str. numatytas vienerių metų terminas nėra praleistas, kadangi ieškovė ieškinį pateikė trumpiau nei per vienerius metus nuo valstybės nuosavybės įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir nuo ieškovės nurodyto sužinojimo apie paveldėjimą momento. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė CK 5.8 str. numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad situaciją vertinant kitaip, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą vis tiek būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 str. 3 d.). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kartu su mirusiu broliu V. K. lygiomis dalimis paveldėjo ginčo sklypą po mamos mirties. Taigi, iš principo tretiesiems asmenims palikimo po V. K. mirties nepriėmus, ieškovė įgijo ne tik teisę paveldėti dalį bendro sklypo pagal įstatymą, bet ir neabejotiną moralinę teisę tą turtą paveldėti, kadangi tai buvo ir yra jų visų šeimos turtas. Valstybė šiuo atveju tokių svarių teisių į nurodytą turtą neturi, nepaisant to, kad formaliai teisę paveldėti turtą paveldėjimo procedūrų atlikimo metu be abejo turėjo. Kaip žinoma iš atsakovės atsiliepimo ir atstovės paaiškinimų posėdžio metu, valstybės paveldėtas V. K. turtas yra išlikęs natūra, todėl nėra kliūčių ieškovei šį turtą paveldėti ir perimti iš atsakovės. Dėl jau anksčiau nurodytų priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.), kadangi jai nebuvo žinoma, jog tretieji asmenys, kaip pirmosios eilės įpėdiniai, palikimo nepriėmė, o apie palikimo perėjimo valstybei procesą ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovė yra mirusiojo sesuo, todėl nagrinėjamu atveju ji turėjo teisę paveldėti jo palikimą kaip ketvirtosios eilės įpėdinė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei atnaujintinas terminas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju jau pripažinta, kad yra pagrindas ieškovei atnaujinti terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokiu būdu ieškovė tampa ketvirtosios eilės įpėdine, todėl valstybė likti V. K. turto paveldėtoja nebegali, nes ieškovė išreiškė aiškią valią tapti V. K. turto paveldėtoja. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisinių veiksmų priimti palikimą ėmėsi vėliau, nei valstybės įgaliota institucija ėmėsi veiksmų priimti palikimą valstybės vardu, dėl ko buvo išduotas 2019-12-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 40-42). Jo išdavimo metu tiek atsakovės, tiek notaro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, tačiau, nustačius pagrindą ieškovei atnaujinti terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, yra pagrindas 2019-12-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimą panaikinti.

Pažymėtina, kad atsakovės valstybės ir ją atstovaujančių institucijų veiksmai paveldėjimo procese buvo teisėti, todėl ieškovė privalo atlyginti valstybės institucijų išlaidas, atsiradusias dėl paveldėjimo proceso vykdymo (atsiliepime nurodyta 20,77 Eur suma).

Taip pat netenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi tokių išlaidų būtų nebuvę, jei ieškovė laiku būtų pasidomėjusi paveldėtino turto likimu ir laiku priėmusi palikimą (CPK 93 str. 4 d.). Byloje taip pat susidarė 22,40 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės dėl jau nurodytų priežasčių (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo.

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. išduotą 2019-12-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unik. nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 565,20 Eur įsiskolinimas VSDFV.

Priteisti iš ieškovės Z. S. 22,40 Eur (dvidešimt du Eur 40 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.