Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui K. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims R. A., K. Ž., V. L., R. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, dėl nuosavybės teisių gynimo ir pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. G. pateikė teisme ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims R. A., K. Ž., V. L., R. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, prašydama įpareigoti atsakovą nugriauti (duomenys neskelbtini), namų valdos sklype pastatytą neteisėtą tvorą ir vartus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. M., kuriam dalinės nuosavybės teise priklauso besiribojantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatė 1,65 m. aukščio metalinę tvorą ir vartus ir tokiu būdu užvaldė jai ir bendrasavininkiams K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos (valdančiai žemės sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise) priklausančio žemės sklypo 42 m² plotą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei E. G., tretiesiems asmenims K. Ž. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos (valdančiai žemės sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise) (I t., b.l. 17-18). Šis žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi sužemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 9, 13, II t., b.l. 6), bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiu atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui R. A. (I t., b.l. 25, 26). VĮ Registrų centro nekilnojamo turto kadastre yra įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas namų valdos žemės sklypo ribų planas (I t., b.l. 13). Ieškovės prašymu 2012-05-07 UAB „Geodera“ atliko adresu (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patikrinimą ir sudarė žemės sklypo schemą (I t., b.l. 9, II t., b.l. 5) bei pateikė aiškinamąjį raštą (II t., b.l. 6-9). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. M. pastatytos tvoros ir vartelių, kurie ieškovės nuomone yra pastatyti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), ir apriboja jos teisę naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (LR CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovė reikalauja pašalinti jos teisės pažeidimus, t.y. teigia, kad atsakovas jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pasistatęs tvorą ir vartelius ir naudoja jai priklausančio sklypo 42 m² dalį. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia Nekilnojamo turto registro išrašais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Geodera“ sudarytais žemės sklypų ribų planais, liudytojų parodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (LR CK 4.98 str.) (2011-04-26 LAT nutartis civ.b. Nr. 3K-3-189/2011). Pareiškusi negatorinį ieškinį, ieškovė turi įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos (2008-09-01 LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-407/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosavybės teisę į atsakovo užtvertą žemės sklypo dalį įrodinėja Nekilnojamojo turto registro išrašais (I t., b.l. 17-18), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje įregistruotu žemės sklypo ribų planu (I t., b.l. 13). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovei E. G. – 267/781 žemės sklypo dalis (Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruotame plane pažymėta Nr. 3); trečiajam asmeniui K. Ž. – 167/781 žemės sklypo dalis (Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruotame plane pažymėta Nr. 2); trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos (valdančiai žemės sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise) – 347/781 žemės sklypo dalis (Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruotame plane pažymėta Nr. 1 ir Nr. 4) (I t., b.l. 13). Sudarytu 1994 m. birželio 1 d. namų valdos žemės sklypo ribų planu bendrasavininkai sutikimais nusistatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką. Žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje ir užregistruotos Nekilnojamojo turto registre (I t., b.l. 13). Žemės sklypo naudojimo tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įstatymų nustatyta tvarka ji nėra nuginčyta, todėl privaloma po šio susitarimo įregistravimo naujiems savininkams. Šiame namų valdos žemės sklypo ribų plane yra atskirai pažymėtas pravažiavimas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypu. Ieškovė ginčija būtent šioje pravažiavimo dalyje atsakovo pastatytą metalinę tvorą ir vartelius. Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruoto žemės sklypo ribų plano nustatyta, kad minimas pravažiavimas yra pažymėtas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 žymenimis, todėl konstatuotina, kad jis bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems trims žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams, kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis (bendro naudojimo pravažiavimas) (I t., b.l. 13). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog ji yra ginčijamos žemės sklypo dalies savininkė.

Tiek iš Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruoto žemės sklypo ribų plano, tiek iš 2008-02-01 E. Ž. įmonės atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano, tiek iš UAB „Geodera“ 2012-05-07 atliktos ir 2012-09-24 patikslintos žemės sklypų schemos nustatyta, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) , ribos yra tiesios linijos (I t., b.l. 9,13, 27, 28, 88, 89, II t., b.l. 5). Abu žemės sklypai yra stačiakampio formos. Šios aplinkybės neginčija ir šalys. Iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini) , riba yra pastatyta tvora.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo pastatytos tvoros buvimo faktą patvirtiną byloje esantys rašytiniai įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai (I t., b.l. 9, 30-35, 152-157, II t., b.l. 5). Iš Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruoto žemės sklypo ribų plano, UAB „Geodera“ 2012-05-07 parengtos ir 2012-09-24 patikslintos žemės sklypo schemos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) , yra bendro naudojimo pravažiavimas, kurio plotis ties (duomenys neskelbtini) g. yra 2,3 m., (duomenys neskelbtini) g. pusėje – 2,5 m., ilgis – 21 m (I t., b.l. 9, 13, II t., b.l. 5). UAB „Geodera“ 2012-05-07 atlikę kadastrinių matavimų patikrinimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos pažymėtos 6; 298; 25; 299; 300; 26; 27, 28 ir 14 ribos taškais atitinka natūralius objektus vietoje t.y. pastatytus pastatus ir tvoras, išskyrus 13 ribos tašką, tačiau žemės sklypo plotas sumažintas 38 kv. m. užtveriant tinklo tvora nuo žemės sklypo ribos taško Nr.13 iki taško Nr.17. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo metalinių vartų statramstis nuo žemės sklypo ribos taško 13 neteisingai pastatytas 1,14 m. atstumu įsiterpiant į (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą. Užtveriant tinklo tvorą nuo žemės sklypo ribos taško 17 link (duomenys neskelbtini) gatvės įsiterpta nuo 2,89 m. iki 1,14 m. atstumu į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą tuo padidinant 38 kv. m.. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatyta tinklo tvora nuo žemės sklypo ribos taško 17 iki (duomenys neskelbtini) gatvės neatspindi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (II t., b.l. 5, 6). Atsakovas, vertindamas tvoros pastatymo aplinkybes, pažymi, kad naujai pastatyta tvora yra identiška buvusiai medinei tvorai ir stovi lygiai toje pačioje vietoje. Nurodo, kad ieškovės ginčijamas žemės sklypo plotas yra naudojamas (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo bendrasavininkų nuo 1960 m., tai yra bendras kiemas, kuris naudojamas pravažiavimui į garažus. Vertinant šią aplinkybę, reikšmingais laikytini liudytojos J. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurių metu liudytoja paaiškino, kad nuo 1968 m. iki 1995 m. gyveno name adresu (duomenys neskelbtini) . Kaimynai, gyvenę (duomenys neskelbtini) nutarė susiremontuoti ir išsibetonuoti savo kiemą. Kaimynai, gyvenę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , bendrai sutarė, kad padarys platesnį įvažiavimą ir tvorą perkels į (duomenys neskelbtini) sklype esančio daržo pusę. Tvorą perkėlė, kad būtų padarytas patogesnis įvažiavimas, kuriuo kaimynai sutarė naudosiesi bendrai. Remiantis liudytojos J. Č. paaiškinimais, darytina išvada, kad tam tikru metu sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams susitarus, buvo praplatintas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą (duomenys neskelbtini) sklypo sąskaita. Tai buvo padaryta geranoriškai kaimynams susitarus. Toks susitarimas laikytinas (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo tuomečių savininkų leidimu jų sklypo sąskaita praplatinti įvažiavimą į sklypą (duomenys neskelbtini) , kuris vėliau turėjo būti naudojamas bendrai abiejų sklypų savininkų. Tačiau žemės sklypų ribos nebuvo niekaip modifikuotos ir yra nustatytos Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruoto žemės sklypo ribų plane, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir yra galiojantis (I t., b.l. 13). Dabartiniams žemės sklypų savininkams nesutariant dėl esančios tvoros, turi būti remiamasi oficialiai Nekilnojamo turto registre įregistruotu žemės sklypų planu. Faktą, kad dabartiniu metu pastatyta metalinė tvora įeina į (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą, taip pat patvirtina ir paties atsakovo pateiktas sklypų išdėstymo planas, kuriame atsakovas raudona linija pažymėjo faktiškai stovinčią metalinę tvorą (I t., b.l. 152). Iš šio plano taip pat aiškiai matyti, kad tvora stovi ne sulig žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , riba. Šią aplinkybę taip pat patvirtina trečiųjų asmenų R. A., K. Ž., V. L. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurių metu tretieji asmenys patvirtino, kad metalinė tvora pastatyta nesilaikant nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruotų žemės sklypų ribų. Remiantis byloje esančiai ir ištirtais rašytiniai įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, darytina išvada, kad šiuo metu faktiškai stovinti metalinė tvora yra pastatyta nesilaikant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , ribų, įsiterpiant į (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą ir tokiu būdu riboja ieškovės galimybę naudotis žemės sklypu, naudojamu jos ir kitų bendrasavininkių kaip privažiavimui prie jiems priklausančių žemės sklypų, atsivežant malkas, išvežant fekalijas. Šiuo metu esanti metalinė tvora yra pastatyta atsakovo iniciatyva ir lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina pats ieškovas, taip pat liudytoja A. M. (I t., b.l 190).

Nuosavybės teisė gerbtina, saugotina ir neliečiama (LR Konstitucijos 23 str.). Ši konstitucinė nuostata yra bendra ir privaloma visiems. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (LR CK 4.93). Nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą daiktą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. LR CK 4.37 str. įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teise objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.) Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo pastatyta metalinė tvora nepagrįstai perstumia (duomenys neskelbtini) , sklypo ribas (duomenys neskelbtini) , sklypo sąskaita. Ieškovė, reikalaudamas pašalinti kliudymą naudotis nuosavybe, įrodė savo teisių pažeidimą dėl atsakovo užtvertos tvoros, atsakovas ginčo tvorą ir vartelius pastatė peržengdamas suformuotų žemės sklypų ribas. Atsakovas iki šiol yra užėmęs (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo dalį, tuo apribodamas šio sklypo savininkų teisę naudotis savo nuosavybe, geruoju pašalinti savo pažeidimą bei pašalinti pastatytą tvorą atsisako. Tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė ieškovės – teisėtos žemės sklypo savininkės teises. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškinys tenkintinas (LR CK 4.93 str. 2 d. 2 p., 4.98 str.). Atsakovas įpareigotinas teismo nustatytu terminu atlaisvinti (duomenys neskelbtini) , priklausantį žemės sklypo plotą ir pašalinti tvorą bei vartelius iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , teritorijos ribų, nustatytų Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruoto žemės sklypo ribų plano (I t., b.l. 13). Nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus, todėl teismas laiko pagrįstu nurodyti, kad atsakovas vykdydamas teismo sprendimą ir pašalindamas statinį, privalo laikytis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų reikalavimų. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (LR CPK 273 str. 1 d.).

Pagal LR CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį (I t., b.l.7), 300 Lt už žemės sklypo schemos parengimą (I t., b.l.10), 3,35 Lt pašto išlaidų (I t., b.l. 22), 64 Lt išlaidų už Panevėžio apskrities archyvo duomenų pateikimą (I t., b.l. 115), 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (I t., b.l. 122), 19 Lt už Nekilnojamo turto registro išrašus (I t., b.l. 16, 19). Iš atsakovo taip pat priteistinos trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos: K. Ž. patirtos 200 Lt teisinės pagalbos išlaidos, 3,35 Lt pašto išlaidos (I t., b.l.50, 52); R. A. patirtos 100 Lt teisinės pagalbos išlaidos (I t., b.l. 63); V. L. patirtos 100 Lt teisinės pagalbos išlaidos, 3,35 Lt pašto išlaidos (I t., b.l. 69, 71); R. L. patirtos 100 Lt teisinės pagalbos išlaidos (I t., b.l. 77). Iš atsakovo priteistinos 46 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti metalinę tvorą ir vartelius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, nustatytų Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje įregistruotu žemės sklypų ribų planu, laikantis Statybos techniniuose reglamentuose STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų reikalavimų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1128,35 Lt (tūkstantį šimtą dvidešimt aštuonis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 203,35 Lt (du šimtus tris litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt ( vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų R. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 103,35 Lt ( vieną šimtą tris litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt ( vieną šimtą litų ) bylinėjimosi išlaidų R. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 46 Lt ( keturiasdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.