Kauno apylinkės teismo sprendimas

Nuo 2007 metų kovo 01 d. darbo sutarties pakeitimo iki darbo sutarties nutraukimo 2010-08-16 (LR DK 127 str. 1 d. pagrindu), darbo apmokėjimo sąlygos daugiau nebuvo keistos.

Nemokėdamas viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, atsakovas pažeidė įstatymų ir darbo sutarties nuostatas mokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Iki šiol darbo užmokestis nėra išmokėtas ne dėl ieškovo kaltės.

2011 metų rugpjūčio 09 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus raštu Nr. SD-16869 ieškovas buvo informuotas, kad atsakovės vadovas neigia pasirašęs sutarties pakeitimą, bei nepripažįsta, kad yra skolingas ieškovui likusį neišmokėtą darbo užmokestį. Todėl LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus raštu ieškovui buvo rekomenduota kreiptis į teismą. Kadangi sutinkamai su LR DK 27 str. 2 d. bendras ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams yra treji metai, ieškovas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kurį sudaro skirtumas tarp darbo sutarties šalių sulygtos ir realiai ieškovui išmokėtos sumos (t.y. 2 700 Lt į mėnesį), už trejų metų laikotarpį, t.y. 97 200 Lt. Vadovaudamasis LR DK 141 str., 3 dalimi, kadangi uždelsta atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. (1 t., 3-4 b.l.).

Remiantis LR DK 99 str. 2 d. darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui, darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Atsakovė visus šiuos reikalavimus įvykdė nepriekaištingai, t.y. sudarė darbo sutartį su ieškovu, vieną darbo sutarties egzempliorių atidavė ieškovui, o kitą egzempliorių pasiliko sau, taip pat įregistravo darbo sutartį su ieškovu darbo sutarčių žurnale.

Pagal LR DK 120 str. 1. d. darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Pagal to paties straipsnio 3 d. keičiant darbo apmokėjimo sąlygas beveik visada reikalingas darbuotojo raštiškas sutikimas. Darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, pakeitimai buvo įforminti pagal visus LR DK nustatytus reikalavimus, t.y. pakeitimai įforminti darbo sutartyje, kurioje pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Nurodė, kad darbo sutarties 3 p. dėl darbo užmokesčio dydžio buvo pakeistas tik 2006 m. balandžio 10 d., kai ieškovui buvo nustatytas 550 Lt, bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, nes taip pat buvo pakeistas darbo sutarties 5 p. ir nustatyta darbo dienos trukmė 40 val. per savaitę pagal grafiką, taikant suminę darbo apskaitą. Ieškovas prie šių darbo sutarties pakeitimų pasirašė, todėl akivaizdu, kad jis žinojo apie jam nustatytą darbo užmokestį, t.y. kad jo darbo užmokestis sudaro 550 Lt per mėnesį. Kitas darbo sutarties pakeitimas buvo padarytas 2007 m. birželio 01 d., kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 1.2 p., nustatantis darbuotojo pareigas. Ieškovo pareigos pasikeitė iš plovėjo - valytojo į darbų vykdytojo. Pastaruoju darbo sutarties pakeitimu ieškovo darbo užmokestis pakeistas nebuvo, buvo pakeistos tik ieškovo pareigos, t.y. ieškovui sumažėjo fizinio darbo krūvis ir darbas pasidarė tik lengvesnis, todėl ieškovo argumentai, kad tuo pačiu jam buvo pakeistas ir darbo užmokestis nėra pagrįsti. Ieškovas iki 2006 m. balandžio 10 d. darbo sutarties pakeitimo dirbo tik 20 valandų per savaitę (po keturias valandas per dieną), mokant 0,5 LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, o pakeitus darbo sutartį ir nustačius, kad ieškovas dirba 40 val. per savaitę, ieškovo darbo užmokestis padidėjo iki 550 Lt, bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas t.y. padidėjo dvigubai. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus ir aplinkybes akivaizdu, kad darbo užmokestis pasikeitė padidėjus darbo krūviui. Ieškovo argumentai, kad jo darbo užmokestis buvo pakeistas iki 3500 Lt per mėnesį neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Apie ieškovo nesąžiningus veiksmus byloja ir tai, kad ieškovas, turėdamas tikslą nepelnytai praturtėti, nutraukė darbo sutartį dar 2010 m. rugpjūčio 16 d., tačiau apie savo ketinimus ir nesąžiningus tikslus tylėjo iki 2011 m. liepos 12 d., kai pateikė darbo inspekcijai prašymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimų ir jų nevykdymo. Akivaizdu, kad ieškovas laukė beveik metus po darbo sutarties pakeitimo, tam kad galėtų prisiteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Tokie ieškovo nesąžiningi veiksmai atskleidžia jo ketinimus nepagrįstai praturtėti. Ieškovas žinodamas, kad remiantis LR DK 302 str. 3 d. darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, taigi teikdamas nepagrįstą ieškinį ieškovas piktnaudžiauja įstatymo leidėjo jam suteiktomis teisėmis (30-33 b.l., 1 t).

Tikrovės neatitinkančią darbo sutartį pasirašė visi trys - H. S., G. Ž. ir A. B.. G. Ž. aiškiai suprato, kad jis į kitas pareigas nėra pervestas ir jo darbo užmokestis liko nepakitęs ir nustatytas 550 Lt, bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Kur jie panaudojo šią sutartį ir kam ją pateikė, atsakovės direktorius nežinojo ir jų neklausė. Šiuo metu iš pateiktų ieškovo dokumentų akivaizdu, kad ši tikrovės neatitinkanti darbo sutartis buvo reikalinga G. Ž. tikslu gauti banko paskolą. Būtent ieškovas G. Ž. pateikė bankui suklastotą darbo sutartį, gerai žinodamas, jog ši darbo sutartis yra fiktyvi, kad egzistuoja tikra darbo sutartis, pagal kurią jis gauna ženkliai mažesnį darbo užmokestį. G. Ž. darbo užmokestis nuo jo darbo pradžios per visą darbo laiką nesikeitė ir buvo LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas.

Ieškovo G. Ž. pateiktos darbo sutarties netikrumą ir suklastojimą patvirtina į bylą pateikta ir pas darbdavį UAB „Artharita" esanti ir įregistruota darbo sutartis. Būtent ieškovas ir atsakovė 2005 m. birželio 27 d. sudarė tą darbo sutartį, kurią pateikia teismui atsakovas UAB „Artharita", o ne ieškovas G. Ž.. Nurodė, kad ieškovo pateiktos ir ginčijamos darbo sutarties neatitikimą įstatymų reikalavimams, jos fiktyvumą patvirtina šios faktinės aplinkybės: atsakovės UAB „Artharita" darbo užmokesčio žiniaraščiai, bei darbuotojo atlyginimo kortelė, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ieškovas gaudavo MMA ir kurie yra ieškovo G. Ž. pasirašyti; atsakovės UAB „Artharita" pateikta darbo sutartis su ieškovu G. Ž. yra įregistruota darbo sutarčių žurnale, kuriame pasirašė tiek atsakovė, tiek ieškovas. Darbo sutarčių žurnale nėra įrašų, kad 2007 m. kovo 01 d. ieškovas G. Ž. buvo pervestas į gamybinio padalinio meistro pareigas; darbo sutartyje, kuria ieškovas G. Ž. grindžia savo reikalavimus, nėra įrašų apie tai, kokiu pagrindu ir kada yra nutraukta darbo sutartis; tuo metu, kai buvo sudaryta darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo, atsakovė UAB „Artharita" darbo sutartis įformindavo įrašydamas darbo sutarties sąlygas ranka, o ne kompiuteriu, o ieškovo G. Ž. pateikta darbo sutartis yra atspausdinta kompiuteriu, todėl darytina išvada, kad ieškovo darbo sutartis yra akivaizdžiai suklastota.

Gamybinio padalinio meistro pareigų į kurias, kaip ieškovas teigia, kad nuo 2007 m. kovo 01 d. ieškovas G. Ž. buvo pervestas ir jam buvo nustatytas 3500 Lt mėnesinis atlyginimas, įmonėje nėra ir nebuvo. Ieškovas G. Ž. įmonėje dirbo automobilių plovėjo-valytojo, vėliau darbų vykdytojo pareigose, ką patvirtina atsakovės pateikti ir ieškovo pasirašyti dokumentai: 2005- 06- 28 prašymas priimti į automobilių plovėjo - valytojo pareigas; 2007-06-01 prašymas pervesti dirbti į darbų vykdytojo pareigas; 2009-02-02 prašymas; 2010-08-16 prašymas atleisti iš užimamų darbų vykdytojo pareigų; įsakymas Nr.49 dėl atleidimo.

Apie ieškovo G. Ž. nesąžiningus veiksmus byloja ir tai, kad ieškovas turėdamas tikslą nepelnytai praturtėti nutraukė darbo sutartį dar 2010 m. rugpjūčio 16 d., tačiau apie savo ketinimus ir nesąžiningus tikslus tylėjo iki 2011 m. liepos 12 d., kai pateikė darbo inspekcijai prašymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimų ir jų nevykdymo. Tokie ieškovo G. Ž. nesąžiningi veiksmai atskleidžia jo ketinimus nepagrįstai praturtėti. Ieškovas G. Ž. žinodamas, kad remiantis LR DK 302 str. 3 d. darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, teikdamas nepagrįstą ieškinį ieškovas piktnaudžiauja įstatymo leidėjo jam suteiktomis teisėmis. Dėl išdėstytų motyvų, prašė ginčijamą darbo sutartį pripažinti negaliojančia teismine tvarka (3 t. b.l. 32-35).

Teiginiai, kad G. Ž. šantažavo A. B., kad jeigu šis nepasirašys sutarties, bus atleistas iš darbo yra nelogiški. G. Ž. buvo įmonės darbuotojas, pavaldus vadovui, į A. B., kaip UAB "Artharita" vadovo pareigas įėjo darbo sutarčių su darbuotojais sudarymas ir nutraukimas. Todėl G. Ž. negalėjo daryti jokios įtakos nei A. B. veiksmams, nei jo darbui UAB"Artharita".

Nurodė, kad nors H. S. priklauso 50 procentų UAB "Artharita" akcijų, kita dalis akcijų priklauso A. B. motinai L. B.. Kadangi UAB „Artharita" įstatuose nėra nustatytos išimtys dėl direktoriaus rinkimo, jis renkamas akcininkų, dalyvaujančių susirinkime paprasta balsų dauguma. Todėl A. B., kaip niekam kitam yra žinoma, kad H. S. turimų akcijų skaičius nesudaro paprastos daugumos, todėl jo atleisti iš direktoriaus pareigų be motinos L. B. pritarimo, yra neįmanoma.

Neįrodyti atsakovės direktoriaus A. B. teiginiai, kad pažymų bankui jis nepasirašė. Pažymos yra patvirtintinos įmonės antspaudu, prie kurio ieškovas jokio priėjimo neturėjo.

Byloje nėra ginčo, kad 2007 metais keitėsi ieškovo pareigybė (pagal ieškovo turimą darbo sutartį 2007-03-01, pagal atsakovės 2007-06-01). Darbo sutartyse skirtingai nurodytas ieškovo pareigybės pavadinimas. Įmonėje nebuvo pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad tai yra dvi skirtingos pareigybės, kaip kad teigia atsakovė. Ieškovo teigimu, jis buvo vadinamas ir meistru ir darbų vykdytoju, į pareigybės pavadinimą visiškai nekreipė dėmesio. Iš esmės jam buvo žinomas pavestas darbas, kurio pobūdis po 2007-03-01 nekito.

Ieškovas taip pat reikalavo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu priešieškinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimui ginčyti darbo sutartį pareikšti taikytinas LR DK 27 straipsnyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris yra bendras LR DK reglamentuojamiems santykiams. Atsakovė pripažįsta pasirašiusi darbo sutarties sąlygų dėl ieškovo darbo užmokesčio pakeitimą. Darbo sutartis pakeista 2007-03-01. Todėl nustatant ieškinio senaties eigos pradžią laikytina, kad senaties eiga reikalavimui pareikšti prasidėjo 2007 metų kovo 01 d. ir baigėsi 2010-03-01. Taigi, atsakovė yra praleidusi terminą ginčyti darbo sutarties sąlygų pakeitimą.(3 t. 63-66 b.l.).

Tikroji sutartis yra ta, kurią pateikė atsakovas, ir tai patvirtina eilė įrodymų, nes buvo padaryti pakeitimai, kurie yra pasirašyti Ž.. Tai, kad egzistavo tik ši sutartis, rodo ir tai, kad tik ši sutartis buvo nutraukta (b.l. 23). byloje pateikti oficialūs įrodymai - žiniaraščiai ir orderiai, kuriuose nurodytas ieškovui paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis.

Ieškovo pateiktą darbo sutartį ginčija, kadangi joje nėra išreikšta tikroji valia. Nebuvo tikros valios nei darbdavio, nei darbuotojo. Ši sutartis yra fiktyvi. Tai yra fiktyvus tariamas sandoris. Ir tai patvirtina surinkti įrodymai. Toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.

Byloje nustatyta, jog ieškovas G. Ž. 2011-10-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Artharita" 97200 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nurodydamas, jog 2005 metų birželio 27 d. tarp jo ir UAB “Artharita“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 36, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti automobilių plovėju - valytoju. 2007 metų kovo 01d. ši darbo sutartis šalių susitarimu buvo pakeista, pakeistos ieškovo pareigos ir darbo užmokestis. Ieškovas buvo pervestas į gamybinio padalinio meistro pareigas, mokant 3500 Lt mėnesinį atlyginimą. Minėti darbo sutarties sąlygų pakeitimai buvo įforminti darbo sutartyje ir pasirašytas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo direktoriaus A. B.. Nurodė, kad po šių pakeitimo įforminimo ieškovas dirbo gamybinio padalinio meistro pareigose, tačiau darbo užmokestis jam buvo mokamas ne visas, t.y. ne tokio dydžio kuris yra nurodytas darbo sutartyje. Iki šiol atsakovė su juo pilnai neatsiskaitė. Todėl prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kurį sudaro skirtumas tarp darbo sutarties šalių sulygtos ir realiai ieškovui išmokėtos sumos (t.y. 2 700 Lt į mėnesį), už trejų metų laikotarpį, iš viso 97 200 Lt. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi uždelsta atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikšdamas ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ieškovas pateikė 2005 metų birželio 27 d. kompiuteriu pildytą darbo sutartį Nr. 36, pasirašytą ieškovo G. Ž. ir atsakovės buvusio direktoriaus H. S., su ranka įrašytais darbo sutarties pakeitimais: 2006-04-10 (keičiant 3 ir 5 punktus ir nustatant darbo užmokestį 550, bet ne mažiau MMA, bei pilną darbo laiką – 40 val. per savaitę) ir 2007-03-01 (keičiant 1.2 p. ir pervedant į gamybinio padalinio meistro pareigas, mokant 3500 Lt mėnesinį atlyginimą), (kopija 1 t. b.l. 6, originalas 1 t. gale, atskirame voke).

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui tikrovės neatitinkančią darbo sutartį, kuri niekuomet nebuvo vykdoma ir nebuvo galiojanti. Pateikė ranka užpildytą 2005-06-27 ieškovo ir atsakovės direktoriaus H. S. pasirašytą darbo sutartį Nr. 36, su identišku ieškovo pateiktoje sutartyje esančiam pakeitimui 2006-04-10, bei su 2007-06-01 ieškovo bei atsakovės direktoriaus A. B. pasirašytu darbo sutarties pakeitimu, keičiant 1.2 punkte nurodytas ieškovo pareigas į darbų vykdytojo (1 t. b.l. 34-37, originalas voke 1 t. gale). Teigė, kad ieškovo darbo užmokestis pakeistas nebuvo, o jo pareigos buvo pakeistos į darbų vykdytojo, o ne į gamybinio padalinio meistro. 2012-03-13 atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu įtraukė buvusį įmonės direktorių H. S. ir nurodė, kad ieškovo pateikta darbo sutartis yra suklastota. Taip pat nurodė, kad H. S. buvo šios ieškovo pateiktos ir tikrovės neatitinkančios darbo sutarties pasirašymo organizatorius. Atsakovas priešieškinyje nurodė tokias minėtos darbo sutarties surašymo aplinkybes: kad 2007 metais į UAB „Artharita" direktorių A. B. kreipėsi bendrovės akcininkas ir direktorius komercijai H. S., taip pat UAB „Artharita" darbuotojas G. Ž.. Iš pradžių jie prašė, paskui reikalavo pasirašyti, kad darbuotojas G. Ž. pervestas į kitas pareigas ir jam nustatytas 3500 Lt mėnesinis atlyginimas. Jam nesutinkant, jie ėmė šantažuoti, kad jei nepasirašys šios sutarties, tai bus atleistas iš darbo. Kadangi H. S. yra UAB „Artharita" bendraturtis, kuriam priklauso 50% įmonės akcijų ir kaip vienas iš įmonės akcininkų renka įmonės direktorių, jis po kiek laiko sutiko pasirašyti tikrovės neatitinkančią darbo sutartį su sąlyga, kad įmonės buhalterijoje ir oficialiuose dokumentuose ši sutartis nebus minima ir G. Ž. darbo užmokestis liks toks, koks yra, t.y. LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tikrovės neatitinkančią darbo sutartį pasirašė visi trys - H. S., G. Ž. ir A. B.. G. Ž. aiškiai suprato, kad jis į kitas pareigas nėra pervestas ir jo darbo užmokestis liko nepakitęs. Atsakovės direktorius nežinojo kur jie panaudojo šią sutartį. Tik iš G. Ž. pateiktų dokumentų tapo akivaizdu, kad ši tikrovės neatitinkanti darbo sutartis ieškovui buvo reikalinga tikslu pateikti bankui ir gauti banko paskolą. Nurodė, kad ieškovo G. Ž. pateikta darbo sutartis yra fiktyvi, nes ieškovas gerai žinojo, kad egzistuoja tikra darbo sutartis, pagal kurią per visą darbo laikotarpį ieškovo darbo užmokestis nesikeitė ir buvo LR Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio.

Šių išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo G. Ž. pateiktą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2007-03-01 buvo pervestas į gamybinio padalinio meistro pareigas ir jam buvo nustatytas 3500 Lt mėnesinis atlyginimas (3 t. b.l. 32-35).

Tretysis asmuo H. S., nesutikdamas su atsakovės priešieškiniu, nurodė, jog niekuo nepagrįsti ir melagingi atsakovės teiginiai, kad jis šantažavo ir privertė A. B. pasirašyti tikrovės neatitinkančią darbo sutartį. Taip pat nurodė, kad jam nėra žinomos aplinkybės, susijusios su darbo sutarties pakeitimu, nes tuo metu jis nebuvo bendrovės vadovu. Tačiau iš atsakovo pateikto darbo sutarties egzemplioriaus daro išvadą, kad suklastotas būtent šis darbo sutarties egzempliorius, nes jame vizualiai ne jo parašas, o G. Ž. pateiktoje darbo sutartyje parašas yra jo. (3 t. b.l. 95).

Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui atsiliepime į priešieškinį nurodžius, kad atsakovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje pasirašė ne jis, kilus abejonėms, ar šalių pateiktose darbo sutartyse kaip darbdavio atstovas pasirašė H. S., ieškovo atstovės prašymu, teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. 2012-07-16 ekspertizės akto išvadoje Nr. 11-1403(12) nustatyta, kad ant atsakovo pateikto G. Ž. ir UAB „Artharita“ darbo sutarties Nr. 36 egzemplioriaus (1 t. b.l. 34-37, originalas voke, 1 tomo gale) po 18 punktu esančioje grafoje „Darbdavys –fizinis asmuo arba darbdavio atstovas“ pasirašė H. S., taip pat nustatė, kad ir ant ieškovo G. Ž. pateikto darbo sutarties egzemplioriaus (1 t. 6 l., originalas voke, 1 tomo gale) pasirašė tas pats asmuo - H. S. (3 t. b.l. 131-134).

Esant tokiai ekspertų išvadai, teismas neturi jokių abejonių, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktose darbo sutartyse pasirašė H. S., kaip darbdavio atstovas.

Dėl kitų minėtuose darbo sutartyse pasirašiusių A. B. ir G. Ž. parašų tikrumo abejonių taip pat nekyla, jie neneigia pasirašę šalių pateiktose darbo sutartyse.

Tačiau ginčas kyla dėl šių sutarčių pasirašymo laiko ir jų pakeitimo. Nors tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pateiktos darbo sutarties numeris tas pats - Nr. 36 ir, kaip nurodyta, abi jos sudarytos 2005 m. birželio 27 d., bei abi pasirašytos ieškovo G. Ž. ir darbdavio atstovo trečiojo asmens H. S., jos nėra identiškos. Akivaizdu, kad tai nėra ta pati, dviem egzemplioriais užpildyta darbo sutartis, nes: ieškovo pateikta darbo sutartis pildyta kompiuteriu (tiek sutarties tekstas, tiek ir įrašai iki pakeitimų), o atsakovo – visi įrašai, pradedant data ir darbo sutarties numeriu, įrašyti ranka, pasinaudota tik spausdintine pavyzdine darbo sutarties forma; skiriasi ne tik atsakovo ginčijamu įrašu dėl ieškovo pareigų ir darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (2007-03-01 pervedant į gamybinio padalinio meistro pareigas ir mokant 3500 Lt mėnesinį atlyginimą), kurio nėra atsakovo pateiktoje darbo sutartyje, bet ir kitais įrašais: ieškovo pateiktoje darbo sutartyje UAB „Artharita“ buveinė nurodyta Taikos pr. 103 d, Kaunas, o atsakovo pateiktoje – Žemuogių g. 1, Kaunas; ieškovo gyvenamoji vieta jo pateiktoje darbo sutartyje nurodyta (duomenys neskelbtini), o atsakovo pateiktoje – (duomenys neskelbtini); ieškovo pateiktoje darbo sutartyje darbovietė nurodyta UAB „Artharita“, atsakovo - UAB „Artharita“ – plovykla; ieškovo pateiktoje sutartyje nurodytas darbo užmokestis 275 Lt, bet ne mažiau 0,5 MMA, kai atsakovo pateiktoje sutartyje įrašo „275 Lt“ nėra; ieškovo pateiktos sutarties 4 punkte įrašyta, kad nustatomas išbandymo terminas iki 2005-09-28, nenurodant, kieno iniciatyva, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje sutartyje nurodytas išbandymo tikslas - siekiant nustatyti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui.

Kaip minėta, atsakovo pateiktoje sutartyje nėra įrašo apie ieškovo pervedimą dirbti į gamybinio padalinio meistro pareigas nuo 2007-03-01, mokant 3500 Lt darbo užmokestį, tačiau yra įrašas, kad nuo 2007-06-01 keičiamos ieškovo pareigos į darbų vykdytojo. Pažymėtina, kad tokio įrašo ieškovo pateiktoje darbo sutartyje nėra, taip pat nėra jokių kitų įrašų, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje darbo sutartyje paskutinis įrašas darytas 2010-08-16, dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 127 str. 1 d. pagrindu (pačiam prašant), kuris yra ieškovo ir A. B. pasirašytas.

Esant šiems neatitikimams ieškovo ir atsakovo pateiktose darbo sutartyse, teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo pateiktos darbo sutartys surašytos ir pasirašytos ne vienu laiku. Tai matyti ir iš skirtingai nurodyto UAB „Artharita“ buveinės adreso. Iš 2005-06-20 UAB „Artharita“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo nutarta pakeisti UAB „Artharita“ buveinės adresą iš Žemuogių g. 1, Kaunas, į Taikos pr. 103 d., Kaunas. Tuo pačiu nutarta nuo 2005 m. liepos 01 d. atleisti H. S. iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi skirti A. B.. (1 t. b.l. 24-25). Todėl tai, kad ieškovo pateiktoje darbo sutartyje nurodyta UAB „Artharita“ buveinė Taikos pr. 103d, Kaunas, kuri juridinių asmenų registro duomenimis, buvo pakeista tik nuo 2005 m. birželio 29 d., t.y. jau po darbo sutarties pasirašymo, patvirtina, kad ieškovo pateiktoji darbo sutartis surašyta atgaline data, jau po atsakovės buveinės vietos pakeitimo įregistravimo.

Be to, ieškovo pateikta darbo sutartis ir visi joje esantys įrašai (išskyrus darbo sutarties pakeitimus) pildyti kompiuteriu, o ieškovo gyvenamoji vieta joje nurodyta (duomenys neskelbtini), o atsakovo pateiktoje – (duomenys neskelbtini). Aiškinantis šiuos neatitikimus, ieškovo atstovė raštu nurodė, kad 2005 metais ieškovas nuomavosi butą adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) niekada negyveno ir jam nėra žinoma, kokiu būdu šis adresas buvo nurodytas ieškovo darbo sutartyje, kadangi ne jis rengė darbo sutarties tekstą, o tik jį pasirašė (4 t. b.l. 26). Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), yra kitos darbuotojos – R. M. gyvenamoji vieta, kuri buvo priimta į darbą UAB „Artharita“ pagal 2005 m. spalio 18 d. sudarytą darbo sutartį. Ta sutartis buvo parengta kompiuteriu ir išsaugota kompiuterio atmintyje. Todėl sprendžia, kad ieškovo pateikta darbo sutartis buvo pildoma pasinaudojant šia darbo sutartimi kaip forma, ir ją pildant per klaidą buvo palikti R. M. gyvenamosios vietos duomenys.

Kadangi įrašas apie darbo sutarties pakeitimą 2007-06-01 yra ieškovo pasirašytas tiek darbo sutarčių registracijos žurnale, tiek ir atsakovo pateiktoje darbo sutartyje, neabejotina, kad ieškovui buvo žinoma, jog nuo 2007-06-01 jo pareigos yra darbų vykdytojo.

Pastebėtina ir tai, kad 2006-06-01 ieškovas yra rašęs darbdaviui prašymą pervesti jį dirbti į darbų vykdytojo pareigas nuo 2007-06-01 bei tokias savo pareigas nurodęs 2009-02-02 prašyme bei 2010-08-16 prašyme dėl atleidimo iš darbo (1 t. b.l. 115-117). Todėl nekyla jokių abejonių, kad ieškovui buvo gerai žinoma į kokias pareigas jis buvo perkeltas.

Atsakovo pateiktoje darbo sutartyje, įraše apie darbo pareigų pakeitimą nėra jokių duomenų, kad tuo pačiu buvo pakeistas ir ieškovo darbo užmokestis, o iš pateiktų duomenų apie ieškovo gautą darbo užmokestį (darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, darbuotojo atlyginimo kortelių, pažymos apie uždarbį (1 t. b.l. 43-96, 99-101) matyti, kad ieškovui buvo išmokamas tik minimalus darbo užmokestis, t.y. buvo vykdoma atsakovo pateiktoji darbo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dirbdamas būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas buvo atleistas iš darbo savo prašymu, 2010-08-16. Po atleidimo iš darbo jokių pretenzijų darbdaviui taip pat nereiškė. Į darbo inspekciją dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir jų nevykdymo ieškovas kreipėsi tik 2011-07-12, teigdamas, kad darbdavys jam liko skolingas ( 1 t. b.l.7), o į teismą – 2011-10-11, t.y. daugiau kaip po metų (1 t. b.l. 3-4). Todėl yra pagrindas išvadai, kad įrašas apie darbo sutarties pakeitimą dėl ieškovo pervedimo į gamybinio padalinio meistro pareigas, mokant 3500 Lt darbo užmokestį, niekada nebuvo vykdomas.

Kaip nustatyta, šis darbo sutarties pakeitimas įrašytas ne pirminėje darbo sutarties šalių sudarytoje darbo sutartyje, o po dviejų metų tuo pačiu numeriu ir data perrašytoje darbo sutartyje. Po šio įrašo jokių vėlesnių įrašų nėra, t.y. ji daugiau nebuvo pildoma, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje darbo sutartyje yra vėlesni ieškovo ir darbdavio pasirašyti įrašai (dėl pareigų keitimo 2007-06-01, darbo sutarties nutraukimo (1 t. b.l. 34-37). Todėl akivaizdu, kad darbo sutartis atgaline data buvo perrašoma tam tikru tikslu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas teismui pateiktą perrašytą darbo sutartį 2007-03-27 pateikė AB bankui „Hansabankas“, o 2007-03-14 privačių klientų vadybininkui pateikė AB bankui Hansabankas adresuotą UAB „Artharita“ direktoriaus A. B. pasirašytą 2007-03-07 pažymą (be numerio) apie pervedimą nuo 2007-03-01 į automobilių plovyklos meistro pareigas, mokant 3500 Lt pareiginį atlyginimą, o 2008- 01-10 pateikė A. B. pasirašytą pažymą apie uždarbį 2007 metais, kurioje nurodytas priskaitytas 3500 Lt darbo užmokestis, o grynosios pajamos nurodytos 2540,72 Lt (3 t. b.l. 24). Todėl akivaizdu, kad perrašyta darbo sutartis su įrašu apie didesnį nei pirminėje sutartyje nurodytas ir ieškovui realiai mokėtas darbo užmokestis buvo reikalinga tam, kad ieškovas gautų banko paskolą.

Kaip nustatyta, ieškovas bankui pateikė ne tik darbo sutartį su tikrovės neatitinkančiu įrašu apie jo pareigas ir darbo užmokestį, bet ir dvi atsakovės direktoriaus pasirašytas pažymas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos darbo sutarties perrašymo aplinkybės ne visiškai atitinka tikrovę. Nors direktorius A. B. teigė, kad sutiko pasirašyti darbo sutartį tik ieškovo bei trečiojo asmens grasinimų bei šantažo įtakoje, o bankui pateiktų pažymų nepasirašė, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo ir trečiojo asmens neteisėtus veiksmus reikalaujant perrašyti darbo sutartį ir padaryti joje tikrovės neatitinkantį įrašą. Be to, H. S. turėjo tik 50 proc. akcijų, o ieškovas iš viso nebuvo bendrovės akcininkas, o tam, kad atleisti bendrovės direktorių reikalinga akcininkų balsų dauguma. Neįtikėtinas ir neįrodytas ir A. B. teiginys, kad jis visiems prieinamoje vietoje laikė tuščius popieriaus lapus ir firminius blankus su savo parašais bei įmonės antspaudą.