Telšių apylinkės teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1729-715/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2-1729-715/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, R. M.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2015 m. gegužės 5 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) D. S. skundą suinteresuotiems asmenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, R. M. dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (skolininkas) D. S. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, tai yra dėl 2015-03-30 patvarkymų vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, parengtų vykdomosiose bylose Nr. 0009/05/03327, 0009/06/02005, 0009/06/02475, 0009/07/02333, 0009/10/05386, 0009/10/00657. Skundas motyvuojamas tuo, jog, pirma, priverstinis išieškojimas iš jo pradėtas iš karto, tai yra jam negavus raginimo įvykdyti sprendimą, antra, jis yra nuteistas laivės atėmimo bausme, kurią atlieka pataisos namuose. Neturi turto ir pajamų, išskyrus gaunamas pajamas iš einamų tvarkytojo pareigų. Sutiktų, kad nuo darbo užmokesčio antstolė nuskaičiuotų 20 proc. Teigė, kad lėšos, kurias antstolė areštavo, priklauso jo artimiesiems, kurie jie jam pervedė kaip paramą, kad jis įsigytų būtiniausių reikmenų. Pareiškėjas (skolininkas) prašo: pirma, panaikinti vykdymo išlaidas, antra, pripažinti kitokio pobūdžio išieškojimą negalimą ir jam išieškojimą atidėti iki kol atliks bausmę, trečia, panaikinti areštą jo lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ketvirta, jam grąžinti areštuotas lėšas (50–52 vykdomosios bylos Nr. 0009/05/03327 lapai).

Antstolė Elena Miliauskienė 2015 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S3e-16230 atsisakė patenkinti skolininko D. S. skundą, motyvuodama tuo, jog raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo siunčiamas, nes teisės aktai nenumato, kad visose vykdomosiose bylose yra siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą bei skolininkui raginimas pateikiamas vieną kartą. Pasak jos, artimųjų skolininkui pervedamos piniginės lėšos, skirtos būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, nėra priskiriamos prie tų piniginių lėšų, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą. Antstolė pažymėjo, jog skolininkas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad Alytaus pataisos namuose esančioje jo sąskaitoje yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė atkreipė dėmesį ir į tai, jog į jos depozitinę sąskaitą nebuvo pervesto lėšos iš laisvės atėmimo vietų bei nėra teisinio pagrindo atidėti vykdymo veiksmus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. (58–63 vykdomosios bylos Nr. 0009/05/03327 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1002/2004, kurį 2005 m. spalio 10 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/05/03327. Raginimas šioje vykdomojoje byloje įteiktas 2007-11-28 (22 vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 17 d. išdavė vykdomąjį raštą, baudžiamojoje byloje Nr. N1-205-389/2006, kurį 2006 m. liepos 1 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/06/02475. Raginimas šioje vykdomojoje byloje įteiktas 2006-07-26 (16 vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 17 d. išdavė vykdomąjį raštą, baudžiamojoje byloje Nr. N1-205-389/2006, kurį 2006 m. gegužės 26 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/06/02005. Raginimas šioje vykdomojoje byloje įteiktas 2007-11-28 (17 vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.).

Plungės rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą, baudžiamojoje byloje Nr. N1-41-363/2006, kurį 2007 m. rugpjūčio 30 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/07/02333. Raginimas šioje vykdomojoje byloje įteiktas 2007-10-29 (7 vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. išdavė nutarimą, administracinėje byloje Nr. A-184-441/2010, kurį 2010 m. rugsėjo 9 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/10/05386. Vykdomojoje byloje raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo surašytas ir išsiųstas skolininkui.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-672/2009, kurį 2010 m. vasario 1 d. priėmė vykdyti antstolė Elena Miliauskienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/10/00657. Vykdomojoje byloje raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo surašytas ir išsiųstas skolininkui.

Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad vykdomosiose bylose Nr. 0009/10/00657, Nr. 0009/10/05386 raginimas įvykdyti sprendimą nėra siunčiamas.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė patvarkymais iš pareiškėjo (skolininko) D. S. vykdo išieškojimą. CPK 642 numato, kad skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti veiksmus, numatytus vykdomajame dokumente. Tačiau šios pareigos pareiškėjas (skolininkas) tinkamai bei laiku neįvykdė. Antstolė E. Miliauskienė pareiškėjui (skolininkui) siuntė raginimus sumokėti vykdomajame dokumente nurodytas sumas ir vykdymo išlaidas, kurie buvo įteikti. Vykdomosiose bylose Nr. 0009/10/00657, Nr. 0009/10/05386 nesiuntė raginimų įvykdyti sprendimą, nes teisės aktų nuostato to nenumato. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (skolininkas) geruoju būtų sumokėjęs skolas, pats pareiškėjas (skolininkas) neginčija skolų dydžio. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo vykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Vykdomosiose bylose Nr. 0009/05/03327, 0009/06/02005, 0009/06/02475, 0009/07/02333, 0009/10/05386, 0009/10/00657, kuriose pareiškėjas (skolininkas) skundžia antstolės atliktus procesinius veiksmus, 2015-03-30 buvo parengti procesiniai dokumentai: vykdymo išlaidų apskaičiavimai, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymai vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurie registruotu laišku buvo išsiųsti pareiškėjui (skolininkui), o patvarkymai vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą formą (8¹ priedas), buvo išsiųsti vykdyti.

2015 m. balandžio 7 d. antstolė gavo pareiškėjo (skolininko) skundą panaikinti jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštą, kadangi į šią sąskaitą jam artimieji perveda lėšas, skirtas nusipirkti būtiniausių reikmenų, tai yra pašto ženklų, popieriaus, rašymo priemonių, taksofono kortelių, tabako gaminių, marškinių.

CPK 739 straipsnyje nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis.

CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Šiame straipsnyje numatyta, jog visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenumato įstatymai ar teismas, (pagal vieną vykdomąjį raštą) iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pareiškėjui (skolininkui) į sąskaitą pervedamos lėšos nėra įtrauktos į sąrašą turto ir pajamų, iš kurių negali būti išieškoma pagal vykdomąjį dokumentą, todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstolei teisę išieškojimą nukreipti į pareiškėjo (skolininko) pinigų sumas, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį pareiškėjui (skolininkui) iš kitų asmenų, tame tarpe ir į lėšas, kurias jam perveda artimieji.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas nemokamai (BVK 173 straipsnio 1–4 dalys). Pažymėtina ir tai, kad civilinio proceso įstatyme yra įtvirtintas onus probandi principas, tai yra įrodinėjimo našta – įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pareiškėjai privalo ne tik išdėstyti skunde savo argumentus, bet ir pateikti jų teiginius patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas (skolininkas), pateikdamas skundą dėl antstolės atliktų veiksmų, tai yra dėl 2015 m. kovo 30 d. patvarkymų vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė nei vienos pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios skundo dalyką, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytus argumentus. Priešingai, iš vykdomosios bylos Nr. 0009/05/03327 nustatyta, kad informacijos apie pareiškėjo (skolininko) draudėją, periodus nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 ir draudžiamąsias pajamas nėra (43 v. b. l.). Be kita ko, iš vykdomosios bylos Nr. 0009/05/03327 nustatyta, kad nuo 2003-01-01 iki 2015-04-13 į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta (nurašyta) lėšų pagal vykdomąsias bylas Nr. 0009/05/03327, 0009/06/02005, 0009/06/02475, 0009/07/02333, 0009/10/05386, 0009/10/00657 (57 v. b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627 straipsnis suteikia antstoliui diskrecijos teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, bet tik esant šiame straipsnyje numatytiems pagrindams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnis numato pagrindus, kuriais vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui. Nei antstolė, nei teismas, nei pareiškėjas (skolininkas) nenurodė jokių objektyvių priežasčių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627 ir 631 straipsniuose, kurie įpareigotų antstolę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus bei vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui.

Teismas sprendžia, jog išieškotojams pateikus antstolei vykdomuosius raštus dėl priverstinio skolos išieškojimo antstolei nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių jiems priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose 0009/05/03327, 0009/06/02005, 0009/06/02475, 0009/07/02333 buvo išsiųsti ir įteikti skolininkui raginimai. Kadangi įstatymuose ir vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, todėl antstolis teisėtai elgėsi vykdomosiose bylose Nr. 0009/10/00657, Nr. 0009/10/05386 nesiųsdamas raginimo. Vadinasi, skolininkas privalo atlyginti visas antstolio patirtas vykdymo išlaidas.

Be kita ko, teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į atlygį. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 priimta nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nenustačius, jog antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nėra ir pagrindo atsisakyti išieškoti iš skolininko antstolio dėl priverstinio vykdymo turėtas išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo (skolininko) skundą neteisėti antstolės E. Miliauskienės veiksmai nenustatyti, o vykdomosiose bylose 2015 m. kovo 30 d. patvarkymais priverstinis išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, kurios nepriskirtinos toms pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas, pareiškėjo (skolininko) prašymas panaikinti pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų areštą netenkintinas, patvarkymuose nurodytos vykdymo išlaidos nenaikintinos, visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąsias bylas arba atidėti vykdymo veiksmus bei vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolė Elena Miliauskienė vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0009/05/03327, 0009/06/02005, 0009/06/02475, 0009/07/02333, 0009/10/05386, 0009/10/00657 dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. S. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510­­–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) D. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Plungienė