Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal I. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-198-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-198-2018 I. Ž. paskirta nuobauda – 20 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. už tai, kad ji: 1) 2018 m. sausio 9 d., apie 8.40 val. Vilniuje, Dzūkų g. 38A, bare, būdama baro darbuotoja ir veikdama baro vardu, pirkėjui J. B. (J. B.) už 17,40 euro pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės „Žalios devynerios“ (alk. 35% tūrio, 0,5 l talpos); bei 2) apie 8.50 val. pirkėjui L. B. (L. B.) už 2,70 euro pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą plastikinį butelį alaus „Švyturio Tradicinis“ (alk. 6% tūrio, 1 l talpos). Nutarimu konstatuota, kad šiais savo veiksmais I. Ž. pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Skunde pažymima, kad konkretus įstatymo numatytos prievolės (alkoholinį gėrimą parduoti tik pilstomą ir tik vartoti vietoje) turinys, pobūdis ir apimtis nėra atskleidžiamas. Todėl daroma išvada, kad alkoholinius gėrimus parduodantis asmuo turi diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pareiškėjos įsitikinimu, asmuo turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

I. Ž. vertinimu, aplinkybė, kad dalis alkoholinio gėrimo buvo išpilta į stiklines, rodo, jog ji ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, kad būtų laikomasi įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Be to prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pranešimas papildomai pateikiamas ant kasos kvito, kuris atiduodamas pirkėjams įsigyjant alkoholinius gėrimus, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje, o bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje (siūlomi vienkartiniai indai, įrengta vieta gėrimams vartoti bare, galima kartu įsigyti bare gaminamo karšto maisto). Nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, kokios priemonės pripažintinos tinkamu įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, negali būti konstatuojama, kad I. Ž. nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti, kad iki 10 val. parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Ji negalėjo numatyti pirkėjų veiksmų ir negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo, tuo labiau jį priversti, kad įsigytą alkoholį suvartotų vietoje.

Pareiškėjos įsitikinimu, ji nenumatė ir neturėjo pagrindo laikyti, kad pažeidžia įstatymą, todėl jos veiksmuose nėra būtinos administracinės atsakomybės sąlygos – tyčios ar neatsargumo. Kadangi ji nelaikė, kad pažeidžia įstatymo reikalavimus, jos kaltė niekaip negalėjo pasireikšti.

Taip pat skunde akcentuojama, kad I. Ž. 2018 m. sausio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-17-2018 ir paskirtas bylos nagrinėjimas kitą dieną, t. y. sausio 11 d.; pareiškėjos atstovas nurodė institucijai šio protokolo trūkumus, tokius kaip nesurašytas administracinis nurodymas, pažeistos teisės susipažinti su bylos medžiaga, teikti paaiškinimus, pasinaudoti advokato pagalba, ir paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, leisti susipažinti su bylos medžiaga. 2018 m. sausio 12 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-35-2018, kuriuo bylos nagrinėjimas nukeltas į2018 m. sausio 29 d., tačiau buvo ignoruotas prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga, todėl pareiškėja ir jos atstovas nutarė nedalyvauti bylos nagrinėjime. Pasak pareiškėjos, institucija, priimdama nutarimą, iš esmės perrašė abu protokolus ir ignoravo I. Ž. paaiškinimą; buvo pažeista įrodymų tyrimo tvarka (neapklausta kartu dirbusi ir pardavimus mačiusi kita darbuotoja, nepaimti alkoholinių gėrimų pardavimo čekiai, nefiksuota baro aplinka, nepaimti parduotieji alkoholio buteliai, dėl ko neaišku, kiek gėrimų buvo išpilta) bei pažeista teisė susipažinti su bylos medžiaga.

Per teismo posėdį pareiškėja I. Ž. skundą palaikė. Paaiškino, kad pirmasis pirkėjas atėjo apie 8.40 val., antrasis – apie 8.50 val. Ji tiek pirmą, tiek antrą perspėjo, kad būtina alkoholį gerti vietoje, abu sutiko. Ji pirkimus įmušė į kasą, abiem atvejais išdavė čekius, alkoholinius butelius atidarė, kamštelius išmetė, o alkoholio įpylė į vienkartines stiklines. Pirmasis išgėrė įpiltą alkoholį ir su buteliu išbėgo. Antrasis pirkėjas gėrė vietoje, o jai nusisukus, jis pasiėmė butelį ir išėjo pro duris. Kiekvieno pirkėjo klausiama, ar sutinka gerti vietoje. Jei nesutinka, tuomet alkoholis neparduodamas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. paaiškino, kad užvažiavo su brigada į Dzūkų g. rytą, ten visą parą dirba kavinė. Du draugai davė pinigų ką nors nupirkti. Jis užėjo apie 08:40 val., buvo pardavėja ir vyresnio amžiaus parduotuvės šeimininkė. Liudytojas paprašė trauktinės, „Žalios devynerios“, 0,5 l, 35 procentų. Kamštelį pardavėja atsuko, tačiau niekas jam nepasakė, kad negalima išsinešti, kad reikia gerti vietoje. Kavinėje jis alkoholio negėrė, taurės ir kvito jam niekas nedavė. Butelį jis išsinešė pilną ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kai jam rašė protokolą, matė, kad buvo sulaikytas dar vienas pirkėjas, kuris išsinešė pilną butelį alaus. Skelbimų, iškabintų parduotuvėje, nematė. Čekio niekas jam nedavė. Ir vyriškis, kuris mašinoje buvo su alumi, irgi sakė, nedavė jam jokių čekių.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. I. paaiškino, kad 2018 m. sausio 9 d. dirbo pagal atskirą planą su dar dviem kolegomis ir su alkoholio ir tabako kontrolės institucijos atstovu. Stebėjo barą, esantį Dzūkų 38a, apie 8:30 val. - 8:40 val. pamatė išeinantį vyriškį, kuris buvo užsikišęs kažką už striukės. Kolegos priėjo, prisistatė. Pamatė, kad jis turi „Žaliosios devynerios“ butelį. Matėsi, laikė ranką, lyg kažką turėtų už striukės, butelis buvo pilnas, atsuktas, be kamštelio. Žmogus buvo pasodintas į automobilį, jam duotas paaiškinimo blankas. Jis paaiškino situaciją, kad bare Dzūkų g. jam pardavėja, jauna, pardavė „Žaliosios devynerios“ butelį, neįpylė, čekio negavo. Liudytoja su pardavėja labai nebendravo, kitus veiksmus atliko kolegos, ji atėjo vėliau, į dokumentų forminimo pabaigą. Pardavėja tuo metu rašė paaiškinimą, sakė, kad ji buvo ir įpylusi, ir stiklinę, ir kvitą pateikusi buvo. Kaip iš parduotuvės išėjo kitas pirkėjas, liudytoja nematė. Alkoholio kiekis raštiškai nebuvo fiksuojamas, tik vizualiai. Rašytinių dokumentų, kad butelis pilnas, nėra, to dokumento ji nepildė, kolega M. P. pildė. Nepamena, ar pirkėjo klausė, ar jis kavinėje vartojo alkoholį, ar buvo tas klausimas užduotas. Kavinėje apžiūrą darė, matė skelbimus ties kasa, kad asmenims iki 18 m. neparduodami alkoholiniai gėrimai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad š. m. sausio 9 d. kartu su alkoholio ir tabako kontrolės pareigūnais vykdė bendrą priemonę – stebėjo parduotuves, barus, kurie prekiauja alkoholiniais gėrimais. Buvo stebėta parduotuvė-baras Dzūkų 38a, pastebėta, kaip kelio darbininkas užėjo į parduotuvę-barą, neužilgo išėjo, su savimi turėjo alkoholinį gėrimą „Žaliosios devynerios“, 0,5 l tarą, laikas 08:40 val. Prie jo priėjus ir paklausus, kaip nusipirko, jis paaiškino, kad jam buvo paduotas atsuktas butelis, neįpilta į jokią tarą, taip jis ir išsinešė iš parduotuvės tą butelį. Tuo metu, kai šis pilietis mašinoje rašė pasiaiškinimą dėl pirkimo, pastebėjo, kad užėjo ir kitas asmuo, vyras, išėjo su alaus buteliu, prie jo priėję taip pat paklausė, ar jam buvo įpilta, kaip jis nusipirko. Jis irgi parašė pasiaiškinimą. Dėl antrojo butelio irgi negali pasakyti, ar nupilta, atrodė, kad butelis pilnas, nesimatė, ar nupilta, ar nenupilta. Ir vienas, ir kitas butelis vizualiai atrodė pilni. Negali 100 procentų teigti, kad nuo alaus butelio nebuvo nupilta, bet jie atrodė kaip pilni. Negali savo akimis tiksliai nustatyti, ar ten buvo kažkiek nupilta, ar ne. Kas buvo padaryta su buteliais, nežino, nes šitą medžiagą pilnai tvarkė kolega M. P.. Pas jį buvo ta medžiaga ir tie buteliai pas jį galimai buvo. Alkoholio kiekio buteliuose patikrinimo liudytojas dokumentais nefiksavo. Alaus pirkėją apklausė arba M. I., arba M. P.. Užėję į barą, pasakė pardavėjai, kad buvo neteisėtai parduotas alkoholis. Ji su tuo nesutiko ir išdėstė paaiškinimą. Paaiškinime išdėstė, dėl ko ji nesutinka. Pačių stiklinių, išdėstytų bare, jis nematė. Ten yra toks langelis ir tiek. Ir pirmo, ir antro pirkėjo nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. paaiškino, kad buvo organizuojama bendra policijos ir alkoholio tabako skriaus pareigūnų priemonė. Buvo 2-ojo PK teritorija, Naujininkų seniūnija, važiuoti į parduotuves ir žiūrėti, kaip vykdoma prekyba nustatytu laiku. Atvažiavo iš karto į Dariaus ir Girėno g., prie parduotuvės pastovėjo, buvo su nežymėtu automobiliu. Pastovėjo apie 0,5 val., niekas neišėjo, kas įėjo, tas išėjo be maišelio. Nusprendė nuvažiuoti į Dzūkų g., privažiavo prie parduotuvės, tik atsistojo pastovėti ir pamatė, kad iš parduotuvės-picerijos išėjo žmogus su darbiniais drabužiais. Ranką laikė už striukės. Kolega išėjo, kai praeidinėjo į kitą gatvės pusę, į stotelę, kur įmonės automobilis stovėjo, jis priėjo, paklausė, ką jis ten turi, ir iš karto, priėjęs pamatė, kad jis laiko „Žalios devynerios“ atsuktą butelį. Pažiūrėjo, kad pilnas, klausė, iš kur paėmė, atsakė, parduotuvėje nusipirko. Į klausimą, ar leido išnešti, atsakė, kad jam nieko nesakė. Tik priėjus prie automobilio pamatė, kad kitas žmogus išeina iš parduotuvės ir akivaizdžiai laiko alaus butelį. Ant laiptų stato tą butelį, atidaro rankinę, ieško, kad butelį į rankinę įsidėti. Liudytojas priėjo, paklausė, žmogus atsakė, kad parduotuvėje nupirko. Matėsi, ne tuščias, o pilnas butelis, pirkėją atvedė prie automobilio, parašė paaiškinimus, tada nuėjo į parduotuvę klausti, kaip ten viskas buvo.

Buvo fotografuojami buteliai, viskas aprašoma. Kitas, ne policijos pareigūnas, R. D. ir fotografavo, ir numerius rašė, buvo ir kiekis, ir numerius, ir galiojimą jis tikrai fotografavo. Policijos pareigūnai tik fiksavo pažeidimus, surašė protokolus su administraciniu nurodymu vienam ar kitam pirkėjui, po to nuėjo į parduotuvę, pabendravo su pardavėja, kuri sakė, kad dirba prie kasos, iš jos paaiškinimo protokolą surašė. „Žalios devynerios“ buvo be kamščio, jis su pirštu laikė, taip nešė. Žmogus sakė, kad nieko neliepė: atsuko, padavė ir jis išėjo. Alaus butelio liudytojas neatsimena, ar buvo koks vienas gurkšnis išgertas, ar ne. Butelis atrodė kaip pilnas. Pirkėjų klausė, ar jiems pasakė, kad negalima išnešti, kodėl išneša, pažeidimą daro. Atsakė, kad niekas jiems nieko nesakė. Pirmas žmogus, tas, kuris su „Žaliomis devyneriomis“ išėjo, tai sakė, kad dažnai čia atvažiuoja pirmadieniais. Antras, neatsimena, ar ką sakė, bet matėsi, kad žmogui bloga, sakė, kad reikia vaistų. Pirkėjų neklausė, ar vartojo alkoholį parduotuvėje. Alkoholio kiekio buteliuose nematavo. Butelių nepaėmė. Neprisimena, ar butelius grąžino pirkėjams. Į barą-piceriją po to užėjo, paaiškinimus iš pardavėjos paėmė parduotuvėje. Pardavimo čekių neėmė. Picerijoje buvo pakabinti ant sienos skelbimai, kad negalima išsinešti nuo tokios valandos iki tokios valandos. Neklausė pirkėjo, kodėl jie matydami skelbimą išsineša. Jie padarė pažeidimą, išsinešė ir už tai gavo protokolus. Abu pirkėjai buvo nubausti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 168 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dvidešimties iki trisdešimties eurų.

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus nagrinėjamu atveju nustato Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (AKĮ), kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Skunde bei teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad I. Ž. atsukus butelių kamštelius ir išpylus dalį alkoholinio gėrimo iš gamyklinės taros į stiklinę buvo išlaikytas įstatymo reikalavimas parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Iš tiesų įstatymas nereikalauja išpilstyti visą alkoholinį gėrimą, taip pat įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra išsamiau pasisakyta dėl šio reikalavimo įgyvendinimo tvarkos, tačiau teismo vertinimu, reikalavimas yra pakankamai aiškus tiek lingvistine, tiek logine prasme. Pirmiausia pažymėtina, kad turi būti atsižvelgta į įstatymo leidėjo tikslus. Nagrinėjamu atveju bylai aktualūs nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioję Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai siejami su tikslu kiek įmanoma sumažinti alkoholio vartojimą plačiąja prasme, apribojant ir galimybę jį išsinešti iš prekybos vietos, juo dalintis. Pakoregavus iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintame draudime prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, nustatytas šio draudimo išimtis, o būtent pašalinus iš numatytų išimčių alkoholinius gėrimus, parduodamus atidarytoje pakuotėje, buvo eliminuotos abejonės bei neaiškumai, kokiu būdu galima užtikrinti, kad asmuo neišsineštų alkoholinio gėrimo, patiekto gamyklinėje taroje. Akivaizdu, kad išpiltą iš gamyklinės taros alkoholinį gėrimą (į stiklinę ar kitą atvirą talpą) išnešti iš prekybos vietos sunkiau, sumažėja ir tikimybė, kad alkoholinio gėrimo gers didesnis ratas žmonių bei kad jo bus išgerta daugiau, nei asmuo vienu metu išgertų prekybos vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoką „pilstomas“ gali padėti suprasti ir kita Alkoholio kontrolės įstatymo norma, o būtent 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas, pagal kurį Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus, o šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, <...>, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, etc. Taigi nei vienoje teisės normoje nėra nustatytas draudimas/leidimas prekiauti išpilstytais (t. y. iš vienos taros visiškai į kitą išpiltais) alkoholiniais gėrimais, tačiau tai sąvokos pilstomas nedaro painesne. Priešingai, įvertinus įstatymų leidėjo tikslus akivaizdu, kad sąvoka pilstomas šiuo atveju sietina ne su alkoholinio gėrimo, kaip skysčio, savybėmis, o su jo patiekimo vartotojui būdu, t. y. tik išpylus iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui skirtą tarą. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, įstatymo prasme pilstomu alkoholiniu gėrimu laikytinas ne atidarytoje gamyklinėje pakuotėje esantis (likęs) alkoholinis gėrimas, o tik ta jo dalis, kuri buvo patiekta tiesioginiam vartojimui skirtoje taroje. Nesant galimybės kitaip išlaikyti įstatymo reikalavimus, liko paprastai po įstatymo pakeitimo įgyvendinamas sprendimas – neparduoti pirkėjui alkoholinio gėrimo gamyklinėje taroje, o parduoti tik pilstomą.

Sutiktina, kad pardavėja neturi įgaliojimų sulaikyti pirkėjo, sutiktina ir su tuo, kad galimas atvejis, kuomet viešojo maitinimo įstaigose klientams patiekiamas ir alkoholinis gėrimas gamyklinėje taroje vartoti vietoje, tačiau visų pirma, jei pardavėja būtų pardavusi būtent pilstomą alkoholinį gėrimą, o ne gamyklinėje taroje, nekiltų jokių abejonių dėl jos veiksmų teisėtumo, net jei pirkėjas ir išsineštų tą gėrimą iš prekybos vietos. Ir antra, nagrinėjamu atveju nei pati pareiškėja nenurodė, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ji objektyviai buvo suklaidinta susiklosčiusių aplinkybių. T. y. sulaikyti pirkėjai buvo pavieniai (o ne didelė žmonių kompanija), neužsisakė jokio maisto, iki išeidami nebuvo parduotuvėje išbuvę ilgesnio laiko, ar pan., taigi aplinkybės nesudarė jokio pagrindo manyti, kad užsakytas didelis kiekis alkoholinio gėrimo bus suvartotas vietoje, kad, nepaisant įstatymo reikalavimo parduoti tik pilstomą alkoholinį gėrimą, įvyko žmogiškoji klaida. Priešingai, nagrinėjamu atveju pirkėjai vienas po kito ėjo iš parduotuvės nešini alkoholiniais gėrimais gamyklinėje taroje, t. y. ne pilstomais alkoholiniais gėrimais. Minėta, kad teisme apklaustas pirmasis pirkėjas J. B. patvirtino, jog pardavėja jo neįspėjo apie draudimą išsinešti, kad jis nebe pirmą kartą taip čia pirko alkoholį ir apie draudimą nieko nežinojo. Šiuo gi atveju I. Ž., net jei tikėti jos paaiškinimais apie tai, kad ji pirkėją įspėjo, tai ji vis tik matė, kaip išėjo pirmasis pirkėjas, ir jokių papildomų priemonių, išskyrus, anot jos, antrojo pirkėjo įspėjimą ir skelbimus ant sienų, nesiėmė, vėl pardavė alkoholinį gėrimą gamyklinėje pakuotėje. Teismui buvo nurodyta, jog I. Ž. nelaikė savo veiksmų neteisėtais, tačiau tai jos atsakomybės nešalina, nes asmens kaltė negali būti grindžiama vien subjektyviosios pusės elementu. Be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, tiek „Žalios devynerios“, tiek alus „Tradicinis“, nors gėrimo kiekis juose ir nebuvo išmatuotas, vizualiai atrodo pilni, t. y. nekelia jokių pagrįstų abejonių pardavėjos suvokimu savo veiksmų. Teismui nepavyko surasti ir apklausti antrojo pirkėjo L. B., tačiau iš jo rašytinio paaiškinimo (b. l. 5) turinio matyti, kad jis nenurodė, jog pardavėja būtų jį įspėjusi apie draudimą išsinešti alkoholinį gėrimą; tuo metu jo nurodytos aplinkybės, kad pardavėja įpylė alaus į stiklinę ir jis nugėrė, neatmestinos kaip galimos, tačiau kita vertus, iš nuotraukos akivaizdu, kad alaus galėjo būti nupilta tik itin nedidelis kiekis ir tai atsakomybės nešalina.

Todėl nagrinėjamu atveju teisingai buvo įvertinti pareiškėjos veiksmai, kad ji 2018 m. sausio 9 d., apie 8.40 val. Vilniuje, Dzūkų g. 38A, bare, būdama baro darbuotoja ir veikdama baro vardu, pirkėjui J. B. už 17,40 euro pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės „Žalios devynerios“ (alk. 35% tūrio, 0,5 l talpos); bei apie 8.50 val. pirkėjui L. B. už 2,70 euro pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą plastikinį butelį alaus „Švyturio Tradicinis“ (alk. 6% tūrio, 1 l talpos), tokiais savo veiksmais pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjai neaišku, už ką konkrečiai jai skirta administracinė nuobauda, tačiau skundžiamo nutarimo turinys nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra neaiškus, ribojantis asmens teisę gintis. Priešingai, iš nutarimo akivaizdu, kad I. Ž. nubausta už tai, kad nurodytu laiku ir vietoje pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje. Nutarime, kaip ir I. Ž. surašytuose administracinio nusižengimo protokoluose, nurodyta ir materialinė teisės norma, kuri buvo pažeista (AKĮ). Be to, kaip galima suprasti iš I. Ž. rašytinių ir teismui duotų paaiškinimų, jos atstovo prašyme institucijai nurodytų aplinkybių (b. l. 4546), ji suprato, kad administracinėn atsakomybėn traukiama būtent už tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Kaip jau pasisakyta aukščiau, pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimus, draudimas įstatyme nurodytais laikotarpiais numato išimtis tik prekybai pilstomais alkoholiniais gėrimais ir tik vartoti vietoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atsižvelgta į pareiškėjos advokato pastabas, surašytas protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 40-41), bylos nagrinėjimas paskirtas vėlesniam laikui, tačiau pareiškėja pasinaudojo teise jame nedalyvauti. Čia pažymėtina, kiekvienas asmuo laisvas pasirinkti (teisėtą) gynybos būdą. Pažymėtina ir tai, kad nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nurodyta jokių argumentų, kas būtų pasikeitę, ko iš bylos medžiagos, su kuria negavo susipažinti, pareiškėja ir jos atstovas laiku nesužinojo. Iš tiesų advokatas buvo nurodęs prašymą leisti susipažinti su medžiaga, tačiau jokios aplinkybės nepatvirtina, kad jam buvo atsakyta neigiamai. Šiuo atveju pasirinktas nebylus protestas neleidžia įžvelgti vien institucijos kaltės tame, kad advokatas nesusipažino su bylos medžiaga. Dėl skunde reiškiamų pretenzijų, jog nebuvo paimti alkoholio pirkimo čekiai bei patys buteliai, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pati I. Ž. neginčija nei administracinių nusižengimų padarymo laiko, nei aplinkybės, kad ji pardavė alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje. Rašytiniame paaiškinime (b. l. 3) ji, teigdama, kad įspėjo tiek pirmą pirkėją, tiek antrą, kad alkoholį privaloma gerti vietoje ir išsinešti draudžiama, kad butelius atsuko ir įpylė gėrimo į stiklinę (nors šia aplinkybe verčia abejoti pateiktos alkoholinių gėrimų nuotraukos), taip pat aiškiai nurodė, kad pirmąjį pirkėją aptarnavo po 8.30 val., antrąjį – apie 8.50 val., o klientai išėjo kartu su visais buteliais. Tačiau minėta, pagal įstatymą šiuo paros laiku ji galėjo prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pardavimo laiką bei tarą, be pačios I. Ž., patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, taigi šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Be abejo, pirkimą patvirtinantys kvitai, alkoholio buteliai, bent jų nuotraukos, yra įrodymai, kurie administracinį nusižengimą tiriančiai institucijai palengvintų įrodinėjimo naštą, tačiau jų nebuvimas administracinio nusižengimo tyrimo metu savaime neeliminuoja asmens administracinės atsakomybės. Kaip paaiškėjo, šiuos įrodymus paėmė specialiojoje priemonėje dalyvavęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbuotojas, juos (išskyrus pačius butelius) turėjo ir advokatas, teikdamas skundą dėl institucijos nutarimo. Taigi esminių pareiškėjos teisių pažeidimų, tame tarpe teisės susipažinti su tyrimo medžiaga, nenustatyta. Taip pat paminėtina, kad I. Ž. nėra kaltinama tuo, kad neišdavė pirkėjams kasos kvitų, kad neužtikrino alkoholio vartojimo vietoje ar kad parduotuvėje nebuvo iškabinta skelbimų apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, tad skundo argumentai šiuo klausimu laikytini teisiškai nereikšmingais ir atskirai neaptariami.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pareiškėjai I. Ž. paskirta minimali bauda – 20 eurų, nors nebuvo nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Paskirtąją baudą laikyti nepagrįsta, įtakota nesusipažinimo su bylos medžiaga, pareiškėjos nedalyvavimo institucijos paskirtame posėdyje ar neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad I. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. Ž. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-198-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.