Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-26 · Administracinė byla Nr. A-326-822/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
A-326-822/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05976-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus filialui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-326-822/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05976-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (10.1)3-120626; 2) panaikinti VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6833; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį – 10 568,45 Lt, kuri susidarė dėl neteisėto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Skunde (b. l. 1) paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatomis. 2013 m. rugsėjo 25 d. jis kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (10.1)3-120626 atsisakė išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6833 jo prašymo netenkino. Mano, kad minėti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, kad valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to kilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai. VSDFV Vilniaus skyrius, mokėdamas pareiškėjui sumažintą senatvės pensiją, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės, teisėtų lūkesčių principus.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai senatvės pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais bei nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Laikinuoju įstatymu. Pareiškėjui senatvės pensija paskirta 2004 m. birželio 21 d. sprendimu nuo 2004 m. birželio 4 d. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą bei papildomai įgytą stažą, senatvės pensija 2009 m. liepos 16 d. sprendimu nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuota ir paskirta 1 833,89 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi paskirta pensija 2010–2011 metais viršijo nustatytą ribinį dydį, ji buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, o kadangi pareiškėjas per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Mokant pareiškėjui pensiją, teritorinis skyrius vadovavosi tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas taikytinas tik į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad senatvės pensijų kompensavimo tvarka nėra patvirtinta.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką nutraukti, o likusią dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą. Jei teismas nuspręstų skundą tenkinti, priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 22–27) nurodė, kad skundai dėl teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami fondo valdybai, o jos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėjas į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kreipėsi 2013 m. spalio 14 d. Pareiškėjas nepagrįstai teritorinio skyriaus raštą laiko sprendimu, jame tik išaiškinta pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinis pagrindas, pensijos dydžiai ir sumos. VSDFV nustatė, kad pareiškėjas praleido nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti, todėl nurodė, jei iki 2013 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjas įrodymų nepateikė ir su skundu 2013 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, senaties terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Šiuo atveju pareiškėjui pirma sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl 3 metų terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV sprendimą. Taip pat atsakovas nurodo, kad ginčas nėra išnagrinėta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad pareiškėjui senatvės pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, nes viršijo ribinį dydį ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, nes jis turėjo draudžiamųjų pajamų. Pensijų kompensavimo tvarka nėra parengta, todėl teritorinis skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., o jam įsigaliojus, pareiškėjo senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį nebuvo ribojama.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas nusprendė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (10.1)3-120626 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6833 dalis, kuriose netenkintas pareiškėjo V. K. prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 10 568,45 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.. Sprendimo vykdymą šioje dalyje atidėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kita dalis V. K. skundo atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui V. K. su prašymu pasikreipus į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių, pastarasis jo prašymą turėjo perduoti nagrinėti VSDFV, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, VSDFV Vilniaus skyriaus 4-sis pensijų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymą, 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.1)3-120626 pasisakė (nusprendė) ne tik dėl informacijos pareiškėjui suteikimo, tačiau ir dėl pensijų dalies nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo taikymo, todėl pareiškėjas dėl šio atsakovo sprendimo (jo dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pensijų dalies nepriemoką) 2013 m. spalio 14 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV. Pastaroji ginčijamu 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6833 nusprendė, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, VSDFV, be kita ko, paaiškino, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiame rašte pateikta informacija yra teisinga, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nors VSDFV ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą ir dėl to atsisakė jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė poziciją ir dėl pareiškėjo keliamo ginčo, todėl konstatuojama, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, o tai reiškia, kad kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (10.1)3-120626 dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, naikinama (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 2 p.). 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5)I-6833, be kita ko, išreikšta, ir VSDFV pozicija dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo dėl senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl ir šio sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, naikinama (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., t. y. laikotarpiu, kai jis turėjo draudžiamųjų pajamų, nepagrįstai buvo neišmokėta 10 568,45 Lt senatvės pensijos dalis, todėl ji priteisiama iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuris buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. taikytinas tik į ateitį, nepagrįsti.

Kadangi teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinus valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 formuojamą praktiką šiuo klausimu, šios dalies sprendimo vykdymas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį nutraukti, o skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti sprendimus atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, neva Fondo valdyba 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6833 išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės ir todėl ikiteisminio ginčų nagrinėjimo procedūra buvo baigta, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Fondo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6833 iš esmės buvo išnagrinėta tik pareiškėjo skundo dalis dėl Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. rašto Nr. (10.1)3-120626 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta bendro pobūdžio informacija, jog rengiama dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjo prašymą iš esmės, tai yra kad atsisakė išmokėti pareiškėjui negautą senatvės pensijos dalį. Skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo, todėl 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.1)3-120626 privalėjo pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją. Fondo valdyba, įvertinusi, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. rašto Nr. (10.1)3-120626 teisėtumo ir pagrįstumo Fondo valdybai pateiktas nustatytais terminais, šioje dalyje pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės. Fondo valdyba, nustačiusi, kad Skyrius 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.1)3-120626 pareiškėjui išsamiai paaiškino jo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinį pagrindą, teisingai nurodė, kad teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką, nėra, kad šiame rašte pateikta teisinga ir išsami informacija, nusprendė, kad pagrindo naikinti jį nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad į Skyrių pareiškėjas kreipėsi 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymu, taigi net laikant, kad ginčo dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas inicijavimo data laikytina kreipimosi į Skyrių data, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčą inicijavo praėjus 3 metų laikotarpiui nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl termino skundui dėl neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijos dalies paduoti skaičiavimo nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo (2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013 ir kt.), Fondo valdyba laiko, kad 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6833 pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d. skundą ta apimtimi, kuria jis prašė įpareigoti Skyrių išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, o iš esmės išnagrinėjo tik skundo dalį dėl Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. rašte Nr. (10.1)3-120626 pateiktos informacijos teisingumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad Fondo valdyba 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6833 pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, todėl esą ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra baigta ir nėra kliūčių nagrinėti ginčą teisme. Pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijų dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, tad pareiškėjo reikalavimas išmokėti senatvės pensijos dalį teisme negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 66–68).

Atsiliepimą grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Mano, kad senaties terminas jo pensijos nepriemokai neturi būti taikomas pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, o apeliantas neteisingai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie neteisėtai jam sumažintą pensijos dalį – apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Prašo sprendimo įvykdymo neatidėti, remdamasis Fondo valdybos 2014 m. gegužės 20 d. pranešimu spaudai apie įplaukas į „Sodros“ biudžetą, viršijančias planuotas priimant šių metų Biudžeto rodiklių įstatymą

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į VSDFV apeliacinį skundą pritaria VSDFV nurodytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjui dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies atlikto apskaičiavimo teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui pateikė prašymą remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pensijos dalį. Atsakovo 2013 m. spalio 4 d. rašte buvo nurodyta, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti taikant Laikinąjį įstatymą neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 4). 2013 m. spalio 14 d. pareiškėjas apskundė paminėtą atsakovo raštą Fondo valdybai. VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jo prašymą dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir jam pasiūlyta iki 2013 m. spalio 31 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. rašte pareiškėjui pateikta teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 10).

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Aptariamoje nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat buvo išspręstas atsakovo tokio pobūdžio bylose – teritorinio VSDFV skyriaus, kuris administruoja senatvės pensijos mokėjimą – tinkamumo klausimas.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo atsakovui paduotas 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendime kartu nurodė, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV teritorinio skyriaus rašto, kuriame pareiškėjui pateikta teisinga informacija. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos 10 568,45 Lt dydžio dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjo pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam negautą 10 568,45 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. liepos 31 d. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju VSDFV sprendime konstatavusi, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, t. y. jį priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios jis negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl, remiantis išdėstytais motyvais šis sprendimas pagrįstai buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos paliktinas nepakeistas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pasisakydama dėl priimto sprendimo įvykdymo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies įvykdymą (pensijos dalies išmokėjimą) atidėjo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į prašyme nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinusi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai apie VSDF biudžeto įplaukų nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nurodytos sprendimo vykdymo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė