Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-301-374/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
2-301-374/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04765-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
K. G.
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-301-374/2013Proceso Nr. 2-28-3-04765-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 78.2.1.; 76.4.; 77.4.2.
Marijampolės rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., L. S., dalyvaujant ieškovės K. G. įstatyminei atstovei R. G., jos atstovei advokatei V. J., išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. įstatyminės atstovės R. G. ieškinį atsakovui A. M. (S.), išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė K. G., atstovaujama įstatyminės atstovės R. G., patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašo: nustatyti, kad A. M. (S.), gim. (duomenys neskelbtini)) yra K. G., gim. 2004-07-11, a/k (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. G., gim. 2004-07-11, yra A. M. (S.) biologinė dukra; nustatyti nepilnametės dukros K. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. G., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo A. M. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai K. G., gim. 2004-07-11, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant vaiko motinai R. G., a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisti iš atsakovo A. M. (S.), gim. 1964-03-14, materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus - 13540 Lt; bei priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. M. (S.) teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai (per atsakovą atstovaujančią advokatų kontorą). Gautas atsiliepimas į ieškinį, kur nurodoma, kad su ieškiniu sutinka dalinai: atsakovas pripažįsta tėvystę K. G. atžvilgiu ir sutinka mokėti išlaikymą. Atsakovas nesutinka prašoma priteisti su išlaikymo suma. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (II t. b.l.).

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad ieškovė K. G. yra R. G. dukra (I t. b.l. 4). Gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas. Ieškovė teigia, kad atsakovas A. M. (S.) yra dukros biologinis tėvas. Atsakovas tėvystę nepilnametės K. G. atžvilgiu pripažįsta (I t. b.l. 14-15). Kadangi atsakovas gyvena užsienyje – Vokietijoje, nėra galimybės neteismine tvarka įregistruoti tėvystę. Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus. Nesant ginčo ir atsakovui pripažįstant tėvystę K. G. atžvilgiu, ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3. 146 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti.( LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Ieškovė nurodė visas išlaidas, susijusias su dukros išlaikymu, jos pagrįstos ir realios (I t. b.l. 152-221). Ieškovė nedirba, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos ir artimųjų paramos. Ieškovės teigimu, dukra lanko muzikos mokyklą, šokių studiją, turi ir sveikatos problemų. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2012 m. liepos mėnesio reguliariai perveda į jos sąskaitą po 50 EUR. Atsakovas pareigos išlaikyti savo dukrą neneigia, tačiau nurodo, kad daugiau nei 50 eurų – 172 Lt skirti jos išlaikymui negali (II t. b.l. 14-15). Atsakovas nurodo, kad yra vedęs, augina du vaikus: sūnų W., gim. 2010-08-15, ir dukrą S., gim. 2003-10-07 (I t. b.l. 68-71). Šiems vaikams atsakovas per mėnesį skiria: sūnui – 241,00 EUR, dukrai – 291 EUR (I t. b.l. 112). Atsakovo teigimu, jis privalo išlaikyti nedirbančią sutuoktinę ir, atskaičius visas išmokas, jam turėtų likti apie 1000 EUR (I t. b.l. 110). Tokiu būdu, atsakovo nuomone, daugiau nei 50 EUR jis negali skirti šios dukros išlaikymui. Atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodyto išlaidų dydžio, nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškinyje nurodytas dukros išlaikymo išlaidas. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos stovį ar kitas priežastis, trukdančias tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovas niekaip nepaaiškino savo nuostatos, kodėl jo šeimoje augantiems vaikams jis gali skirti 4-5 kartus didesnį išlaikymą, nei šiam vaikui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 1000 Lt.). Ieškovė prašo priteisti 400 Lt išlaikymą, nurodydama, kad per mėnesį dukros išlaikymui išleidžia apie 1224,85 Lt (I t. b.l. 221). Atsižvelgdama į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, ieškovė teismo prašo įvertinus šias aplinkybes, priteisti didesnį, nei ieškinyje nurodytą išlaikymą. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. 3 d., kai tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, t.y. gerokai skiriasi pajamos, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau ši nuostata neatleidžia mažas pajamas turintį tėvą nuo pareigos stengtis išlaikyti savo vaikus. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie išskirtinį dukros išlaikymą ir dėl to padidėjusias išlaidas. Vien tai, kad atsakovas gauna didesnes pajamas, negali būti pagrindu iš jo priteisti daugiau, nei iš tikrųjų reikia vaiko poreikiams tenkinti. Save gerbiantis tėvas prisidės prie savo vaiko išlaikymo ir kitais būdais – nupirkdamas jam reikalingas priemones, rūbus ar medikamentus. Ieškovės prašoma priteisti 400 Lt suma, įvertinus ir motinos indėlį į vaiko išlaikymą, pilnai atitinka 9 metų vaiko poreikių tenkinimo galimybes. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys tenkintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių aiškinimą ir pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko poreikius, byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu, daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 dalis, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str., 3. 208 str.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2012-11-28. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str.). Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Įstatymas nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tačiau negalima priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (LR CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti nepilnametei dukrai Karolinai išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojamą po 400 Lt per mėnesį ir atskaičiavus nuo 2012 m. liepos mėnesio mokamą 50 EUR išlaikymą. Tai būtų: 14400 – 860 (5x172) = 13540 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymą po dukros gimimo mokėjo, tačiau nereguliariai, o paskutinius 3-4 metus iš viso neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Atsakovas šioje dalyje savo konkrečios nuomonės neišreiškė, tik pažymėjo kad reguliariai perveda po 50 EUR į ieškovės sąskaitą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.200 str.).

Sutinkamai su LR CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tuo atveju, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su motina, tačiau kartu pripažino, kad tokio ginčo nėra, bet ji, siekdama ateityje išvengti šių ginčų, reiškia tokį reikalavimą. Atsakovas šiuo klausimu iš vis nepareiškė nuomonės. Tačiau įstatymas nenumato tokio atvejo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Šis sprendimas neužkerta kelio iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikšti analogišką reikalavimą teisme.

Kadangi iš esmės ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su bylos vedimu pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-20 pažymą Nr. TP-(2.10)-358 – 400 Lt , 28,50 Lt teismo pašto išlaidų bei 144 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str., 96 str.). Kadangi atsakovo pateikti dokumentai nebuvo išversti į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą, iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų vertimo iš vokiečių kalbos į lietuvių ir iš lietuvių – į vokiečių kalbą išlaidos valstybės naudai – 357 Lt ir ieškovės naudai – 249 Lt (I t. b.l. 79, 148. 151, II t. b.l. 41). Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 25,65 Lt už dokumentų kopijavimą (I t. b.l. 151).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad A. M. (S.), gim. 1964-03-14) yra K. G., gim. 2004-07-11, a/k (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. G., gim. 2004-07-11, yra A. M. (S.) biologinė dukra.

Priteisti iš atsakovo A. M. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai K. G., gim. 2004-07-11, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus - 13540 Lt (trylika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt litų) ir nustatant vaiko motinai R. G., a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. M. (S.), gim. 1964-03-14, gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 249 Lt (du šimtus keturiasdešimt devynis litus) už dokumentų vertimą bei 25,65 Lt (dvidešimt penkis litus 635 ct) už dokumentų kopijavimą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (S.), gim. 1964-03-14, gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį, 28,50 Lt teismo pašto išlaidų, 357 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus) už dokumentų vertimo paslaugas, 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė