Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P., atsakovų T. P., D. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1527-717/2012 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams T. P., D. P., ir atsakovų priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu (b.l. 132-141, t. 3) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, ieškovei priteisė 84 600 Lt vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 58 100 Lt vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), taip pat ¼ dalį 1575 Lt vertės 0,2858 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4750 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Lt vertės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), likusį turtą priteisė atsakovams lygiomis dalimis, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 12 037 Lt piniginę kompensaciją už atsakovams tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nurodė, jog bendra viso turto vertė sudaro 313 403 Lt, ieškovei priklausančios turto dalies vertė – 172 407 Lt, atsakovams- 140 996 Lt. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl dviejų Kaune esančių butų ir automobilio VW Golf priteisimo ieškovei, atitinkamus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas patenkino. Kartu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra emociškai susijusi su sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), iš jos vyksta į darbą, tuo tarpu atsakovai kitos gyvenamosios vietos neturi, toje vietoje ūkininkauja, nusprendė šio turto nedalinti priteisiant turtą natūra tokiomis dalimis, kokios šalims priklauso. Tokiu būdu ieškovei teko turto už 153 033 Lt, atsakovams - už 160 370 Lt. Kadangi ieškovei tenkančio turto vertė yra 19 374 Lt mažesnė, nei jai priklauso, o atsakovų - atitinkama suma didesnė, iš atsakovų ieškovei priteisė 19 374 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (2-4, t. 4) atsakovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista ¼ gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kiemo statinių, dėl šios dalies priimti naują sprendimą, atitinkamą turtą priteisti atsakovams, pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos iš atsakovų ieškovei priteisimo, kompensacijos sumą padidinant iki 18 362 Lt. Savo poziciją apeliantai grindžia šiais argumentais:

1. Priteisdamas gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kiemo statinius dalimis teismas neišsprendė reikalavimo dėl šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nurodė šalims priteisiantis tai, ką jos ir taip turi.

2. Turto padalijimas natūra negalimas, kadangi ieškovei atitektų tokia namo dalis, kokios dydžio patalpos name nėra, t.y. namas turėtų būti perplanuojamas.

3. Kaip konstatavo teismas, šalių santykiai yra konfliktiški, o tai trukdo tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises.

4. Ne tik ieškovė, bet ir atsakovai yra emociškai susiję su ginčo sodyba. Be to, atsakovai toje vietoje ūkininkauja, jiems priklauso didžioji nuosavybės teisių į sodybą dalis, ginčo turtas turi būti vertinamas kaip vientisas kompleksas - ūkininko ūkis, paveldimas tų įpėdinių, kurie užsiima ūkininkavimu.

5. Pakeitus teismo sprendimą ir gyvenamąjį namą, sklypą bei kiemo statinius priteisus atsakovams, iš jų ieškovei priteistos kompensacijos suma didintina atsakovams tenkančios atitinkamo turto dalies, priklausiusios ieškovei, verte.

Apeliaciniu skundu (b.l. 21-26, t. 4) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2. Kitus gyvenamojo namo priklausinius priteisdamas atsakovams teismas iš esmės pablogino apeliantės padėtį, jos galimybes naudotis sodyba.

3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog vienas atsakovas yra valstybės tarnautojas, kitas faktiškai gyvena Kaune, t.y. ginčo turto realiai nenaudoja savo poreikiams.

4. Teismas nesiaiškino, ar atsakovai turi realias galimybes sumokėti apeliantei iš jų priteistą piniginę kompensaciją.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus tiek ieškovė (b.l. 32-35, t. 4), tiek atsakovai (b.l. 37-40, t. 4) prašė priešingos šalies skundą atmesti, savo poziciją grįsdami argumentais, analogiškais išdėstytiems jų pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat jų pačių teismui pateiktuose apeliaciniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas kilo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys neginčija nei turto sudėties, nei jo vertės. Ginčo taip pat nėra dėl to, kam turėtų atitekti butai Kaune, žemės ūkio technika, naminiai gyvuliai ir transporto priemonės, dalis žemės sklypų. Pagrindiniu ginčo dalyku tapo gyvenamasis namas su priklausiniais, taip pat netoli namo esantys žemės sklypai. Būtent nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamojo turto objektus paskirstymas ir sudaro šios apeliacijos ribas (CPK 320 str.).

Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi teisę į turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, ginčo atveju, įgyvendinamas teismine tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, šalims nesusitariant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o, nesant tokios galimybės, vienam ar keliems bendraturčiams išmokama piniginė kompensacija. Toks teisinis reglamentavimas sukuria pakankamas teisines prielaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisę transformuoti į asmeninės nuosavybės teisę. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, jog konfliktiški tarpusavio santykiai trukdo tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises, abi reiškė reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, abi pripažino, jog konkrečių objektų - gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimas natūra yra negalimas, nesutarė tik dėl to, kuriai iš šalių sodyba turi atitekti. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, nusprendė priteisti šalims tokias atitinkamo turto dalis, kurios joms ir taip priklausė iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. atmetė abiejų šalių reikalavimus dėl atitinkamo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenurodydamas jokių esminių kliūčių vienos iš šalių reikalavimui patenkinti. Realus nekilnojamojo turto padalijimas natūra sietinas su realių turto dalių, kurios priskiriamos vienam ar kitam bendraturčiui, konkrečiu įvardijimu, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nes, kaip patvirtino abi šalys, namo padalijimas natūra negalimas iš esmės.

Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog buvo sprendžiama dėl didelio kiekio savarankiškų tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto objektų, t.y. galimybės padalinti konkretų nekilnojamojo turto objektą natūra nebuvimas galėjo būti sprendžiamas ne tik priteisiant vienai iš šalių piniginę kompensaciją, bet ir atitinkamai paskirstant šalims kitus dalijamos turto masės objektus. Net ir ta aplinkybė, jog ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos, šiuo atveju negali būti vertinama kaip reikšminga kliūtimi atidalijimui įvykdyti, kadangi byloje buvo dalijamos kelios gyvenamosios patalpos. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti kaip pagrįstus abiejų apeliacinių skundų argumentus, jog ginčijamo sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kiemo statinių priteisimo dalimis yra neteisėta, todėl keistina.

Dėl turto paskirstymo pagrįstumo

Atsakovai savo apeliaciniame skunde, vadovaudamiesi CK 5.71 straipsniu, nurodė, jog ginčo sodybą, kaip ūkininko ūkį, turėjo paveldėti atsakovai. Šis skundo argumentas vertintinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi ginčas kyla ne iš paveldėjimo, bet iš nuosavybės teisinių santykių. Palikimas jau yra priimtas, įpėdinių įgytos nuosavybės teisės įregistruotos, jų teisinis statusas yra pasikeitęs. Ginčas sprendžiamas ne tarp įpėdinių, bet tarp bendraturčių, todėl taikyti paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo.

Iš kitos pusės, pagrįstais laikytini atsakovų argumentai, jog jiems priklauso didžioji ginčo turto dalis, o ieškovei - ¼ dalis, tuo tarpu atsakovams - po 3/8 dalis, be to, atsakovai, skirtingai nei ieškovė, neturi kitos gyvenamosios vietos, sodyba, kaip visuma, jiems reikalinga ūkininkaujant. Nors ieškovė ir kėlė klausimą dėl atsakovų vykdomos ūkinės veiklos realumo, ji nepateikė jokių duomenų, susijusių su jos pačios ketinimais naudotis sodyba, kaip ūkininko ūkiu, pati sutiko, jog visa žemės ūkio technika ir gyvuliai bei didžioji dalis žemės atitektų atsakovams, savo reikalavimus iš esmės grindė gyvenamojo namo vietos patogumu ir psichologiniais ryšiais su namu, o ne tikslu jį ir jo priklausinius naudoti ūkinei veiklai. Reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog ieškovei teismas priteisė kitas dvi į turto sudėtį įėjusias gyvenamąsias patalpas, tuo tarpu atsakovai jokios kitos gyvenamosios patalpos, išskyrus ginčo namą, neturi. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog jai iš ginčo namo patogiau vykti į darbą, negali būti vertinamas kaip esminis, kadangi niekas netrukdo ieškovei už priteistos piniginės kompensacijos lėšas arba, pardavus vieną iš ženkliai vertingesnių Kauno mieste esančių butų, įsigyti arčiau darbo esančią gyvenamąją patalpą. Kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovai ilgą laiką gyvena ginčo name, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog būtent ieškovę su ginčo patalpa sieja glaudesnis emocinis ryšys, negali būti vertinamas kaip turintis įtakos galutinei teismo išvadai. Be to, pastaroji ieškovės nurodoma aplinkybė vertintina kaip mažiau reikšminga, nei faktas, jog ginčo namą priteisus ieškovei atsakovai apskirtai liktų be nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neįsitikino, ar atsakovai turės galimybę sumokėti ieškovei priteistą kompensacijos sumą. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovams buvo priteista keletas žemės sklypų, taip pat transporto priemonių, žemės ūkio technikos ir naminių gyvulių, kurie yra likvidūs, jų vertė, dėl kurios, kaip minėta, ginčo nėra, yra pakankamai didelė, t.y. juos pardavus galima gauti pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove.

Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą atsakovų apeliacinio skundo reikalavimui dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kiemo statinių dalių priteisimo šalims pakeisti, atitinkamą turtą priteisiant lygiomis dalimis atsakovams. Pastarąją išvadą pateisina ir faktas, jog likusieji gyvenamojo namo priklausiniai buvo priteisti atsakovams, kadangi jie reikalingi pastarųjų vykdomai veiklai. Atitinkamo atsakovų apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimas yra pagrindas analogiškais motyvais atmesti priešpriešinius ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus.

Dėl piniginės kompensacijos sumos

Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas įvardino konkrečias turto vertes, apskaičiuodamas, jog bendra viso turto vertė sudaro 313 403 Lt, ieškovei priklausančios turto dalies vertė - 172407 Lt, atsakovams – 140 996 Lt, ieškovei priteisto turto vertė – 153 033 Lt, atsakovams - už 160 370 Lt, bei pripažino, jog skirtumas tarp priklausiusios ir gautos turto vertės, t.y. piniginės kompensacijos dydis, lygus 19374 Lt. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta visiškai kitokia, niekuo nepagrįsta kompensacijos suma – 12 037 Lt. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdų rašymo apsirikimą, ir, atsižvelgdama į tai, jog apeliaciniais skundais ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo, atlieka atitinkamas korekcijas. Kartu, patenkinus atsakovų apeliacinio skundo reikalavimą dėl turto perskirstymo, ieškovei tenkanti turto vertė sumažėja 6 333 Lt suma iki 146 700 Lt, tuo tarpu atsakovų turto vertė analogiškai padidėja iki 166 703 Lt. Nurodyta aplinkybė, kaip kad savo apeliaciniame skunde patvirtina patys atsakovai, yra pagrindas iš jų ieškovei lygiomis dalimis priteistą piniginės kompensacijos sumą padidinti 6 333 Lt iki 25 707 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į 6300 Lt vertės 0,2858 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19000 Lt vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 Lt vertės kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paskirstymo, klausimą išspręsti iš esmės, 6300 Lt vertės 0,2858 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19000 Lt vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 Lt vertės kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti lygiomis dalimis atsakovams T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo, iš atsakovų T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą piniginės kompensacijos sumą padidinti iki 25 707 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių septynių šimtų septynių litų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.