- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-397-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01212-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties sprendžiant pareiškėjo G. R. skundo dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė D. S., S. B., antstolis R. V., priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) pateikė teismui skundą dėl notarės veiksmų, nurodydamas, kad 2024 m. kovo 1 d. Utenos 4ojo notaro biuro notarė D. S. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, jog S. B. paveldi turtinę teisę į pinigines lėšas 117000,00 Eur, gautinas iš sandorio, kuriuo buvo parduotas palikėjui priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? turtinę teisę į pinigines lėšas 7070,00 Eur, gautinas iš automobilio DACIA Sandero, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio, kurį pagal disponavimo teisę įgyvendino G. R.. Nurodytą sandorį pagal įgaliojimą vykdė pareiškėjas ir iš sandorių gautas pinigines lėšas perdavė S. G., taigi jis reikalavimo teisės į pareiškėjo turtą neturėjo. Be to, pagal 2021 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, automobilis buvo parduotas ne už 7070,00 Eur, o už 1000,00 Eur. Mano, kad S. G. mirties dieną reikalavimo teisės į pareiškėjo turtą neturėjo, paveldėjimo liudijime yra nurodytos neegzistuojančios reikalavimo teisės, o paveldėjimo liudijimas išduotas remiantis prielaidomis. Dėl to pareiškėjas prašė panaikinti 2024 m. kovo 1 d. Utenos 4ojo notaro biuro notarės D. S. išduotą (papildomą) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra asmuo, pretenduojantis į palikimą, tačiau ginčija palikimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą savo reikalavimus grįsdamas aplinkybėmis, susijusiomis su sandorių vykdymu, grynųjų pinigų perdavimu palikėjui. Sprendė, kad tarp pareiškėjo ir turto įpėdinės yra kilęs ginčas, nurodytos faktinės aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, juo labiau kad kituose teismuose tarp pareiškėjo ir asmens, kuriam išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, yra užvestos civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 117000,00 Eur skolos priteisimo.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė, kad pateiktas skundas iš esmės yra ne dėl notarinio veiksmo, kuriuo buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teisėtumo (neteisėtumo), tačiau dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo turinio ginčijimo ir siekio išduotą paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti tuo pačiu paneigiant suinteresuoto asmens (ieškovės) pareikštas pretenzijas pareiškėjui (atsakovui). Nurodė, kad tai negali būti kvalifikuojama kaip skundas dėl notaro veiksmų, nagrinėtinas CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka, kilęs ginčas bus išnagrinėtas jau iškeltose bylose, kuriose esant poreikiui, notarė bei antstolis gali būti įtraukti dalyvauti bylose trečiaisiais asmenimis.
5. Pasak teismo, dėl jo paminėtų motyvų nebuvo pakankamo pagrindo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, t. y. ieškiniui dėl keliamo ginčo pareikšti, kadangi tai neatitiktų civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų, nes pareiškėjas (atsakovas) jau iškeltose bylose savo teises ir interesus gali ginti visomis Civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Apelianto teigimu, skundas dėl notarinių veiksmų buvo paduotas dėl to, kad suinteresuotas asmuo (notarė) išdavė liudijimą, kuriame kaip paveldimos nurodomos turtinės teisės į pareiškėjo pinigines lėšas. Sužinojęs, kad toks liudijimas egzistuoja ir nesutikdamas su jo išdavimu, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511- 512 straipsniais pateikė skundą dėl notarinių veiksmų. Kadangi, kaip matyti iš liudijimo turinio, jis išduotas sutinkamai su suinteresuoto asmens (antstolio) sudarytu apyrašu, siekiant patvirtinti liudijimo išdavimo neteisėtumą, skundu buvo prašoma iš suinteresuotų asmenų išsireikalauti atitinkamą paveldėjimo bylą bei vykdomąją bylą, kurioje yra sudarytas apyrašas bei jį pagrindžiantys dokumentai.
6.2. Procesinį sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjui kyla klausimas, kur tada tokį ginčą spręsti, jei teismas nutartimi atima galimybę jam kreiptis į teismą.
6.3. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad teismo žinioje yra bylos iš esmės dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau visų trijų teismuose nagrinėjamų bylų dalyvaujantys asmenys skiriasi, be to, skiriasi ir visų trijų bylų dalykai ir pagrindai.
6.4. Apelianto teigimu, teismas mano, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl notarinių veiksmų turi trūkumų, bet jų nedetalizuoja, šalinti nesiūlo, nes neva nėra pakankamo pagrindo. Teismas netiesiogiai nurodo, kad tikslinga pereiti iš ypatingosios teisenos į ginčo teiseną, nes tai atitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas gali ginti savo teises ir interesus jau iškeltose civilinėse bylose, tačiau teismas nenurodo, kodėl ypatingoji teisena turėtų būti išimtis iš tų priemonių, nes bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos būtent ypatingosios teisenos tvarka.
6.5. Apelianto manymu, didžioji nutarties dalis yra nukopijuota nuo 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, o savindamasis autorystę, teismas net nenurodė šaltinio, iš kurio buvo kopijuojama didžioji skundžiamos nutarties dalis ir išdėstė tai kaip savo protinės veiklos rezultatą.
6.6. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019 23 punktą, kur nurodoma, kad galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja notarą įsitikinti, kad jo atliekamas notarinis veiksmas neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus. Kadangi palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Pareiškėjas teigia, kad teikdamas skundą dėl notarinių veiksmų, nurodė, jog palikėjas mirties dieną reikalavimo į pareiškėjo turtą neturėjo. Tuo iš esmės ir grindžiamas skundas dėl notarinių veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėjas yra įsitikinęs, kad skundo dėl notarinių veiksmų pateikimas buvo adekvati ir optimali priemonė, siekiant apginti savo interesus, o jį atsisakyta priimti nepagrįstai ir neteisėtai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. B. su atskiruoju skundu nesutinka ir nurodo, kad G. R. siekia pabloginti S. B. turtinę padėtį, t. y. kad ji netektų papildomame paveldėjimo teisės liudijime nurodytų turtinių teisių, dėl ko teismas pagrįstai akcentavo, kad G. R. į teismą kreipėsi su skundu dėl notarinio veiksmo atlikimo (bylai suteiktas ypatingosios teisenos numeris), tačiau skundo pagrindas akivaizdžiai neatitinka skundo dalyko ir juo siekiama sukurti ne procesinio pobūdžio, o materialiuosius padarinius. Teigia, kad G. R. nėra asmuo, kuris būtų prašęs atlikti notarinį veiksmą, todėl teisės apskųsti notarės veiksmus neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl notarinių veiksmų teisėtumo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 1 d. Utenos 4ojo notaro biuro notarė D. S. išdavė papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį S. B. po senelio S. G. mirties paveldi turtinę teisę į pinigines lėšas 117000,00 Eur, gautinas iš sandorio, kuriuo buvo parduotas palikėjui priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? turtinę teisę į pinigines lėšas 7070,00 Eur, gautinas iš automobilio DACIA Sandero, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio, kurį pagal disponavimo teisę įgyvendino G. R..
11. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinio veiksmo – prašo pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 1 d. notarės D. S. išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
12. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nepagrįstumą apeliantas grindžia tuo, kad didžioji nutarties dalis, anot apelianto, yra nukopijuota nuo 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė šio savo argumentų šaltinio. Pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vien ta aplinkybė, jog, galimai remdamasis apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė šią nutartį priėmusio teismo, nutarties priėmimo datos ir civilinės bylos, kurioje ji buvo priimta numerio, negali būti vertinama kaip pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį (pareiškimą) paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą), t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl notaro atliktų veiksmų pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi sprendė, jog toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas. Tačiau pagal CK 5.8 straipsnį, reglamentuojantį paveldėjimo teisės ginčijimą, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
16. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatą, suinteresuotas asmuo byloje yra asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.
17. Bylos duomenys ir joje esantis 2024 m. kovo 1 d. Utenos 4ojo notaro biuro notarės D. S. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, kad įpėdinis paveldėjimo byloje, kuriam išduotas pareiškėjo prašomas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimas, yra S. B.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas paveldėjimo teisiniuose santykiuose į palikėjo S. G. palikimą būtų esamas ar galimas įpėdinis, pretenduojantis į palikimą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas, šiuo konkrečiu atveju, negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu byloje dėl notaro veiksmų teisėtumo, kuriam įstatymu būtų suteikta teisė skųsti notaro veiksmus konkrečioje paveldėjimo byloje.
18. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, tačiau šis ginčas nepriskirtinas ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių. Akivaizdu, kad teismuose nagrinėjami šalių ginčai yra dėl turtinių teisių, o teisė ginti savo teisėtus interesus pareiškėjui nėra paneigta, minėtose bylose pareiškėjas yra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis atitinkamas procesines teises, tarp jų ir teisę pateikti atsikirtimus, priešieškinį ir pan. Nors apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog teismo žinioje yra bylos iš esmės dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas tokiais motyvais iš esmės siekė išaiškinti pareiškėjui, kad savo teises ir teisėtus interesus jis gali ginti ne pateikdamas skundą dėl notaro veiksmų konkrečioje paveldėjimo byloje, o būtent minėtose civilinėse bylose naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
19. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019, 21 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Dėl šios priežasties, nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, prieš atsisakydamas priimti pareiškimą, privalėjo nustatyti pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
20. Šiuo atveju, pripažinus, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas skundui dėl notaro veiksmų paduoti, nes nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu paveldėjimo teisiniuose santykiuose, spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka yra teisėta ir pagrįsta, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.