Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino VSAT Migracijos valdybos teikimą ir paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė iki 2026 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė šias aplinkybes:

4.1. Užsienietis 2026 m. sausio 22 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. Tą pačią dieną Užsienietis pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą ir sulaikytas iki 48 val. kaip neteisėtai šalyje esantis asmuo.

4.2. Aiškinantis minėto Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S84217 panaikino Užsieniečio Leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2024 m. lapkričio 20 d., nes duomenys, kuriuos Užsienietis pateikė neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pakankamai reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S280600 dėl grąžinimo. Užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį iki 2024 m. gruodžio 17 d., tačiau šio sprendimo neįvykdė ir neteisėtai išvyko į Latvijos Respubliką.

4.3. Užsienietis neįvykdė Migracijos departamento sprendimo ir nesikreipė dėl savanoriško grąžinimo termino pratęsimo. Nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, kada buvo 2024 m. gruodžio 2 d. pakviestas atvykti į Migracijos departamento Kauno skyrių, kad pateiktų turimus dokumentus, patvirtinančius jo teisėtą buvimą Šengeno valstybių narių teritorijoje. Tačiau Užsienietis neatvyko ir prašomų dokumentų nepateikė.

4.4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. sausio 23 d. sprendimu Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba neišnyks jo sulaikymo pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra galutinai išnagrinėtas ir nenustatyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, teismas vertino, kad siekiant tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindai nėra išnykę.

6. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, ilgą laiką buvo neteisėtai Šengeno erdvėje, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jau buvo neteisėtai išvykęs į kitą Europos Sąjungos valstybę – Latvijos Respubliką, šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas Užsieniečiui 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

7. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimą ir vykdymą.

8. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje vykdymą. Užsienietis nesilaiko teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir ne kartą bandė pasišalinti iš laikino apgyvendinimo įstaigos ir pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis nurodo, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) vienareikšmiškai konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas (žr. ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimo byloje C-72/22, 39-42 punktus).

12. Užsienietis bandė įteisinti savo teisinę padėtį ir jam suteikus teisę išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos – Užsienietis grįžo nustatytu laiku ir savo veiksmais neparodė, kad, suteikus teisę išvykti iš Centro, jis bandys pasislėpti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl jo tapatybės nėra keliamas klausimas, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemone Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

13. VSAT atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą palikt nepakeistą.

14. VSAT nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nuo pat Migracijos departamento sprendimo dėl grąžinimo priėmimo, Užsienietis nuosekliai nevykdė jam nustatytų pareigų ir vengė teisėtų migracijos procedūrų vykdymo: neįvykdė grąžinimo sprendimo, nesiekė pratęsti termino, nebendradarbiavo su migracijos institucijomis ir nepateikė prašytų dokumentų, ignoravo Migracijos departamento kvietimą atvykti ir pateikti reikiamus dokumentus, neteisėtai išvyko į Latvijos Respubliką. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Užsieniečio elgesys laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti realią pabėgimo riziką ir taikyti judėjimo laisvės ribojimus, kaip proporcingą priemonę.

15. Nekontroliuojamas apgyvendinimas objektyviai neužtikrintų Įstatymo tikslų ir sudarytų realią galimybę išvengti sprendimų vykdymo.

16. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir šiuo metu jo prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, bet nėra nustatyta, ar Užsieniečio nurodomi motyvai atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, ar jie yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek Užsieniečio elgesio modelį, tiek aplinkybę, kad jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas iš esmės, o tai reiškia, kad šiame proceso etape nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Užsienietis iš tiesų atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašymo pateikimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia būtinybę taikyti judėjimo laisvės apribojimus. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo siekio užtikrinti ne formalų, bet realiai veiksmingą migracijos kontrolės mechanizmą.

17. VSAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir nuoseklų byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, o padarytas išvadas grindė aiškiu ir nuosekliu faktinių duomenų bei taikytinų teisės normų taikymu.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, ilgą laiką buvo neteisėtai Šengeno erdvėje, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jau buvo neteisėtai išvykęs į kitą Europos Sąjungos valstybę – Latvijos Respubliką, pripažino, jog Užsieniečio atžvilgiu turi būti ir toliau taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.