- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- A-41-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00021-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- N. H.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. H. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. H. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-36647 „Dėl N. H. prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI pakartotinai spręsti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (b. l. 1–4).
2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė VMI prašymą išdėstyti dalimis VMI administruojamą pareiškėjos skolą (2 441,48 Eur), tačiau VMI skundžiamame Sprendime nurodė, kad civilinėje byloje priteisto žyminio mokesčio išdėstymui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nurodė, kad su tokiu Sprendimu nesutinka, nes žyminis mokestis taip pat yra mokestis pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 25 dalį ir 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma MAĮ 14 straipsnio 1 dalis, t. y. MAĮ numatytų mokesčių administravimo procedūros turi būti vienodai taikomos visiems MAĮ 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams. Pareiškėjos nuomone, pareiškėjos nesumokėtas žyminis mokestis yra mokestinė nepriemoka, kuri esant MAĮ 88 straipsnyje numatytoms sąlygoms, gali būti išdėstoma.
3. Pareiškėja paaiškino, kad neišdėsčius mokestinės nepriemokos (žyminio mokesčio) vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis imsis vykdymo proceso veiksmų, t. y. taikys areštą pareiškėjai priklausančiam turtui, taip pat ir nekilnojamajam, kuris šiuo metu yra įkeistas UAB Medicinos bankui (įkeisto turto vertė – 57 000 Eur), tačiau pagal taikos sutartį jis bus parduotas, taip atiduodant skolą kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas 1 396 781,63 Eur. Taikius turto areštą, bus sustabdytas įkeisto nekilnojamojo turto realizavimas, todėl pareiškėja negalės grąžinti skolos kreditoriui, dėl ko bus nutraukta taikos sutartis ir vėl bus pradėtas visos skolos (1 396 781,63 Eur) išieškojimas. Pasak pareiškėjos, tokiu būdu jos finansinė būklė taps kritinė, tačiau VMI sutikus išdėstyti mokestinę nepriemoką, pareiškėjai būtų suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pareiškėja nurodė, kad ji gali kas mėnesį VMI mokėti po 101,73 Eur ir per 2 metus grąžinti valstybei susidariusį įsiskolinimą.