- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1103-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00156-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Skolininkas
- Juozo Mitkaus
- Kreditorius
- Aurimo Cibičio
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1103-370/2011
2011 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko Juozo Mitkaus atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-28 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-225-439/2011 pagal kreditoriaus Aurimo Cibičio pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Juozo Mitkaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl 9 950,19 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir 72 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko Juozo Mitkaus. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas tenkino pareiškimą – 2011-03-28 priėmė teismo įsakymą ir tos pačios dienos nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – banko sąskaitose esančias skolininko pinigines lėšas neviršijant 9 922,19 Lt sumos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-28 nutartį panaikinti ir klausimą išsprendus iš esmės, kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nėra jokių įrodymų ar kitokios informacijos, kuri leistų daryti tokią išvadą. Tokius įrodymus privalėjo pateikti būtent kreditorius. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorius ne tik nepateikė jokių dokumentų dėl skolininko turtinės padėties, bet ir rėmėsi vien neaiškiomis, nekonkrečiomis ir tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo įvykdymo riziką. Skolininkas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi galimybę sumokėti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje, klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Be to, bylų nagrinėjimo CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka procesas yra formalizuotas, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą tik tuo atveju, jei jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), tiek pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek teismo įsakymui yra teisingumo ministro patvirtintos formos. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Byloje nagrinėjamu atveju skolininkas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ieškinio suma yra gana didelė. Apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad kreditorius turi pateikti įrodymus apie skolininko turtinę padėtį, nes abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliantas objektyviai turi daugiau galimybių už kreditorių pateikti įrodymus apie savo turtinę padėti, tačiau tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantas bet kurioje proceso stadijoje gali prašyti teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikti alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, garantiją), nurodyti konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 150 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.