Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai I. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. J. 2012m. kovo 19 d., apie 13 val., E. S. priklausančioje lauko virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu vieną kartą S. A. į krūtinę, tuo padarydama jam durtinę – pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su aortos ir kairės pusės II šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu, dėl to įvykus ūminiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę, nukentėjusysis S. A. 16.20 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė S. A..

Kaltinamoji R. J. kalta prisipažino ir parodė, kad ji ir S. A. gyveno jos pusseserės E. S. namuose, esančioje (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, apie du su puse metų. Jiedu gyveno viename kambaryje, bendrų pajamų neturėjo, bendro ūkio nevedė, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo nusistovėję, laikė save sugyventiniais. 2012-03-19 ryte ji ir S. A. gėrė alkoholinius gėrimus. S. A. reikalavo, kad ji gultų į lovą. Ji tuo metu ruošėsi lupti burokėlius ir rankose turėjo virtuvinį peilį. Todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu S. A. kumščiu trenkė jai į kairį skruostą, o po ko ir ji stumdama pastarąjį įdūrė dešinėje rankoje laikytu peiliu į krūtinę. Peilis liko jos rankoje. S. A. buvo labai pavydus, ypač išgėręs ir iš pavydo keldavo prieš ją ranką, tačiau ji jam nenusileisdavo ir duodavo atgal. Dėl tarpusavio konfliktų į policiją nei vienas nesikreipdavo, greitai susitaikydavo. S. A. peiliu įdūrė netyčia. Nenorėjo nužudyti S., norėjo tik jį pastumti, o kadangi tuo metu lupo burokėlius ir rankoje turėjo peilį, netyčia jam įdūrė. Dėl to ką padarė labai gailisi.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad iš A. K. ir E. S. sužinojo, jog kaltinamoji R. J. sužalojo jos brolį S. A., kad jį išvežė į ligoninę.

Liudytoja E. S. parodė, kad jos ūkyje dirbo ir gyveno kaltinamoji R. J. ir nukentėjusysis S. A.. Pastarieji apie tris metus gyveno jos ūkio lauko virtuvėje ir kiekvienas turėjo savo lovą. Be to, šioje lauko virtuvėje gyveno dar vienas vyresnio amžiaus vyriškis. Pastarieji buvo jos ūkio darbininkai. Nei vienas jų neturėdavo lėšų. Drabužius pirkdavo ji. Kaltinamoji R. J. ir nukentėjusysis nebuvo šeima. Buvo žadėjusi pastariesiems duoti kiaulę, jeigu sukurtų šeimą, tačiau to jiems nesigavo padaryti. Nukentėjusysis buvo jaunesnis už kaltinamąją. Už darbą pastaruosius ji išlaikydavo. Kaltinamoji ir nukentėjusysis išgerdavo alkoholinių gėrimų, o jų metu tarpusavio konfliktai buvo įprastas reiškinys. Nukentėjusysis S. A. buvo agresyvus, nes kartą kirviu sukapojo duris, yra nudūręs karvę. Ryte, dar iki nukentėjusiojo sužalojimo, ji matė kaltinamąją ir nukentėjusįjį. Jiedu buvo neblaivūs. Kad R. J. peiliu sužalojo S. A., pasisakė pati kaltinamoji.

Liudytojas A. L. parodė, kad atidaręs lauko virtuvės duris, pamatė prie durų stovintį kruvina krūtine S. A., o kaltinamoji R. J. pasakė, kad ji jam įdūrė. Paskambino į greitąją medicininę pagalbą ir išbėgo jos pasitikti.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2012-03-19 apie 14.00 val., įėjęs į lauko virtuvę, pamatė ant lovos sėdintį S. A.. Pastarojo krūtinės kairėje pusėje buvo žaizda, bėgo kraujas. Lauko virtuvėje buvusi kaltinamoji pasakė, kad ji peiliu įdūrė S., nes šis kažkaip puolė ją.

Liudytoja R. J. parodė, kad įėjus į lauko virtuvę ant sofos pamatė gulintį iki pusės nuogą be sąmonės vyriškį. Viena iš lauko virtuvėje buvusių dviejų moterų pasakė, kad jis buvo sužalotas prieš valandą, kita - kad prieš dvi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji R. J. parodė, kad lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. A. dūrė su peiliu (t. 1, b. l. 113-128).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad R. J. atpažino peilį, su kuriuo įdūrė S. A. (t. 1, b. l. 108-111).

Iš įvykio vietos 2012-03-19 apžiūros protokolo matyti, kad iš lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) paimti tyrimui reikšmingi daiktai: pagalvės užvalkalas, peilis, kraujo pavyzdys, megztinis ir marškinėliai (t. 1, b. l. 5-14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas pagalvės užvalkalas su dėmėmis panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 15-18).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 271/12 (06) konstatuota, kad R. J. kūno paviršiuje apžiūros metu 2012-03-20 objektyvių trauminio poveikio ar kovos ar savigynos požymių nėra (t. 1, b. l.27-28).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 271/12 (06) užfiksuota, kad S. A. mirtis įvyko ūminio vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę durtinės - pjautinės kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos su aortos sužalojimu pasėkoje (t. 1, b. l. 34-40).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 141/12 (01) užfiksuota, kad ant marškinėlių yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą rasta S. A. DNR su 99,99999999999 % tikimybe ir kito asmens DNR priemaiša. Ant peilio, megztinio yra žmogaus kraujo pėdsakai ( t. 1, b. l. 45-46).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 51/12(01) nurodyta, kad S. A. lavono krūtinės kairės pusės odos išpjovos sužalojimas yra durtinis-pjautinis, padarytas plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuris paniro į krūtinės ląstą ašmenimis esant nukreiptoms viršun. Odos žaizdoje yra užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, rodantys, kad įrankis, kuriuo ši žaizda buvo padaryta, buvo plokščias, duriantis-pjaunantis, vienašmenių savybių, kurio bukasis kraštas turėjo ploną pentį, galimai labiau išreikšta kairiąja briauna. Šonkaulio kremzlės sužalojime dinaminių pėdsakų užsifiksavusių nėra. Tikėtina, kad tyrimui pateikta S. A. lavono krūtinės kairės pusės odos žaizda galėjo būti padaryta tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 50-57).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent R. J. tarpusavio konflikto metu, smogdama peiliu S. A. į krūtinę vieną smūgį, padarė durtinę - pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su aortos sužalojimu ir dėl ūminio vidinio nukraujavimo į krūtinės ertmę įvyko mirtis ir taip tyčia nužudė S. A. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatą nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis S. A. buvo asmuo, su kuriuo kaltinamoji R. J. turėjo artimus santykius, apie tris metus jiedu gyveno vienoje patalpoje, abu buvo samdomi ūkio darbininkai. Be pastarųjų, toje pačioje patalpoje – vasarinėje gyveno dar vienas vyriškis. Liudytoja E. S. parodė, kad kaltinamoji R. J. ir nukentėjusysis S. A. jos ūkio lauko virtuvėje kiekvienas turėjo po savo lovą. Nei vienas jų neturėdavo lėšų. Drabužius pirkdavo ji. Kaltinamoji R. J. ir nukentėjusysis nebuvo šeima. Buvo žadėjusi pastariesiems duoti kiaulę, jeigu sukurtų šeimą, tačiau to jiems nesigavo padaryti. Nukentėjusysis buvo jaunesnis už kaltinamąją. Už darbą pastaruosius ji išlaikydavo. Todėl iš išdėstyto matyti, kad kaltinamoji R. J. ir nukentėjusysis S. A. nebuvo šeimos nariai ir sugyventiniai, todėl kaltinamosios R. J. veika perkvalifikuotina iš BK 129 str. 2 d. 3 p. į BK 129 str. 1 d.

Nors kaltinamoji R. J. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė nenorėjusi nužudyti S. A., tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. parodė, kaip lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) S. A. dūrė su peiliu, todėl, įvertinus liudytojų E. S., A. L., R. R., R. J. ir nukentėjusiosios I. S., įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, byloje esančias specialisto išvadas, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, kolegija konstatuoja, kad šie įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad specialisto išvadoje Nr. G 271/12 (06) konstatuotus sužalojimus, dėl kurių įvyko S. A. mirtis - ūminį vidinį nukraujavimą į krūtinės ertmę dėl durtinės - pjautinės kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos su aortos sužalojimu, kaltinamoji R. J. padarė tyčia smogdama virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinę. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. MK 51/12(01), kad S. A. lavono krūtinės kairės pusės odos žaizda galėjo būti padaryta tyrimui pateiktu peiliu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad mirtį sukėlusį sužalojimą S. A. galėjo padaryti kiti asmenys. R. J. savo parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl natūralu, kad negali tiksliai nurodyti visų nusikalstamos veikos aplinkybių. Kolegija daro išvadą, kad nors kaltinamosios parodymai proceso metu kito, tačiau R. J. iš esmės neneigė nužudžiusi S. A., todėl surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad R. J. kaltė dėl įvykdyto BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo yra įrodyta.

Byloje nėra duomenų, kad S. A. nužudymas būtų staiga kilusio didelio kaltinamosios susijaudinimo ar kitokių nukentėjusiojo neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų prieš ją pasekmė. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina buvus S. A. smurtinę mirtį. Kaltinamoji R. J. konflikto metu rankoje turėjo peilį ir tai ji suvokė, todėl smogdama ranka, kurioje laikė peilį, nukentėjusiajam tiesiai į krūtinę pakankama jėga, numatė, kad dėl jos tokio veikimo gali atsirasti minėti padariniai, tai yra, padaryti nukentėjusiajam pavojingą gyvybei sužalojimą ir dėl to gali įvykti S. A. mirtis, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad įtariamoji R. J. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus ( t. 2, b. l. 39-41), todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji R. J. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra pakaltinama. Taigi, teismas visumos duomenų pagrindu konstatuoja, kad nukentėjusysis kaltinamosios buvo nužudytas paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo, tyčia, veikiant netiesiogine jos forma. Nors kaltinamoji ir nukentėjusysis gyvendami bendroje patalpoje konfliktuodavo, apsižodžiuodavo, pasipykdavo, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidūs, lojalūs. Pastarųjų tarpusavio konfliktai išgertuvių metu buvo nusistovėjęs ir įprastas jiems reiškinys, todėl nebuvo priežasties vertinamu atveju kaltinamajai ir didžiai susijaudinti.

Kaltinamoji R. J. iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Ji veikė netiesiogine tyčia, todėl kolegija daro išvadą, jog tai yra kaltinamosios R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, byloje nepaneigti kaltinamosios R. J. parodymai, kad tarpusavio konflikto metu nukentėjusysis S. A. spyrė jai į koją bei sudavė ranka į veidą. Nors pasak kaltinamosios R. J. toks nukentėjusiojo elgesys buvo jiems įprastas reiškinys, nes neblaivus S. A. ne tik mušdavo ją, bet ir smaugdavo, tačiau tai kolegija laiko provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu ir tai taip pat yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui.

Skiriant R. J. bausmę pagal BK 129 str. 1 d., kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – S. A. mirtį, į kaltinamosios asmenybę - anksčiau neteista, administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 8), psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (t. 2, b. l. 20, 23), kad yra nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios dvi aplinkybės ir egzistuoja viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus – nusikaltimas padarytas iš keršto, kilusio tarpusavio konflikto metu. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę, amžių ir R. J. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri žemesnė nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artima minimumui.

Į kaltinamajai R. J. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 str.), o iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliekamos paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas, įpareigojimas įtariamajai periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a.1, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000) pateikė civilinį ieškinį 1751,31 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 62-63). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilna apimtimi tiek, kiek jis yra pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Šioje baudžiamojoje byloje daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pripažintas virtuvinės paskirties peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 59). Peilis pripažintinas nusikaltimo įrankiu, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui turi būti sunaikintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-03-19 iki 2012-05-21.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a.1, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 1751,31 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: Įvykio vietos apžiūros metu paimtus R. J. priklausančius drabužius - megztinį ir marškinėlius – grąžinti R. J.; peilį, pagalvės užvalkalą ir kraujo pavyzdį, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.