Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. U. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai buvo siųsti į atsakovo darbovietę ir 2016-09-20 pasirašytinai įteikti atsakovui. Per teismo nustatytą 14 dienų nuo dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: ieškovės banko sąskaitos išrašų (e. b. l. 6), vartojimo kredito sutarties Nr. 9958694001 bendrųjų sąlygų (e. b. l. 9-15), 2012-04-06, 2012-05-15, 2012-06-04, 2012-08-13, 2012-10-09 ir 2013-01-31 vartojimo kredito sutarties Nr. 9958694001 specialiųjų sąlygų (e. b. l. 28-29, 60-61, 42-43, 51-52, 17-18, 7-8) bei ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2012-04-06 ieškovė UAB „4finance“, valdanti sistemą Vivus.lt, ir atsakovas R. U. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė suteikė atsakovui 1000,00 Lt (289,62 Eur) paskolą su 96,62 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, pervesdama ją į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti per 6 mėn. (iki 2012-10-06) ir mokėti palūkanas. Remdamasi atsakovo pateiktais prašymais, 2012-05-15 ieškovė atsakovui suteikė papildomą 136,00 Lt (39,39 Eur) paskolą, 2012-06-04 – papildomą 136,00 Lt (39,39 Eur) paskolą, 2012-08-13 – papildomą 146,00 Lt (42,28 Eur) paskolą, 2012-10-09 – papildomą 114,00 Lt (33,02 Eur) paskolą, 2013-01-31 – 131,00 Lt (37,94 Eur) paskolą, pervedama jas į atsakovo banko sąskaitą. Pagal galutines 2013-01-31 specialiąsias vartojimo kredito sutarties sąlygas, bendrą 999,73 Lt (289,54 Eur) paskolos sumą (2013-01-31 papildomai suteiktos ir anksčiau suteiktos ir iki tos dienos negrąžintos paskolos suma) atsakovas turėjo grąžinti dalimis iki 2014-08-06, taip pat sumokėti 787,67 Lt (228,12 Eur) palūkanas (nustatyta 83,86 proc. palūkanų norma), kas mėnesį mokėdamas nustatyto dydžio įmokas. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, todėl 2013-05-27 ieškovė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas iki šiol negrąžino 289,54 Eur paskolos ir nesumokėjo 78,51 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-04-06 (pirmosios paskolos suteikimo) iki 2013-05-27 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos).

Atsakovas, būdamas asmeniškai informuotas apie teisme iškeltą civilinę bylą ir ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės reikalavimų pagrįstumo neginčijo, įrodymų, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė, nepateikė.

Įstatymas nustato, jog sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Byloje pateikti įrodymai ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, atsakovui nepateikus juos paneigiančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklosčius prievoliniams paskolos (vartojimo kredito) teisiniams santykiams, atsakovas savo pareigos tinkamai nevykdė - nustatytais terminais ir dalimis negrąžino kredito ir nemokėjo kredito mokesčio, todėl ieškovei prieš terminą nutraukus kredito sutartį, atsakovui kilo pareiga grąžinti visą negrąžintą paskolą ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas palūkanas (CK 6.37 str. 1 d., 6.213 str. 1 d., 6.874 str. 2 d.). Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas šias sumas sumokėjo, ieškinys dalyje dėl 289,54 Eur negrąžintos paskolos ir 78,51 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.37 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d.).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte taip pat numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma (nagrinėjamu atveju - 124,90 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vadovaudamasi nurodytu sutarties punktu, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2014-05-01 atsakovui paskaičiavo 427,18 Eur palūkanas, kurias taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė prievolę mokėti ieškovei (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už pasiskolintų ir laiku negrąžintų pinigų naudojimą. Minėta, ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą - 124,90 proc. už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2014-05-01. Pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialią statistiką, naujai suteiktų vartojimo paskolų namų ūkiams, kurių terminas iki vienerių metų, 2012 m. balandžio mėn. (šalių sutarties sudarymo metu) – 2013 m. gegužės mėn. (terminas, iki kurio priskaičiuotos palūkanos) laikotarpiu palūkanų norma svyravo nuo 6,02 proc. iki 14,46 proc. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, jog už nepilnus 12 mėn. paskaičiuota 427,18 Eur palūkanų suma yra gerokai didesnė nei pačios negrąžintos paskolos suma (289,54 Eur), sutartyje nustatyta palūkanų norma (124,90 proc.) laikytina neprotingai didele. Be to, atsižvelgdamas į ieškovės veiklos specifiką – teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų (vartojimo kredito sutartis, ieškovės tvirtinimu, nutraukta dar 2013-05-27), ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių dėl negalėjimo naudotis atsakovui paskolintomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, ieškovė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat įvertinus ir ieškovės prisiimtą nuotolinio skolinimo riziką, prašomų priteisti palūkanų už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dydis mažintinas iki 170,00 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 248,51 Eur palūkanų (78,51 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo ir 170,00 Eur palūkanų po sutarties nutraukimo).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 289,54 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 54 ct) negrąžintos paskolos, 248,51 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Laima Šablevičienė