Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9960-807/2019 pagal kreditorės sodininkų bendrijos „Geologas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolininkės J. J. G. išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė sodininkų bendrija „Geologas“ prašė teismo įsakymo išdavimo tvarka iš skolininkės J. J. G. priteisti 63,70 Eur skolą, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 129,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teisme 2019-03-29 iš D. G. elektroninio pašto gautas pranešimas apie 63,70 Eur skolos apmokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš skolininkės kreditoriaus naudai buvo priteistos 129,45 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

14. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019-05-02 informaciją apie asmeniui (skolininkei) išmokėtas išmokas (El. b. l. 52). Nors skolininkė nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.

15. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Naujai pridėtu įrodymu skolininkė grindžia gaunamas pajamas. Įrodymas pateiktas kartu su atskiruoju skundu. Įrodymas nedidelės apimties, bylos nagrinėjimo neužvilkins. Sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo

17. Apeliantė, nesutikdama su priteistomis 120 Eur bylinėjimosi išlaidomis už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, savo poziciją grindžia tuo, jog bylinėjimosi išlaidos per didelės, teismo įsakymo išdavimo parengimas nesudėtingas procesas, skolininkė garbaus amžiaus, gauna tik senatvės pensiją.

18. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

19. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, 120 Eur išlaidas kreditorė advokato padėjėjo pagalbai patyrė 2019-01-10 (El. b. l. 6, 9). Nustatyta aplinkybė duoda pagrindo išvadai daryti apie tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė 2019 m. I ketvirtyje. Tai reiškia, kad maksimalus priteistinas išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą dydis turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. III ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pastarasis dydis 2018 m. III ketvirčio metu buvo 895,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.6 papunkčio nuostatomis, maksimalus priteistinas išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą, surašant teismo įsakymą, dydis galėjo būti 179,04 Eur (895,20 Eur X 0,25 = 223,80 Eur; 223,80 Eur X 80 proc. = 179,04 Eur). Teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais dokumentais, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Teismas sutinka su apeliantės teiginiais, jog teismo įsakymo išdavimo procedūra nesudėtinga, o procesinio dokumento parengimas tokio pobūdžio byloje neturėjo užimti daug laiko. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 120 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai už procesą pirmosios instancijos teisme ne per didelės. Nors ginčas nesudėtingas ir kilęs dėl nedidelės sumos, tačiau pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimas vis tiek reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Advokato padėjėja, ruošdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, turi atlikti tam tikrus veiksmus: susipažinti su ginčo situacija ir kreditorės pateiktais dokumentais, juos teisiškai įvertinti, pateikti išvadas klientui dėl teisminio proceso perspektyvos, parengti pareiškimą (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, reikalavimo dėstymą, pareiškimo priedų surinkimą, jų kopijavimą, pateikimą teismui ir t. t.). Advokato padėjėjos atliktų veiksmų seka rengiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo apėmė tam tikras darbo ir laiko sąnaudas. Pastebėtina ir tai, jog skolininkė buvo raginta įvykdyti piniginę prievolę dar 2018-07-16 (El. b. l. 10). Ginčo dėl piniginės prievolės pagrįstumo iš esmės nebuvo, tad skolininkė galėjo susitarti dėl piniginės prievolės apmokėjimo su kreditore ir derybų būdu, taip išvengdama prievolės apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Skolininkei nebendradarbiaujant, t. y. nederinant piniginės prievolės apmokėjimo klausimų derybų būdu, skolininkė turi prisiimti ir galimas neigiamas rizikas tuo atveju, jeigu kreditorė inicijuos teisminę bylą. Aptariamu atveju neturi reikšmės iš skolininkės priteistos piniginės prievolės dydžio ir prašomų bylinėjimosi išlaidų santykis, kadangi nepateikta duomenų apie tai, jog skolininkė būtų vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą, o kreditorė prievolės įvykdymo būtų reikalavusi išsyk teisminiu keliu. Nors skolininkė teismui pateikė duomenis apie tai, jog per mėnesį jai (skolininkei) išmokama 430,25 Eur išmokų (368,19 Eur senatvės pensija + 62,06 Eur nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensija), tačiau nepateikė kitų duomenų, kurie pagrįstų skolininkės sunkią finansinę padėtį, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Teismas pastebi, jog skolininkei nuosavybės teise priklauso 0,049 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, kuris turtinio pobūdžio apsunkinimų (hipoteka, areštas ir pan.) neturi (El. b. l. 11–12). Teismo vertinimu, skolininkė nuosavybės teise disponuoja nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu), taip pat gauna apie 430,25 Eur mėnesinių išmokų, kas rodo, jog skolininkės finansinė padėtis nesudėtinga. Garbingas skolininkės amžius teisinės reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, aptariamu atveju neturi.

21. Žyminis mokestis (8 Eur) bei išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą (1,45 Eur) (El. b. l. 5, 13–14) pagrįstos objektyviais duomenimis, teisinio pagrindo nepriteisti aptartų išlaidų nėra (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.