Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-2057-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2S-2057-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38869-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
S. V., L. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2057-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38869-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams S. V. ir L. C. dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumo.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovams S. V. ir L. C.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams atmetė bei iš ieškovo atsakovų naudai priteisė po 500 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 000 Eur).Ieškovas dėl sunkios materialinės padėties kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti iš jo priteistą 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvienam iš atsakovų kas mėnesį mokant po 50 Eur (iš viso 100 eurų). Nurodo, kad ieškovas yra pensininkas, kurio pagrindines pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, todėl visos iš karto priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimas atsakovams ieškovui yra nepakeliama finansinė našta. Ieškovas turės pinigines lėšas skolintis iš trečiųjų asmenų, nes ieškovo pensija per mėnesį sudaro 303,00 Eur. Ieškovas jokio vertingo nekilnojamojo turto, išskyrus tą dėl kurio yra kilęs ginčas ar santaupų neturi. Ieškovui priklauso 1993 m. transporto priemonė Audi 80, kurios vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra apie 300 Eur. Taip pat ieškovas turi ir kitų finansinių įsipareigojimų – ieškovas iš akcinės bendrovės ,,Swedbank” yra paėmęs 1 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį nuo 2018 m. kovo 12 d. turi grąžinti bankui mokėdamas po 50 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas turi nedarbingą sutuoktinę M. V., kurią jis iš dalies išlaiko. Nurodo, jog sutuoktinės netekto darbingumo pensija per mėnesį sudaro tik 156,00 Eur, ji taip pat neturi jokių santaupų. Atsakovų naudai iš ieškovo priteista 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą daugiau negu tris kartus viršija ieškovo gaunamas mėnesines pajamas. Pradėjus priverstinį šios sumos išieškojimą ieškovo turtinė padėtis dar labiau pablogės. Nurodo, jog atsiradus galimybei ieškovas dės visas pastangas priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą grąžinti ir didesnėmis sumomis, anksčiau termino.Atsakovai nesutinka su ieškovo prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neatskleidė savo turtinės padėties ir pragyvenimo šaltinio. Ieškovas nesiekė pasinaudoti byloje valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o tiek reikšdamas ieškinį, tiek prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo naudojosi mokamomis advokatų kontoros paslaugomis. Ieškovas neteisingai teigia, jog vienintelis jo turimas nekilnojamasis turtas yra bendras su atsakovais ir ieškovo naudojamas kaip jo gyvenamoji patalpa, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su šeima gyvena gretimame žemės sklype esančioje namų valdoje, tačiau neatskleidžia savo teisių į minėtą turtą pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo J. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas J. V. nepateikė įrodymų, apibūdinančių jo turtinę padėtį ir patvirtinančių, kad ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Ieškovas nepateikė įrodymų apie ieškovo galimybę pasiskolinti iš kredito įstaigų lėšų, reikalingų teismo sprendimui įvykdyti. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog tokia galimybė egzistuoja. Ieškovo ir akcinės bendrovės „Swedbank“ 2018 m. kovo 1 d. susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo patvirtina, kad ieškovas jau naudojasi banko suteiktu 1 000,00 Eur sumos kreditu, kas atitinka teismo sprendimu iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Tai liudija, jog kredito įstaigų vertinimu ieškovas yra mokus ir jo turtinė padėtis leidžia mokėti teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas. Ieškinio pareiškimo metu ieškovas nedeklaravo jo turtinės padėties sunkumo, sumokėjo už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, taip pat naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos teikimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo bylos iškėlimo momento ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir neleidžia jam sumokėti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovams. Ieškovas nurodė, jog vienintelis jo turimas turtas yra bendras su atsakovais, dėl kurio kilo ginčas šioje civilinėje byloje, taip pat, kad minėtas turtas ieškovo naudojamas kaip jo gyvenamoji patalpa. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyto jo gyvenamosios vietos adreso matyti, jog bendro su atsakovais turto adresu (duomenys neskelbtini), yra tik deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, o faktinis ieškovo gyvenamosios vietos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, apibūdinančių, kokiu pagrindu ieškovas naudojasi minėtu adresu esančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl apibūdindamas savo turtinę padėtį ieškovas buvo nesąžiningas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo sutuoktinei reikalingas išlaikymas ir kad ieškovas savo lėšomis prisideda prie jos išlaikymo. Teismas nurodė, jog ieškovo sutuoktinės pajamas patvirtinanti pažyma už 2016 metus neatspindi ieškovo sutuoktinės turtinės padėties teismo sprendimo vykdymu aktualiu laikotarpiu 2018 metais. Teismas vertino, jog ieškovui tenkanti sumokėti atsakovams bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, ieškovo turtinė padėtis leidžia jam pasiskolinti reikalingą sumą iš kredito įstaigų. Ieškovo nenoras prisiimti kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nelaikytinas pagrindu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Iš atsakovų pateiktų įrodymų apie jų turtinę padėtį matyti, jog atsakovų turtinė padėtis nėra geresnė, nei ieškovo, ir teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams ne mažiau reikšminga, nei ieškovui. Atsakovės L. C. gaunamos pajamos yra panašaus dydžio, kaip ieškovo. Be to, atsakovė gyvena viena, yra našlė, todėl jai vienai tenka būsto išlaikymo našta. Atsakovas S. V. turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dešimties mėnesių laikotarpiui suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovui atsakovų interesų sąskaita ir būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei tai, kad atsakovai prieštarauja teismo sprendimo vykdymo išdėstymui, teismas ieškovo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą tenkinti, išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2021-608/2018 iš ieškovo J. V. atsakovų S. V. ir L. C. naudai priteistą 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą 10 mėnesių terminui kas mėnesį kiekvienam iš atsakovų mokant po 50 Eur (iš viso po 100 Eur per mėnesį) sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:ieškovui išdėsčius priteistą 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nebus pažeisti nei vienos šalies interesai, kadangi ieškovas atsakovams priteistą sumą sumokės dalimis, tai yra atsakovai tikrai atgaus jų naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą tik per ieškovo prašomą laikotarpį, atsakovai iš ieškovo kas mėnesį gautą pinigų sumą galės skirti namo ir / ar vaikų išlaikymui ir atsakovų interesai iš esmės nenukentės. Teismui nusprendus kad ieškovo prašoma išdėstyti 1 000 Eur suma 10 mėnesių laikotarpiui galimai pažeis atsakovų interesus, prašo šios sumos mokėjimą išdėstyti kitam, teismo vertinimu protingam laikotarpiui;ieškovo kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro 303,41 Eur. Ieškovo mėnesines pajamas sudaro jo gaunama senatvės pensija. Tuo tarpu atsakovės L. C. mėnesines pajamas sudaro 172,90 Eur darbo užmokestis, 21 Eur našlių pensija ir 205,35 Eur senatvės pensija, t.y. iš viso atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 399,25 Eur - beveik 100 Eur daugiau negu ieškovo pajamos. Atsakovo S. V. mėnesines pajamas sudaro apie 496,87 Eur (5 962,38 Eur : 12 mėn.). Tiek ieškovas tiek atsakovai turi išlaikytinių, kuriuos privalo savo sąskaita išlaikyti, tačiau ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos yra mažiausios iš visų bylos šalių, dėl to akivaizdu, jog visos iš ieškovo, atsakovų naudai priteistos sumos sumokėjimas ieškovui yra nepakeliama finansinė našta;dėl ypač prastos ieškovo finansinės padėties, ieškovas negalės iš karto sumokėti atsakovų naudai priteistos sumos, o išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą susidarys antstolio vykdymo išlaidos, kas dar labiau apsunkins atsakovams priteistos sumos išieškojimą. Tuo tarpu ieškovui geranoriškai mokant atsakovams kas mėnesį 100 Eur (kiekvienam po 50 Eur) be vykdymo išlaidų būtų užtikrinta visų proceso šalių interesų pusiausvyra. Ieškovas neturi jokio vertingo bei likvidaus turto, kurį galima būtų realizuoti ir sumokėti atsakovų naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui nuosavybės teise priklauso tik statiniai ir dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai yra turtas dėl kurio kilo ginčas šioje byloje ir 1993 metų transporto priemonė, kuri ieškovui yra reikalinga susisiekimui su miestu. Ieškovui priklausanti turtas yra nelikvidus, kadangi statiniai yra pasenę, neremontuoti ir beveik sugriuvę, taip pat šis turtas ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis. Tokį turtą yra ypač sunku, netgi neįmanoma, realizuoti. Tuo tarpu ieškovui priklausanti transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovo žmonai M. V., kadangi yra įgyta ieškovui esant santuokoje. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), esančiame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo žmonai. Ieškovas nesiekė nieko nuslėpti nuo teismo, o jo pateikti įrodymai atskleidžia tikrą ir visą informaciją apie ieškovo turtinę padėtį;nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo gerą turtinę padėtį patvirtina tai, kad ieškovas pasisamdė mokamą advokatą, o dėl nemokamos teisinės pagalbos nesikreipė, bylos nagrinėjimo pradžioje sunkios savo finansinės padėties nedeklaravo. Nurodo, jog abiem šalims atstovavo bei atstovauja mokami teisininkai. Toks aplinkybių vertinimas akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles.Atsakovai S. V. ir L. C. pateiktame atsiliepime prašo ieškovo J. V. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:teismo sprendimo išdėstymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu proceso šalies turtinė padėtis objektyviai neleistų šio teismo sprendimo vykdyti. Ieškovas nurodo, kad yra pensininkas ir kad jo pagrindines pajamas sudaro gaunama senatvės pensija. Byloje yra pateikta tik 2018-03-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma Nr. (10.4)Z-276 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, tačiau iš šios pažymos negalima spręsti, kad 303 Eur senatvės pensija tai vienintelės ieškovo pajamos. Iš ieškovo pateiktos 2016-11-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos Nr. KA-PZ1-27275 taip pat negalima spręsti apie ieškovo sutuoktinės M. V. gaunamas pajamas. Be to, minėta pažyma yra už 2016 m. ir neatspindi gaunamų pajamų aktualiu laikotarpiu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog negauna jokių kitų, t. y. nepagrindinių pajamų (ieškovas nepateikė pažymos iš Sodros apie tai, ar gauna / negauna draudžiamąsias pajamas, taip pat nepateikė duomenų iš VMI apie tai, ar buvo / nebuvo deklaravęs kitų pajamų). Ieškovas taip pat nurodo, kad jokių santaupų neturi. Šiuos argumentus ieškovas grindė savo ir savo sutuoktinės sąskaitos išrašais, nurodydamas, kad ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų. Tačiau pažymėtina, kad į bylą ieškovo pateiktas banko išrašas tik parodo piniginių lėšų likutį 2018-03-01 dienai, tačiau neatspindi realaus piniginių lėšų balanso. Ieškovas yra nesąžiningas, nurodydamas, jog vienintelis jo turimas turtas yra bendras su atsakovais, dėl kurio kilo ginčas šioje civilinėje byloje, tačiau faktinis ieškovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, apibūdinančių, kokiu pagrindu ieškovas naudojasi minėtu adresu esančiu nekilnojamuoju turtu. Vien tik ieškovo nepageidavimas neprisiimti naujų įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėtų reikšti, kad teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės turėtų būti perkeliamos atsakovams. Ieškovas pateikė AB „Swedbank“ 2018-03-01 vartojimo kredito sutartį, kurioje nurodyta ieškovui yra suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas. Taigi ieškovas gali skolintis iš trečiųjų asmenų ir tam, kad atsiskaityti su atsakovais. Ieškovo turtinė padėtis leidžia jam sumokėti atsakovų naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš karto;brangus bylinėjimosi procesas ieškovui nesudarė finansinių kliūčių kreiptis į teismą. Iš teismo posėdžio metu ieškovo atstovo pateikto banko išrašo matyti, kad savo atstovui už teisines paslaugas ieškovas sumokėjo 500 Eur, t. y. tiek pat, kiek savo atstovams sumokėjo atsakovai, bei 200 Eur žyminio mokesčio (ieškovas neprašė dėl sunkios finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Be kita ko, ieškovas (atstovaujamas advokato padėjėjo) be jokių svarių argumentų teismo posėdžio metu atsisakė pusės ieškinio turtinio reikalavimo sumos, motyvuodamas tuo, kad siekia geranoriškai išspręsti ginčą bei atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, kas iš esmės rodo, kad ieškovas pripažino, kad atsakovų turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovų, ir kad ginčo suma ieškovui nebuvo didelė (juolab, kad už pareikštą reikalavimą ieškovas buvo sumokėjęs žyminį mokestį). Ieškovas, kuris savo iniciatyva pradėjo teisminį procesą, pats siekia tik atitolinti teismo sprendimo įvykdymą, kas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau;sprendžiant ieškovo pareikštą prašymą, būtina įvertinti atsakovų turtinę padėtį. Atsakovė L. C. bylos nagrinėjimo metu pateikė 2017-11-21 pažymą iš darbovietės (M. B. IĮ), iš kurios matyti, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis sudaro vos 172,90 Eur. Atsakovė taip pat gauna senatvės pensiją, kuri yra kur kas mažesnė nei ieškovo (205 Eur senatvės pensija ir 21 Eur našlės pensija). Atsakovei vienai tenka našta išlaikyti gyvenamąjį būstą, mokėti komunalinius mokesčius. Be to, atsakovei neseniai diagnozuota sunki liga. Vertinant kito atsakovo S. V. turtinę padėtį, remiantis byloje pateikta 2017-11-16 UAB „Palink“ pažyma Nr. D-1129, matyti, jog atsakovas gauna darbo užmokestį apie 500 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas turi išlaikytinių vaikų, taip pat ir mažametį vaiką. Iš atsakovų pateiktų įrodymų apie jų turtinę padėtį matyti, jog atsakovų turtinė padėtis nėra geresnė, nei ieškovo, ir teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams ne mažiau reikšminga, nei ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovams S. V. ir L. C. bei iš ieškovo atsakovų naudai priteisė po 500 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1000 Eur).Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo.Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo prašymą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad visos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi sumos sumokėjimas atsakovams, ieškovui būtų nepakeliama finansinė našta. Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškovo prašymu nesutinka, nurodo, jog prieš kreipdamasis į teismą atsakovas turėjo įvertinti savo finansines galimybes, atsakovų finansinė padėtis taip pat nėra gera, todėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo principą ir ieškovui suteiktų pranašumą prieš atsakovus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, todėl nesutiktina su atsakovų atsiliepime nurodytu argumentu, jog prieš kreipdamasis į teismą ieškovas privalėjo įvertinti savo finansinę padėtį, nes asmens finansinė padėtis negali riboti asmens Konstitucinės teisės kreiptis į teismą. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas įtvirtintas siekiant sudaryti galimybę bylos šalims, negalinčioms iš karto įvykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų ir esant tam pagrindui, sudaryti galimybes įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laiką.Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą ieškovas grindžia sunkia finansine padėtimi, kuriai pagrįsti į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018-03-01 pažymą apie ieškovui išmoke?tas išmokas. Nustatyta, jog ieškovo pensija per me?nesi? sudaro 303,41 Eur. Nors pažyma pateikta nuo 2018-01-01 iki 2018-02-28, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Sodros duomenis apie ieškovo gaunamą pensiją nustatė, jog ir ankstesniu laikotarpiu ieškovo gaunama pensija nebuvo didesnė, netgi tam tikru laikotarpiu buvo mažesė (iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė 269,53 Eur; 283,72 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. 303,41 Eur). Ieškovas teismui taip pat pateikė išrašus iš nekilnojamojo turto registro apie ieškovui priklausanti? nekilnojama?ji? turta? iš kurių nustatyta, jog ieškovui bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 287/862 dalys 0,0862 ha žeme?s sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise (kartu su atsakovais) taip pat priklauso 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 tvarto, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 viralinės, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitu? statiniu? (tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateikto 2018-03-01 banko sąskaitos likučio banke ,,Swedbank”, AB matyti, jog ieškovo sąskaitoje yra 2,39 Eur likutis. Iš ieškovo pateiktos 2018-03-01 VĮ ,,Regitra” pažymos apie transporto priemones nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 1993 m. transporto priemone? Audi 80, kurios vidutine? rinkos verte? kaip nurodė ieškovas šiuo metu yra apie 300 Eur. Ieškovas teismui taip pat pateikė susitarimo dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo, sudaryto su ,,Swedbank” AB, kopiją iš kurios matyti, jog ieškovas iki 2020-02-12 yra įsipareigojęs bankui grąžinti 1 000 Eur vartojimo kredita?, mokant po 50,65 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, jog turi nedarbinga? sutuoktine? M. V., kuria? iš dalies išlaiko. Nurodė, jog M. V. netekto darbingumo pensija per me?nesi? sudaro 156 Eur, taip pat pateikė M. V. AB SEB banko sąskaitos išrašą iš kurio matyti, jog M. V. santaupų neturi.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo finansinė padėtis nėra gera, pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma beveik tris kartus viršija ieškovo gaunamą senatvės pensiją. Matyti, kad ieškovo turimas turtas jam nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis, todėl tokio turto realizavimas yra neabejotinai apsunkintas. Pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieškovo paimto vartojimo kredito, nurodant, jog ieškovas taip pat gali pasiimti paskolą siekiant atsiskaityti su atsakovais, nėra socialiai teisingas. Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, jog ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte negyvena, todėl yra nesąžiningas ir neatskleidžia kokiu pagrindu naudojasi turtu, kuriame gyvena, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, patikrinus VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso tik aukščiau aptartas turtas, duomenų apie kitą ieškovui priklausantį turtą registruose nėra, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti ieškovo nesąžiningumo.Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus, jog ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo turtinės padėties ankstesniu laikotarpiu, taip pat nepatvirtina, jog ieškovas negauna kokių nors kitų papildomų pajamų, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Vertinant ieškovo galimybes sumokėti atsakovams teismo jiems priteistas bylinėjimosi išlaidas ir išdėstant šių priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą svarbią reikšmę turi esama ieškovo faktinė finansinė situacija. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo neteisinga būtų vertinti ieškovo buvusią ar būsimą finansinę padėtį, neatsižvelgiant į faktinę turtinę padėtį šiuo metu, juolab kad ieškovas bet kuriuo atveju turi pareigą atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta ieškovo ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius dalimis teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, ieškovo finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad gera valia siekia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir atsakovams yra sumokėjęs bent dalį pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, vertina, kad ieškovo prašomas 10 mėnesių terminas, per kurį jis prašo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, yra pernelyg ilgas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad visos 1 000 Eur sumos sumokėjimas iš karto ieškovui neabejotinai būtų sunki finansinė našta. Todėl vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovams iš ieškovo priteistos 1 000 Eur sumos mokėjimą išdėstyti trumpesniam laikotarpiui – 5 mėnesiams (CPK 284 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išdėsčius bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 5 mėnesiams ieškovui nebus nepagrįstai suteiktas pranašumas, o atsakovai nepatirs nepagrįstų nuostolių, kadangi nagrinėjamu atveju išdėstoma tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, kuri savaime teismo sprendimo esmės nepaneigia ir perdėto pranašumo ieškovui nesuteikia. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), todėl proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nevertintinos materialiesiems teisiniams santykiams taikytinų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų požiūriu.Atsakovų interesas nagrinėjamu atveju yra realus teismo sprendimu jiems priteistų patirtų bylinėjimosi išlaidų įvykdymas, todėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau būtų užtikrintas ieškovo mokumas, gina ir atsakovų interesus.Apeliacinės instancijos nurodo, kad ieškovui nevykdant pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų, atsakovai turės teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka. Taigi, ieškovui suteikta galimybė mokėti priteistą kompensaciją dalimis nustatyto dydžio įmokomis yra pačio ieškovo prisiimta rizika. Atsakovams bet kuriuo atveju išlieka teisė į visų teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų gavimą. o neatliekant periodinių mokėjimų atsakovai turės teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Kartu su atsiliepimu pateikė 2018-05-16 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 910751 kopiją, iš kurio matyti, jog atsakovė L. C. sumokėjo 150 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kadangi ieškovo atskirasis skundas iš dalies patenkintas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio (8.15 punktas), todėl atsakovei L. C. priteistina 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, remiantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis) yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu priteistą 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 5 mėnesių laikotarpiui, mokant 5 mėnesius po 200 Eur (po 100 Eur kiekvienam atsakovui) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti.

Ieškovo J. V. prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. C. (asmes kodas (duomenys neskelbtini) priteista po 500 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1000 Eur), vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams, kas mėnesį įpareigojant ieškovą J. V. sumokėti po 200 Eur (po 100 Eur kiekvienam atsakovui) tokia tvarka: pirmąją 200 Eur įmoką (po 100 Eur kiekvienam iš atsakovų) ieškovas privalo sumokėti per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o visas likusias įmokas mokėti kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš ieškovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant kartu su bylinėjimosi išlaidomis, mokamomis 5 (penktą) mėnesį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė