Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

1) 2008-11-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste –BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams;

2) 2008-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str., 65 str. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2009-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str., bausmę subendrinus su 2008-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

4) 2009-05-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

5) 2009-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., 64 str., bausmę subendrinus su 2008-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2010-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. ir bausmę subendrinus su 2009-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, 2009-05-28 Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir 2009-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirta subendrinta bausme, laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn., 2013-08-19 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 138 str. 1d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2014-04-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatvyvaus valdymo skyriaus vyr. specialisto I. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-04-08 apie 23.05 val. iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas T. N., kurį 2014-04-08, nenurodytu laiku, Alytuje, Naujoje gatvėje peiliu sužalojo pažįstamas asmuo. Nustatyta nugaros ir sėdmens durtos žaizdos, paguldytas į chirurgijos skyrių (b. l. 2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Misterijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 334/14(06) nustatyta kad T. N. padaryta durtinės-pjautinės kairės pusės krūtinės ląstos bei juosmens srities žaizdos. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių kairės pusės krūtinės ląstos bei juosmens srities žaizdų bei išsivysčiusio kairės pusės pneumatorakso sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 29-30).

Iš 2014-04-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. N. pateikė rūbus, kuriais vilkėjo nusikalstamos veikos metu (b. l. 34).

Iš specialisto išvados Nr. 52-16-IS1-90 matyti, kad L. O. pateiktas peilis yra buitinės paskirties, pagamintas gamykliniu būdu, prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo L. O. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo T. N. parodymais, liudytojų E. B., L. M. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje- daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kitų lauke esančių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš asmeninių paskatų, pykčio pasekoje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasireiškė kūną žalojančio daikto t.y. peilio panaudojimu, t. y. kaltinamasis tyčia, pykčio pasėkoje sudavė peiliu tris smūgius nukentėjusiajam į juosmens sritį bei krūtinės ląstą, dėl ko nukentėjusysiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes lauke buvę asmenys t.y. tiek pats nukentėjusysis, tiek ten buvę liudytojai buvo išsigandę ir sutrikę dėl tokių kaltinamojo veiksmų, į į vykio vietą buvo kviečiami medikai, policija. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis, darydamas viešosios tvarkos pažeidimą, tuo pačiu metu, iš asmeninių paskatų, t. y. pykčio pasekoje, demonstruodamas atvirą žmogaus ir visuomenės negerbimą, tyčia sudavė tris smūgius peiliu nukentėjusiajam į krūtinės bei juosmens sritį, ir dėl durtinių pjautinių žaizdų bei išsivysčiusio kairės pusės pneumotorakso padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis byloje Nr. 2K-582/200, 2010-11-23 nutartis byloje Nr. 2K-450/2010 ir kt.).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė išteisinti L. O. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiojo ir liudytojo D. Ž. neteisėti veiksmai, kaltinamasis pastarųjų buvo užpultas, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, todėl kaltinamasis buvo priverstas gintis, todėl tai buvo būtinoji gintis, tačiau taikyti BK 28 str. nuostatų kaltinamojo atžvilgiu gynėjas neprašė.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Nors gynyba prašo išteisinti kaltinamąjį pagal BK 284 str. 1 d., nes konfliktą pradėjo nukentėjusysis, visgi kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas šiuo atveju nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo, nes pirmiausiai svarbu yra tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko kaltinamasis. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013). Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006, 2K-136/2010). Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Akivaizdu, kad kaltinamasis L. O. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje, siekdamas atkeršyti už ankstesnius nesutarimus ir už tai, kad nukentėjusysis pavadino jį necenzūriniu žodžiu (b. l. 137) panaudojo peilį, juo suduodamas net tris smūgius nukentėjusiajam į krūtinę bei juosmenį, tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą, todėl išteisinti L. O. pagal BK 284 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Nors gynyba nurodė, kad kaltinamojo L. O. veiksmai atitinka būtinosios ginties sampratą, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo T. N. ir kaltinamojo santykius iki konflikto kilimo, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Tai įrodo iš esmės tarpusavyje sutampantys ir vienas kitam neprieštaraujantys nukentėjusiojo T. N. bei liudytojo E. B. parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina rašytiniai bylos dokumentai. Abu šie asmenys patvirtino, kad kaltinamasis L. O. pirmas puolė muštis, ranka smogė T. N. į veidą, po to smūgiavo į įvairias kūno vietas, kaltinamasis smūgiavo, o T. N. gynėsi rankomis, buvo susigūžęs ir kažkuriuo metu suklupo. E. B. su L. rėkė „L., baik, nelįsk“. L. O. smūgiuojant T. N., D. Ž. sudavė vieną kartą kaltinamajam lazda kažkur į galvą, po ko jis atstojo nuo T. N. ir atėjęs prie jų pasakė „jau padariau ką norėjau“. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, be to liudytojas E. B. buvo kaltinamojo draugijoje, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, todėl akivaizdu, kad jis nėra suinteresuotas apginti nukentėjusiojo poziciją. Liudytojos L..M. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, todėl vertinami kaip nepatikimi ir atmetami. Kaltinamojo L. O. paaiškinimai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, vertintini kaip gynybiniai ir atmetami. Aplinkybę, kad kaltinamajam specialisto nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, paneigė liudytojo E. B. ir L. M. parodymai, kuriai jie parvirtino, jog L. O. buvo sužalotas po įvykio ryte iš matymo pažįstamo asmens S. B.. Sutinkamai su BK 28 str. 1 d. asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų kategorijos ir kvalifikuojamus kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę-L. O. yra recidyvistas, nes šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusius teistumus. Eilę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kelia pavojų visuomenei. Siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam už šių nusikaltimų padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri geriausiai atitiktų sankcijoje numatytos bausmės paskirtį. Teismo manymu, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka. Nustatant bausmių dydį, atsižvelgiama į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Paskirtosios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nuodugniai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su kaltinamojo asmenybe. Įvertinus tiek nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, elgesį darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinus tai, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nesiekė sušvelninti atsiradusių nusikalstamos veikos padarinių, neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nei dalies padarytos žalos, akivaizdu, kad kaltinamajam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos. Vien tai, kad kaltinamojo sugyventinė laukiasi naujagimio, negali būti pagrindu atidėti paskirtosios bausmės vykdymą.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 2697,81 Lt sumai už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusysis T. N. buvo gydomas VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje nuo 2014.04.08 iki 2014.04.11, jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2697,81 Lt, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 162). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 2697,81 Lt už nukentėjusiojo gydymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms ištirti-nukentėjusiojo drabužiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiam (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), peilis kaip nusikalstamos veikos įrankis sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,

nusprendė:

L. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., BK 284 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p.paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-09 iki 2014-04-11.

Visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį. Priteisti iš L. O. 2697,81 Lt( du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus 69 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, adresas Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, už nukentėjusiųjų gydymą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- striukę, sportinį švarką ir marškinėlius grąžinti nukentėjusiajam T. N., peilį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.