Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-468/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
AN2-96-468/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02587-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Nukentėjusysis
UAB „Jurdas“
Advokatai
Saulius Pikturna
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-468/2021Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02587-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-15 nutarimo, kuriuo tenkintas D. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020-07-14 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020-07-14 nutarimu D. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020-01-12, 14.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje, kartu su L. B. ir V. V., savavališkai atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuriuos ginčija kitas asmuo. Nutarimu konstatuota, kad šiais veiksmais D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jam skirta 16 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su nutarimu D. V. pateikė skundą apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-15 nutarimu D. V. skundas tenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020-07-14 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu nutraukta. Teismas nurodė, kad daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl D. V., kaip šio namo gyventojas, privalėjo vykdyti tokį sprendimą, todėl jo veiksmai betonuojant namo bendrojo naudojimo rūsio patalpas buvo atliekami ne sąmoningai ignoruojant numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekiant kitaip pakenkti namo bendrasavininkams, o atvirkščiai, jam manant, kad jis, kaip namo patalpų bendrasavininkas, privalo vykdyti sprendimą ir tai negali būti vertinama kaip savavaldžiavimas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad situacija, jog UAB „J.“ atstovai negalėjo išeiti ir įeiti į nuomojamas patalpas pro užbetonuotas duris, susiklostė ne dėl D. V. veiksmų, o galimai dėl grindų gilinimo darbų, asmenys į patalpas gali patekti ir per kitą įėjimą iš gatvės pusės, tai nėra vienintelis išėjimas/įėjimas į šias patalpas, taigi nebuvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nukentėjusiojo UAB „J.“ atstovas advokatas S.Pikturna pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

3. Skunde UAB „J.“ atstovas advokatas S.Pikturna prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-15 nutarimą ir priteisti iš D. V. patirtas atstovavimo išlaidas.

3.1. Atstovo vertinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino Institucijos surinktus įrodymus ir visiškai be jokio pagrindo konstatavo, jog D. V. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad gyvenamojo namo savininkai niekada nepriėmė sprendimo užbetonuoti nukentėjusiojo asmens valdomų patalpų durų. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis matyti, jog bendros patalpos aukštis yra 2,65 m, o po D. V. veiksmų (grindų betonavimo) patalpos aukštis tapo 2,60 m., dėl šios priežasties nukentėjusiojo asmens durys neatsidaro, jis negali naudotis turimu įėjimu ir per šį įėjimą patekti į patalpas.

3.2. Atstovo teigimu, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pačio nusižengimo turinį, jog D. V. pylė betoną jau ant išlietų betono grindų, grindys užpiltos ne pilnai iki pat durų, o yra padėta lenta, kuri nuo durų yra per sprindį, tai maždaug iki 10 cm, V. K. durys šiek tiek prasiveria, tačiau per tą mažą plyšį išeiti neįmanoma. Nurodo, kad D. V. ketinimai nebuvo susiję su namo bendrijos sprendimais sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus, priešingai, jo tikslas buvo pakenkti nukentėjusiajam asmeniui, užpilant betoną per lentos storį, kad nukentėjusysis asmuo negalėtų išeiti. Šie argumentai, atstovo manymu, įrodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino subjektyvųjį nusižengimo elementą – kaltę.

3.3. Pažymi, jog D. V. veiksmai taip pat nėra suderinami su Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias statinys turi būti statomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, be specialių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo, negali keistis. Atstovas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020-08-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-795/2020, kuria teismas nurodė, jog negali būti ribojama asmens galimybė patekti į jo naudojamas patalpas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. V. prašo skundą atmesti ir iš UAB „J.“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4.1. D. V. nurodo, kad atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, tuo tarpu ginčijami statybos darbai buvo atlikti vykdant 2019-08-20 susirinkimo sprendimą, šiuos darbus D. V. atliko teisėtai, nes nei UAB „J.“, nei K., jo neapskundė įstatymų nustatyta tvarka.

4.2. D. V. nesutinka su nukentėjusiojo atstovo teiginiais, jog namo savininkai niekada nepriėmė sprendimo užbetonuoti nukentėjusiojo asmens valdomų patalpų durų. Nurodo, kad gyventojų sprendimu betonavimo darbai buvo atliekami siekiant grąžinti grindų lygį į pirmykštę padėtį, o užbetonuotos durys yra paties UAB „J.“ veiksmų pakeitus durų parametrus pasekmė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagristai atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo UAB „J.“ pateikta 2019-10-30 kadastrinių matavimų byla, su nurodytu ginčijamų patalpų aukščiu 2,65 m, nepaneigia minėto fakto apie bendrojo naudojimo patalpų, o ne V. ir J. K. priklausančių patalpų Nr. R-19, įgilinimą, kadangi šie kadastriniai matavimai buvo atlikti 2019-10-30, t. y. jau po antstolio Donato Kisieliaus 2019-01-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/19/008 nustatytų aplinkybių.

4.3. Nurodo, kad UAB „J.“ niekada neturėjo atsarginio išėjimo pro bendro naudojimo patalpas ir toks atsarginis išėjimas yra nereikalingas, tai yra konstatuota ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-09-03 rašte, kuris taip pat nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad aplinkybė, jog grindinys užpiltas nepilnai iki pat UAB „J.“ durų, o yra padėta lenta, kuri yra per sprindį ir leidžia ribotai joms atsidaryti, tik patvirtina faktą, jog D. V. veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti UAB „J.“. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog grindys buvo pagilintos, o pakeistos durys priklauso UAB „J.“ ir jų bendrija išimti bei pakeisti negali, buvo paliktas tarpas būtent tam, kad UAB „J.“ galėtų laisvai pasikeisti duris į pradinių parametrų dydį arba įstatyti duris taip, kad jos atsidarytų į patalpas.

4.4. Nurodo, kad apeliacinį skundą pateikė tik UAB „J.“, o nepasitvirtinus asmens pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, šiuo atveju UAB „J.“ apeliaciniam skundui apie padarytą administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas.

UAB „J.“ atstovo advokato S.Pikturnos apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu UAB „J.“ atstovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu, nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas byloje yra įrodytas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiamu nutarimu ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ir neįvertino įrodymų visumos. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad surinkti įrodymai yra ištirti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visų aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, D. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. UAB „J.“ atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad D. V. kartu su kitais šio namo gyventojais atliko grindų betonavimo darbus bendro naudojimo patalpose (duomenys neskelbtini), esančiame namo rūsyje. Apklausiamas tyrimo metu D. V. nurodė, jog tokiais veiksmais tik vykdė bendrijos susirinkimo metu nutartus darbus, t. y. savavališkai ir tyčia nieko nedarė – pažymėjo, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas ir bendrijos narys, bendrijos valdyba jį informavo, kad 2020-01-12 vyks talka dėl bendrojo naudojimo patalpose pagilintų grindų atstatymo, kartu su kaimynais atliko minėtus darbus (t. 1, b. l. 27). Tuo tarpu, UAB „J.“ atstovo teigimu, D. V. ketinimai nebuvo susiję su namo bendrijos sprendimais sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus, priešingai, jo tikslas buvo pakenkti nukentėjusiajam asmeniui, užpilant betoną per lentos storį, kad nukentėjusysis asmuo negalėtų išeiti. Tokias atstovo išvadas paneigia surinkti bylos duomenys.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų 2019-08-20 susirinkimo protokolo matyti, kad 6.1. punktu nutarta organizuoti bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose tiek įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis, balsuota „už“ – 15“ (t. 1, b. l. 61-62). Remiantis namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatų 19.2.3 punktu, patalpų savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (t. 1, b. l. 30-38). Taigi, D. V., kaip namo gyventojui ir bendrijos nariui, tokio sprendimo vykdymas buvo privalomas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Tai, kad D. V. veikimas iš tiesų buvo sąlygotas ne jo paties apsisprendimo atlikti tam tikrus statybos darbus, bet siekiant padėti įvykdyti bendrijos priimtą sprendimą, patvirtino ir tyrimo metu bei teisme apklausti liudytojai. Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrijos narių susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir V. K., gyventojai nepritarė grindų pagilinimui ir prašė atstatyti į pradinę padėtį, savininkas ten buvo ir viską girdėjo, matė, jam taip pat buvo siųstas ne vienas laiškas su nurodymu atstatyti tą iškasimą, nes kitaip bus iškviesti meistrai ir reikės padengti išlaidas, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Kadangi V. K. nereagavo, tam, kad per didelių išlaidų nepatirtų, namo gyventojai savanoriai trise paėmė ir užpylė ir taip buvo nepilnai atstatyta į pirminę padėtį. Susirinkimo sprendimą vykdyti ir talkos organizavimą įgyvendino patys savininkai, jie nusprendė, susitarė patys, kurie atliks tuos darbus, iniciatyviausi gyventojai pasiskirstė darbus patys. D. V. su kitais asmenimis vykdė bendrijos susirinkimo sprendimą ir veikė nesavavališkai. D. V. 2020-02-12 apklausos metu nurodė, kad 2019-08-20 vyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu vienas iš svarstytų klausimų buvo talkos siekiant sutvarkyti bendro naudojimo patalpose grindis, kurias savavališkai perkasė V. K., šiame susirinkime dalyvavo ir pats V. K., tačiau jis atstatymo darbų nesiėmė, todėl namo gyventojai susirinko ir laisva valia išreiškę norą padėti kiekvienas paiskirstė vaidmenimis atlikti betonavimo darbus (t. 1, b. l. 57). Apklausos metu 2020-02-12 V. V. taip pat nurodė, kad 2019-08-20 buvo daugiabučio namo savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atstatyti grindų lygį rūsio patalpose, nutarta surengti talką tvarkymo darbų atlikimui, susirinkime dalyvavo ir V. K., tvarkė grindis su kitais gyventojais nes V. K. nesiėmė jokių veiksmų atstatyti jas į pirminę padėtį. (t. 1, b. l. 58). Apklausos metu 2020-02-12 L. B. nurodė, kad su V. V. ir D. V. atliko grindų betonavimo darbus, kadangi 2019-08-20 daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta atstatyti grindų lygį dėl V. K. atliktų veiksmų ir jis nesiėmė veiksmų atstatyti jas į pradinę padėtį, į talką atėjo savo valia, tikslu padėti kaimynams (t. 1, b. l. 60).

12. Tai, kad dalyvavo bendrijos narių susirinkime, ir girdėjo, jog bus atliekami grindų remonto darbai, neneigė ir patalpų savininkas V. K.. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog nuomoja šias patalpas UAB „J.“, jam buvo žinoma, kad 2019-08-20 vyko daugiabučio namo savininkų susirinkimas, tame susirinkime dalyvavo ir jis, buvo svarstomas klausimas dėl koridoriaus sutvarkymo ir buvo nutarta organizuoti bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui, atstatant koridoriaus būklę į buvusią, sprendimo neskundė, nes nemanė, kad jis pažeidžia jo teises, tuo tarpu, remiantis namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatų 53 punktu, visus bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos pirmininkas (valdyba) išnagrinėja per 10 darbo dienų, remiantis 54 punktu, nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 30-38). Atsižvelgiant į tai, įvertinus tai, kad nurodytas sprendimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad D. V. veikė bendrijos susirinkimo metu priimto sprendimo pagrindu, o jis kaip bendrijos narys turėjo pareigą vykdyti bendrijos organų sprendimus, tokie asmens veiksmai negali būti vertinami kaip savavališki siekiant apsunkinti UAB „J.“ padėtį.

13. Nors, UAB „J.“ atstovo teigimu, juridiniam asmeniui buvo padaryta žala dėl užbetonuotų durų, iš bylos aplinkybių matyti, kad statybos darbais mėginta ne tik atstatyti grindų pradinę padėti, bet tuo pačiu kuo labiau išsaugoti UAB „J.“ turtą. Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadangi grindys buvo pagilintos, o durų išimti nebuvo galima, nes jos svetimas turtas, tai buvo užbetonuota iki durų, kad jos nebūtų pažeistos tos durys. D. V. taip pat pažymėjo, kad gyventojų sprendimu betonavimo darbai buvo atliekami siekiant grąžinti grindų lygį į pirmykštę padėtį, o užbetonuotos durys buvo paties UAB „J.“ veiksmų pakeitus durų parametrus pasekmė.

14. Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendžia, kad, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, D. V. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto būtinojo šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės, todėl jis negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

16. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, tarp UAB „J.“, V. K. ir J. K. ir bendrijos narių kilęs teisinis ginčas dėl grindų atstatymo jau yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinio proceso tvarka pagal UAB „J.“ ieškinį atsakovams V. V., D. V. ir L. B. civilinėje byloje Nr. e2-1635-1019/2021. Atsižvelgiant į tai, dėl tų pačių aplinkybių administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas būtų ne tik neproporcingas, bet ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

17. D. V. pateiktame atsiliepime į skundą prašoma priteisti proceso išlaidas – 200 Eur (atitinkamai prie atsiliepimo pridėti atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas). Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta jam nepadarius inkriminuoto administracinio nusižengimo, šioje byloje teismas vadovavosi BPK 105 straipsnio 5, 6 dalimis. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą iniciavo UAB „J.“ – būtent jis kreipėsi apeliaciniu skundu į apygardos teismą, tuo tarpu D. V., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, sprendimo neginčijo, tačiau pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą parengė advokatė, už atsiliepimo paruošimą D. V. apmokėjo, dėl ko, suprantama, patyrė išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių prašymas atlyginti proceso išlaidas tenkintinas, priteisiant iš UAB „J.“ 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

19. UAB „J.“ atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti iš D. V. patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas, prašymas dėl procesinių išlaidų atlyginimo taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-15 nutarimą palikti nepakeistą.

D. V. prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir iš UAB „J.“ priteisti D. V. 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė