Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L.

, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2017 spalio 30 d., apie 22.15 val., Vilniuje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, stengdamasis išvengti sulaikymo dėl padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, panaudodamas fizinį smurtą, V. L. pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. pastūmė viena ranka į krūtinę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiąjį patrulį A. G., kuriam V. L. sulaikant ir pargriovus ant žemės, ranka iš rankų išmušė antrankius bei vieną kartą spyrė į pilvą dešine koja, po to ne mažiau nei du kartus kumščiais sudavė į krūtinę, sukeldamas nukentėjusiajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiajam patruliui A. G. fizinį skausmą bei kairės plaštakos ketvirto piršto tarpfalanginio sąnario srities patinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

K. V. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną, tai yra, 2017 m. spalio 30 d., apie 22 val., buvo namuose kartu su kaimynu V. B. ir tėvu V. L., tą vakarą su kaimynu išgėrė po butelį alaus. Po 15 min. į buto duris paskambino policijos pareigūnas, paprašė prisistatyti, paklausė, ar jis yra V.. Kaltinamasis, nesupratęs, kokiu pagrindu policijos pareigūnas klausė, ko iš jo buvo norima, atsakė, jog jis – T., ir uždarė duris. Praėjus 5 min. į duris vėl paskambino tas pats policijos pareigūnas. Tą kartą duris atidarė kaltinamojo tėvas. Pareigūnas paprašė, kad vyrai pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tėvas paprašė pareigūno parodyti tarnybinį pažymėjimą. Pareigūnui nepateikus pažymėjimo, tėvas pasakė, kad nėra tokių asmenų ir norėjo uždaryti buto duris. Kadangi tėvas neįgalus, sėdi neįgaliojo vežimėlyje, nes jam amputuota kairė koja, kaltinamasis norėjo padėti tėvui jas uždaryti, tuomet policijos pareigūnas griebė jį (kaltinamąjį) už kairės rankos ir ištempė iš buto į laiptinę. Tuo metu, kai buvo traukiamas į laiptinę, kaltinamasis užkliuvo už durų slenksčio, praradęs pusiausvyrą griuvo ant policininko, griūdamas spėjo įsitverti į laiptinės turėklą. Kai buvo tempiamas laiptais, vėl griuvo, bandė atsistoti, tuo tarpu pareigūnas ėmė laužti jam rankas norėdamas uždėti antrankius, iš karto jų nepavyko uždėti, antrankiai pareigūnui iškrito. Kai pargriuvo ant laiptų, kaltinamasis nesipriešino, tik sušuko pareigūnui „ką jūs darote?“ ir pajuto, kad jį stipriai nukrėtė elektra, po to prarado sąmonę. Vėliau sužinojo, kad jam į galvą ir į skruostą policininkas šovė su „Taser“. Jis su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Visas sulaikymas truko labai greitai. Kaltinamasis pripažįsta, jog tą vakarą buvo neblaivus, buvo išgėręs alaus, nepateikė asmens dokumento. Į gynėjo klausimus atsakė, kad prieš pareigūnui panaudojant „Taser“ jis negirdėjo jokių įspėjimų. Sulaikymo metu nesipriešino – jokių fizinių veiksmų ar smūgių prieš pareigūną nenaudojo, neturėjo nei pagrindo, nei galimybių priešintis, įvykio metu jam net nebuvo jokių galimybių kojomis ar rankomis smūgiuoti, nes viskas įvyko labai greitai. Po šio įvykio jautėsi blogai – liko randas prie skruosto ir visą mėnesį skaudėjo galvą (1 t., 130-133 b.l.)

Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinėje 2-osios kuopos 1-ajame būryje vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad įvykio dieną, vakare, tikslios datos ir laiko nepamena, gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjos kaimynas mėto žemes, šiukšles, plastikinius butelius į jos langus. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėja L. P.. L. P. tuo metu pamatė minėtą kaimyną, ir nurodė, jog tai - V. L.. Kolega R. P. pasiliko išsiaiškinti visų aplinkybių, o jis nusprendė eiti link to vaikino. Vaikinas pastebėjo pareigūnus ir pasišalino iš lauko įeidamas į namo laiptinę. Jis nusekė V. L. iš paskos, išgirdo, kad trečio ar ketvirto aukšto buto durys užsidarė. Paskambino į buto duris, jas atidarė vyras neįgaliojo vežimėlyje. Jis vyro, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, pasiteiravo, ar nematė, negirdėjo per laiptinę nubėgusio jaunuolio. Asmuo atsakė, kad nieko nematė ir nieko nežino. Taip pat prie durų iš kambario pusės priėjo jaunuolis, jo buvo paklausta to paties klausimo. Jaunuolis atsakė, kad greičiausiai nubėgo į viršų ir tai nukentėjusiajam sukėlė įtarimų. Tuomet abiejų vyrų buvo paprašyta prisistatyti, tačiau vyrai to nepadarė, o vyras, sėdėjęs neįgaliojo vežimėlyje, pareikalavo pareigūno parodyti tarnybinį pažymėjimą. Nukentėjusysis pateikė pažymėjimą ir dar kartą garsiai prisistatė, taip pat dar kartą paprašė asmenų prisistatyti. Jaunesnis vyras piktybiškai atsisakė pateikti asmens tapatybės dokumentą. Nusprendęs pasitikslinti informaciją, nuėjo į ketvirtą aukštą, ten nieko nerado, porininkui patvirtinus, kad kaltinamasis V. L. tikrai gyvena tame bute, sugrįžo ir paskambino antrą kartą į duris. Duris atidarė tas pats jaunuolis, po to prie jo privažiavo ir vyresnio amžiaus vyras. Nukentėjusysis dar kartą paklausė, ar čia gyvena V. L., ir pareikalavo asmens dokumento. V. L. atsakė, kad dokumento neturi, o paklausus vardo atsakė, jog T. V. L. buvo įspėtas, kad nepateikus dokumento, tapatybės nustatymui teks eiti prie tarnybinės transporto priemonės, o jeigu tapatybė nebus nustatyta, važiuoti į VPK, tuomet kaltinamasis susinervino ir siekė kuo greičiau uždaryti duris, todėl prieš V. L. buvo panaudota švelnios rankos kontrolė – V. L. buvo paimtas už dešinės rankos alkūnės, kai norėjo uždaryti buto duris. Tuomet kaltinamojo elgesys pasikeitė, suagresyvėjo ir išėjęs į laiptinę jis viena ranka pastūmė nukentėjusiajam į krūtinę, jis V. L. ranką atmušė nuo savęs, tačiau ranka buvo pastumtas tam, kad pasitrauktų nuo jo buto durų. Kaltinamasis toliau aktyviai priešinosi, kažkur užsikabino ir abu kartu krito ant laiptų, vedančių žemyn. Tuomet asmeniui sulaikyti buvo panaudoti koviniai veiksmai ir V. L. buvo pargriautas ant žemės. Bandant uždėti antrankius, V. L. ranka išmušė jam (nukentėjusiajam) iš rankų, antrankiai nukrito prie buto. Kai išmušė antrankius, V. L. staigiai atsistojo, šaukdamas: „Ką jūs darote?“. V. L. buvo liepta nusiraminti ir nesipriešinti, bet kaltinamasis toliau priešinosi, paėmęs viena ranka už turėklo, o su kita atsirėmęs į sieną, spyrė nukentėjusiajam į pilvą, pataikė, tada kelis kartus smūgiavo ranka į peties sritį. Kiek kartų pataikė, neatsimena, tačiau smūgių buvo daugiau nei vienas. Nukentėjusysis teigė radijo ryšiu išsikvietęs pagalbą. Bandydamas sulaikyti V. L. panaudojo kovinius veiksmus, abu vėl nukrito ant žemutinės aikštelės, pamatęs, kad kaltinamasis ruošėsi atsistoti ir pulti, V. L. kelis kartus įspėjo, jog bus panaudotas „Taser“ prietaisas. Tiksliai nepamena V. L. kūno padėties, tik patį bandymą toliau pulti, todėl nusitaikęs į kūno kairiąją pusę, į krūtinės dalį, šovė su „Taser“. Kadangi V. L. pakeitė kūno judėjimo kryptį, „Taser“ strėlytės pataikė jam į galvą – viršutinė pataikė į kaktą, o žemutinė – į kairės pusės skruostą. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. V. L. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Į gynėjo klausimus nukentėjusysis atsakė, kad su V. L. krito du kartus. Pirmą kartą, kai užkliuvo už buto durų, antrą kartą kartu griuvo į apatinę laiptinės aikštelę. Antrą kartą V. L. buvo puolimo pozicijoje, judėjo link jo (nukentėjusiojo), tuomet buvo įspėtas, kad bus panaudotas „Taser“, kad kaltinamasis ruošiasi pulti, nukentėjusysis suprato iš jo žvilgsnio, kūno padėties, rankų: V. L. stojosi, abi V. L. rankos buvo tiesiamos į jį, V. L. buvo sugniaužęs kumščius, todėl tokią situaciją įvertino kaip puolimą, be to, kaltinamasis prieš tai jau buvo jam smūgiavęs. Elektros šoko nebuvo galima panaudoti, nes kapsulė buvo prijungta prie prietaiso, taip pat, laiko ir savo sveikatos saugojimo atžvilgiu, nespėjo atjungti kapsulės. Jeigu V. L. būtų nesipriešinęs, gulėjęs ant žemės, specialioji priemonė nebūtų buvusi panaudota. Į teismo klausimus nukentėjusysis atsakė, kad panaudojo specialiąją gynybos priemonę „Taser“, kadangi nebeturėjo antrankių (jie buvo išmušti), koviniai veiksmai nebuvo veiksmingi, lazdos negalėjo išsitraukti, todėl buvo teko panaudoti gynybos priemonę „Taser“ (1 t., 133-136, 140-143, 162 b.l.).

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 metų spalio pabaigoje kvietė policiją į (duomenys neskelbtini), nes tą vakarą kaimynas V. L. į jos langus mėtė purvą, tuščius plastikinius alaus butelius, buvo užlipęs į jos buto balkoną, ieškojo jos anūko. Anūkas tuo metu miegojo, dėl to V. L. taip ir elgėsi. Policijos pareigūnams ji paaiškino situaciją. Tada vienas pareigūnas nuėjo su ja, o kitas - į V. L. namo laiptinę. Į gynėjo klausimus liudytoja atsakė, kad yra įsitikinus, jog kaimynas, mėtęs purvą ir butelius į jos langus, buvo būtent V. L. (1 t., 143-144 b.l.).

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 22 val., į durų domofoną paskambino policija. Pareigūnas paklausė, ar bute gyvena V. L., liudytoja pasakė, kad jis gyvena vienu aukštu aukščiau, įleido pareigūną. Po poros minučių prasidėjo šurmulys. Išgirdo trenksmą, pamatė per akutę, kad pareigūnas virsta nugara atbulas – jis krito nuo viršutinio aukšto į apačią, link turėklo, tada kažkaip atsirėmė ranka ir koja. Kai atidarė buto duris, girdėjo V. L. tėvą rėkiantį, vartojantį keiksmažodžius, balso tonas buvo pakeltas. Ką konkrečiai šūkavo, nesuprato. Pareigūnas prašė V. L. nusileisti į apačią pasikalbėti. Liudytoja matė, kai V. L. atsidūrė skersai laiptų, prieš pareigūną jis priešinosi kojomis ir rankomis, tačiau ką sakė, nesuprato. V. L. labai staigiai išsprūdo iš pareigūno, puolė į pareigūno pusę, lyg norėdamas muštis. Matė, kai pareigūnas panaudojo prietaisą, tačiau neprisimena, ar prieš tai jis kažką sakė, ar ne. Tada pamatė V. L. gulintį ant aikštelės, jis drebėjo, kaktoje buvo laidai. Visas procesas, iki kol V. L. nurimo, užtruko neilgai. Įvardijo, kad jai atrodė, jog V. L. šoko į pareigūną. Į prokuroro klausimus liudytoja atsakė, kad matėsi, jog pareigūnui buvo suduotas kažkoks smūgis, dėl to jis vos nepersivertė, nemano, jog pareigūnas pats galėjo už ko nors užkliūti. Į gynėjo klausimus liudytoja atsakė, kad pareigūnas kalbėjo tyliu, normaliu balso tonu, ji net per uždarytas duris girdėjo, kaip rėkė V. L. tėvas, garsas pakankamai gerai girdėjosi. Pareigūnas šovė stovėdamas, V. L. šūvio metu kėlėsi. Šūvis buvo vienas. Kitas pareigūnas atėjo vėliau, po šūvio (1 t., 159 – 161 b. l.).

Liudytojas S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo namuose, jis gyvena penktame aukšte, girdėjo smūgius, tada nusileido į trečią aukštą, laiptinėje buvo V. L. tėvas. V. L. gulėjo veidu į apačią, matė, kaip policijos pareigūnai tuo metu uždėjo jam antrankius. Iš V. L. veido kyšojo adatėlės, buvo laideliai kaip siūlai. Girdėjo, kaip V. L. tėvas klausė pareigūnų, dėl ko taip buvo padaryta jo sūnui, prašė pareigūnų dokumentų. Pareigūnai nieko neatsakė, dokumentų nerodė. Liudytojas taip pat to paties paklausė pareigūnų, pareigūnas paprašė prisistatyti ir pasakė, kad „eik namo, nes ir tau bus kaip V. L.“ (1 t., 161 – 162 b.l.).

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Įvykio metu dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., apie 22.00 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos kaimynas mėto purvą į jos langus, daužo į duris. Atvykus minėtu adresu, lauke juos pasitiko pranešėja L. P., kuri paaiškino, kad tai - jos kaimynas V. L.. Liudytojas liko prie pranešėjos, o A. G. nuėjo paskui V. L.. Priimant iš L. P. pareiškimą, radijo ryšiu A. G. paprašė jo pagalbos ir jam atbėgus iki A. G., pamatė laiptinėje ant grindų gulintį vaikiną, prieš kurį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ su iššautais zondais, pataikytais į galvos sritį. V. L. buvo uždėti antrankiai, nes jis bandė keltis. A. G. paaiškino jam, kad V. L. puolė jį, numetė nuo laiptų. Taip pat A. G. pasakė, kad neturi racijos ir antrankiai dingo. Liudytojas iškvietė medikus ir išėjo ieškoti pamestų daiktų. Antrankius liudytojas rado V. L. namuose, tame bute buvęs V. L. draugas V. B. pasakė, kad antrankius paėmė V. L. tėvas ir juos paslėpė virtuvėje po staltiese. Racija buvo rasta laiptinėje. Į prokuroro klausimus liudytojas atsakė, kad A. G. buvo išsigandęs, matėsi, kad nežinojo, ką daryti toliau, kadangi buvo užpultas (1 t., 173 – 176 b.l.).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju V. L. buvo jo namuose, tada atvažiavo policija. Pareigūnui duris atidarė V. L. tėvas. Liudytojas negirdėjo vykusio pokalbio, nes tuo metu buvo virtuvėje, rūkė. Sužinojo iš V. L. tėvo, jog kaltinamasis spyrė koja pareigūnui, kai jį bandė sulaikyti. Paties įvykio nematė, girdėjo tik riksmą. Taip pat parodė, jog bute pareigūnas rado antrankius, kaip jie ten atsirado ir kas juos atnešė, negalėjo pasakyti, nematė (2 t., 17 - 18 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. gegužės 15 d. apklaustas kaip liudytojas V. L. parodė, kad 2017 m. spalio 30 d., vakare į duris paskambino policijos pareigūnas, jis atidarė duris, prie durų buvęs pareigūnas jį pastūmė, tada įbėgo į kambarį, kur buvo jo sūnus V. L.. Pareigūnas jo sūnų ištempė į laiptinę, į aikštelę tarp 2 ir 3 aukštų. Jo sūnus nieko nedarė pareigūnui, jokių smūgių pareigūnui nesudavė. Būdamas bute, koridoriuje prie atidarytų buto durų, išgirdo, kaip laiptinėje V. L. suriko. Jis matė, kaip pareigūnai uždėjo sūnui antrankius ir po to jį išvežė. Jo sūnus pareigūnui nieko nedarė, smūgių jam nesudavė, pareigūnas ištempė jį į laiptinę, nusitempė į laiptinės aikštelę tarp 2 ir 3 aukšto, matė tik, kad jam uždėjo antrankius. Kaip buvo panaudotas „Tazeris“, nematė. Žino, kad V. po įvykio skaudėjo galvą ir tiek, iš pradžių jis net nežinojo, kad V. buvo ligoninėje. Matė, kad laiptinėje buvo žmonių. Matė kaimyną iš 5 aukšto, kurį vadina „S.“. Apie antrankius jis nieko nežino, V. L. neišmušė jokių antrankių iš rankų (35 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimas dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. Fizinis smurtas BK 286 straipsnio prasme yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – turi būti nustatyta, ar kaltininkas suvokia, kad jis, pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ir nori taip veikti.

K. V. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad pareigūnas A. G. peržengė kompetencijos ir tarnybinio būtinumo naudoti specialiąsias priemones ribas, pernelyg emocionaliai vertino tarp jo ir jo tėvo V. L. kilusį žodinį konfliktą, nevykdė pareigos prisistatyti ir paaiškinti, ko ir kodėl atvyko, kodėl ieško ir ko nori iš kaltinamojo, ir būtent pareigūnas sukėlė situaciją, nuo kurios nukentėjo V. L., kadangi, pažeisdamas taisykles, panaudojo „Taser“ prietaisą ir juo „šaudamas“ pataikė jam į galvos sritį, ką draudžia „Taser“ prietaiso naudojimo taisyklės. Teismas, sistemiškai vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos gretindamas vieną su kitu, sprendžia, jog tokia kaltinamojo V. L. pozicija yra nepagrįsta bylos medžiaga, ir laiko ją gynybine.

Aplinkybes, kad V. L. kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam A. G., patvirtina liudytojos R. V. parodymai, kuri teigė, kad po to, kai į laiptinę įleido domofonu paskambinusį pareigūną ir išgirdo triukšmą, per durų akutę matė nuo laiptų virstantį pareigūną, kuris nenukrito tik todėl, kad susilaikė už turėklų. Liudytoja nurodė pro prasivertas buto duris girdėjusi rėkiantį V. L. tėvą, šis vartojo keiksmažodžius, kalbėjo pakeltu balso tonu, tačiau negalėjo įvardinti konkrečių frazių, jų nesuprato; girdėjo, kad pareigūnas prašė V. L. nusileisti į apačią pasikalbėti, matė, kai V. L. atsidūrė skersai laiptų, pareigūnui jis priešinosi kojomis ir rankomis, spardėsi, šoko link pareigūno, matė, kaip V. L. labai staigiai išsprūdo iš pareigūno, puolė į šio pusę, lyg norėdamas muštis. Matė, kai pareigūnas panaudojo prietaisą, įvardijo panaudojimą kaip „pasipylusį lietų, pasklidusias spyruokles“ (1 t., 159 b.l.). Liudytoja R. V. teismui įvardijo net keletą V. L. agresijos atvejų, aiškiai nurodė mačiusi, kaip V. L. aktyviais veiksmais nepakluso pareigūnui, minėjo nuoseklią įvykių eigą, kai pirmiau buvo V. L. veiksmai prieš nukentėjusįjį ir tik vėliau sekė prietaiso „Taser“ panaudojimas. Liudytojos dėstytos aplinkybės patvirtina nuoseklius, išsamius nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tiek liudytoja R. V., tiek nukentėjusysis A. G. parodymus davė prisiekę teismui sakyti tiesą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. G. ir V. L. būtų anksčiau pažįstami, juos sietų kokie nors asmeniniai santykiai, būtų buvę konfliktų ar priešiškumų, negauta duomenų, kad priešiški, konfliktiški santykiai sietų ir kaimynystėje gyvenančius R. V. su V. L., kas leistų manyti, jog šie asmenys turi vienas kitam pretenzijų ir ketinimų vienas kitą apkalbėti. Liudytojas V. B. taip pat parodė iš V. L. tėvo įvykio dieną girdėjęs, kad V. spyrė pareigūnui, kai šis jį bandė sulaikyti, teigė paties įvykio nematęs, bet riksmus girdėjęs; patvirtino nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę apie antrankių buvimo vietą, - kad antrankiai buvo rasti V. L. bute.

A. G. sukelto kairės plaštakos ketvirto piršto sumušimą ir labai nežymų šio piršto tarpfalanginio sąnario srities patinimą patvirtina A. G. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 86721/17 apžiūros, atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P., protokolo duomenys (1 t., 39 b.l.). Aplinkybė, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo fiksuoti kitų nukentėjusiojo kūno dalių sumušimai ar sužalojimai, kuriuos sukėlė V. L. smūgiai ar spyriai, savaime nepatvirtina, jog nebuvo smūgiuota ir spirta; logiška, kad šaltuoju metų laiku (spalio mėn.) pareigūno kūną dengusi žieminė uniforma, šilta ir stora striukė, speciali liemenė sugėrė smūgius ir jie žymių ant kūno nepaliko, tačiau tai nešalina kaltinamojo atsakomybės ir nepaneigia pasipriešinimo policijos pareigūnui fakto.

Reikšminga yra tai, kad nukentėjusysis, vykdydamas policijos pareigūno pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje, gavęs pranešimą apie daromą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, todėl jis visiškai pagrįstai ieškojo V. L., skambino į duris, teiravosi V. L., šioje situacijoje būtent V. L. neadekvačiai sureagavo į uniformuoto pareigūno reikalavimą prisistatyti, atsakyti į klausimą, kur gyvena V. L.. Civiliai asmenys, net ir tie, kurie nėra padarę jokio pažeidimo, privalo pareigūno prašomi jam prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę, todėl kaltinamojo nukentėjusiajam atsakymas, jog V. bute negyvena, pasakytas klaidingas vardas vertintini kaip sąmoningas, tyčinis šios pareigos nevykdymas, o tolesni nevienkartiniai V. L. veiksmai, kai jis spyrė ir kelis kartus smūgiavo pareigūnui, vienareikšmiškai vertintini kaip tyčinis pasipriešinimas pareigūnui, kai V. L. aiškiai suvokė, kad nevykdo pareigūno reikalavimų, priešinasi jam, ir to siekė.

K. V. L. ir ikiteisminio tyrimo metu jo tėvo V. L. įvardijamas konfliktiškas, susierzinęs pareigūno kalbėjimo tonas, atsisakymas prisistatyti ir parodyti pažymėjimą, nepagrįstas jokiais kitais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo V. L. demonstratyvus elgesys sąmoningai nevykdant pareigos atvykti į teismą duoti parodymų, atsisakymas priimti teismo pranešimus, atvesdinimą vykdančių pareigūnų neįsileidimas į namus, rodo jo atsainų požiūrį į teisės aktuose reglamentuotas pareigas, pareigūnus ir leidžia daryti išvadą, kad ir nagrinėjamo įvykio metu jo reakcija buvo neadekvati, pasireiškusi nukentėjusiojo A. G. įvardijamais agresyviais reikalavimais pateikti pareigūno pažymėjimą, prisistatyti, pasiaiškinti, dėl ko atvyko ir pan., liudytojos R. V. įvardijamais keiksmažodžiais ir kalbėjimu pakeltu tonu, šūksmais. Būtent dėl šios priežasties, teismas ikiteisminio tyrimo metu V. L. duotus parodymus vertina kritiškai ir juos atmeta kaip nepatikimus, analogiškai, nepatikimais teismas laiko ir liudytojo S. Č. parodymus, kadangi jis tiesiogiai įvykio nematė, į įvykio vietą atėjo jau tuo metu, kai V. L. buvo nuramintas, po to, kai prieš jį buvo panaudotas elektros šoko įtaisas „Taser“.

Elektros šoko įtaiso „Taser“ panaudojimo tvarką ir pagrindus, būtinybę nagrinėjamo įvykio metu panaudoti šį įtaisą teisiamojo posėdžio metu išsamiai įvardijo nukentėjusysis A. G., kuris, be kita ko, logiškai paaiškino, jog įtaiso strėlytės pataikė V. L. ne į krūtinę, į kurią buvo taikytasi, o į galvos sritį, į veidą dėl to, kad V. L. įtaiso šūvio metu keitė kūno padėtį, stojosi, artinosi link jo, taip pat liudytoju apklaustas A. G. porininkas R. P., įvykio metu atskubėjęs pagal iškvietimą porininkui A. G. į pagalbą. Šiuos pareigūnų paaiškinimus patvirtina teismui pateikto Elektros šoko įtaiso naudojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-01-31 įsakymu Nr. 5-V-100 nuostatos ir 2017-10-30 nagrinėjamu atveju įtaisą panaudojusio A. G. išsamiai ir pagal reglamentavimą užpildytos Prietaiso Taser panaudojimo pagrindo ataskaitos bei Prietaiso Taser Nr. X13003343 panaudojimo ataskaitos (1 t., 153 - 154 b. l.) duomenys. Aplinkybių, kad elektros šoko įtaisas buvo panaudotas neproporcingai, peržengus reikalingumą, sąmoningai buvo taikytasi į jautrias kūno vietas (galvą, veidą), teismas nenustatė. Priešingai, baudžiamosios bylos duomenys, apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šio įtaiso panaudojimas buvo būtinas ir vienintelis konkrečioje situacijoje tinkamas būdas pareigūnui suvaldyti agresyviai besielgiantį kaltinamąjį V. L., taip pat ne tik apsisaugoti pačiam, bet ir apsaugoti neblaivų V. L., kad šis nesusižalotų.

Įvertinęs visus aptartus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai pasitvirtino, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

K. V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (1 t., 64 b.l.)

Dėl V. L. skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, V. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu dirbantis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytą sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 286 straipsnyje numatyta baudos bausmė yra tinkamiausia bausmė V. L., kadangi tokia bausmė įpareigotų jį tęsti darbą, gaunamas pajamas mokytis gebėti paskirstyti taip, kad būtų ir atliekama bausmė (sumokama bauda), ir užtektų pragyventi, susimokėti mokesčius, įsigyti būtinų daiktų. Teismo vertinimu, baudos bausmė drausmintų, bet neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, neatimtų galimybės dirbti, taip skatintų teigiamus V. L. gyvenimo pokyčius.

Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. spalio 30 d.) bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL), buvo 37,66 Eur, todėl ši suma skaičiuotina skiriamą baudos bausmę verčiant pinigine išraiška eurais.

Baudos bausmės dydį teismas parenka vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į V. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltas pasekmes ir sprendžia, kad bauda, didesnė nei kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytas baudos bausmės minimumas, bet mažesnė, nei bausmės vidurkis, bus adekvati, proporcinga ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei tai reikalinga bausmės tikslams pasiekti.

Dėl kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam V. L. paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-10-31, 00:40 val., iki 2017-10-31, 13:37 val., t.y., viena para, prilyginama dviem MGL baudos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str., teismas

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam V. L. paskirtą baudos bausmę įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo, kas prilyginama dviem MGL baudos. Konstatuoti, kad V. L. neatlikta bausmė yra 78 (septyniasdešimt aštuonių) MGL, kas sudaro 2937 (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis eurus), dydžio bauda.

V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Kaltinamajam V. L. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio l dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį: „Bauda už“ (privaloma nurodyti bylos numerį), įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 1 aukštas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.