Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Jurgitos Mačionytės,

viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato E. Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir nuteistas 80 MGL bauda. Įskaičius į bausmę sulaikymo laiką, nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 78 MGL bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

2.1. Nusikaltimas, numatytas BK 286 str. gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis tokios tyčios neturėjo. Policijos pareigūnas sužalojimus patyrė po to, kai jo už rankos iš buto traukiamas nuteistasis užkliuvo už durų slenksčio, neišlaikė pusiausvyros, griuvo ant pareigūno ir nusirito su juo žemyn laiptinės laiptais. Todėl nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. subjektyviosios pusės požymio.

2.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, atsisakė apklausti liudytojų tiesiogiai įvykį mačiusi nuteistojo tėvą V. L., tuo pažeidė rungimosi principą ir užkirto nuteistajam galimybes įrodymais pagrįsti savo parodymus.

2.3. Liudytojos R. V. parodymai nepatikimi. Ši liudytoja gyvena vienu aukštu aukščiau už nuteistąjį ir įleido policijos pareigūną A. G.. Liudytoja sakosi mačiusi policijos pareigūno ir nuteistojo grumtynes, tačiau iš tos vietos, kur sakosi buvus liudytoja, ji to negalėjo matyti. Be to liudytojos parodymai nekonkretus. Jis nurodo, kad mačiusi, kaip nuteistasis sudavė smūgį policijos pareigūnui, tačiau negali nurodyti kuo ir kur šis smūgiai buvo suduoti.

2.4. Liudytojos L. P. parodymai nepatikimi ir prieštaringi. Ši liudytoja nurodo, kad tai ji iškvietė policiją dėl to, kad nuteistasis į jos balkoną mėtė purvą ir tuščius butelius. Konfliktas kilo dėl to, kad L. P. neleido pas nuteistąjį gerti alaus savo anūko V. B.. Pastarasis tuo metu miegojo namuose. Tačiau pats V. B. teigia, kad buvo pas nuteistąjį tą dieną namuose ir kartu gėrė alų. Liko nepašalinta abejonė, kad V. B. su nuteistuoju įvykio dieną buvo kartu ir nuteistasis neturėjo priežasties atlikti tų veiksmų, kuriais jį kaltina L. P.. Todėl nenustatyta ar nuteistasis iš tiesų tą dieną mėtė daiktus į liudytojos L. P. balkoną, ar ji pagrįstai kvietė policiją ir ar tokiu atveju policijos veiksmai nuteistojo atžvilgiu buvo teisėti.

2.5. Nukentėjęs policijos pareigūnas A. G. nepaaiškino nuteistajam dėl kokios priežasties jis atvyko, kodėl reikalauja pateikti asmens dokumentą. Jei nuteistasis būtų žinojęs policijos pareigūno apsilankymo priežastį, jis būtų gražiai paaiškinęs visas aplinkybes ir įvykusių grumtynių buvo galima išvengti.

2.6. Policijos pareigūnas A. G. panaudojo perteklinę specialią priemonę- elektrošoko prietaisą „Tazer“, nes po griuvimo iškritus antrankiams, dar turėjo guminę lazdą ir galėjo panaudoti ją. Be to, prietaisą „Tazer“ panaudojo pavojingu būdu, nes šovė ir pataikė juo nuteistajam į galvą.

2.7. Visos p. 2.2. -2.6. išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstu abejonių dėl nuteistojo kaltės, todėl jis turi būti išteisintas vadovaujantis in dubio pro reo principu.

2.8. Dėl bausmės. Pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam per didelę baudos bausmę, kuri siekia beveik 3000 €. Tokios baudos nuteistasis negali sumokėti dėl savo turtinės padėties- jis gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurio turi pragyventi pats ir išlaikyti neįgalų tėvą V. L..

2.9. Prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendį arba jį pakeisti ir skirti nuteistajam minimalią baudos bausmę.

2.10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas nepatvirtino, kad policijos pareigūnui nustatyti kūno sužalojimai būtinai galėjo atsirasti jo nurodytu būdu, kas nepatvirtina policijos pareigūno pasakojimo.

3. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

4.1 Dėl 2.1., 2.3. p. išdėstytų skundo aplinkybių Aplinkybę, kad nuteistasis tyčia fiziškai pasipriešino nukentėjusiam policijos pareigūnui A. G. įrodo šio pareigūno parodymai ir liudytojos R. V. parodymai (t. 1, b.l. 16- 17, 133- 136, 140, 30, 28, 143, 144). Šie parodymai išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir iš jų matyti, kad nuteistasis aktyviai priešinosi- buvo agresyvus. Aktyvaus fizinio pasipriešinimo faktą įrodo ir tai, kad pagal A. G., jo porininko R. P. (t. 1, b.l. 24- 25, 173- 176), liudytojo V. B. (t. 2, b.l. 21- 22) parodymus matyti, kad grumtynių metu A. G. iš rankų buvo išmušti antrankiai ir šiuos antrankius vėliau paėmė bei paslėpė savo bute nuteistojo tėvas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos R. V. parodymais apie tai, kad fizinio smurto prieš policijos pareigūną pradžią ji matė per savo durų akutę. Liudytoja šią aplinkybę smulkiai papasakojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tiek vienu, tiek kitu atvejo jos pasakojimai visiškai sutampa. Liudytoja nurodė, kad pro durų akutę matė, kaip policijos pareigūnas nuo kažkokio poveikio, nuo nuteistojo buto durų pusės griuvo atatupstas, nugarą atsirėmė į laiptų turėklus ir praradęs pusiausvyrą vos nenukrito į tarpą tarp laiptų. Tačiau tuo pačiu liudytoja nurodo, kad nematė aplinkybių, kurios palengvintų nuteistojo kaltės įrodinėjimą, t.y. liudytoja nurodo, kad nematė, nuo kokio poveikio policijos pareigūnas prarado pusiausvyrą, tik girdėjo iš apačios sklindančius nuteistojo ir jo tėvo riksmus ir keiksmažodžius. Be to, liudytoja R. V. smulkiai ir detaliai nupasakojo, koks jos durų akutės apžvalgos kampas. Teise liudytoja nurodė, kad „akutės amplitudė tokia, kad matosi pusė sienos iš apačios ir pusė iš viršaus, aš matau pilnai šoninės kaimynines duris“ (t. 1, b.l. 159). Taigi, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad ši liudytoja R. V. yra nešališka, nesiekia nei pasunkinti, nei sumažinti nuteistojo kaltės, bet duoda objektyvius parodymus. Nuteistojo versija, kad jis neva policijos pareigūną pastūmė netyčia- užkliuvęs už durų slenksčio, nepaaiškina tolimesnių jo veiksmų- tai yra- tolimesnio jo pasipriešinimo kuomet nuteistasis ir pareigūnas nukrito laiptais į aikštelę tarp aukštų ir policijos pareigūnui iš rankų buvo išmušti antrankiai. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistasis prie policijos pareigūną fizini smurtą pavartojo tyčia, o kaltinamojo versija apie tai, kad jis pastūmė policijos pareigūną netyčia, yra neatitinkanti tikrovės jo gynybinė versija.

4.2. Dėl 2.2. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo gynybos prašymą iškviesti ir apklausti liudytoju nuteistojo tėvą V. L. neatitinka tikrovės. V. L. buvo kviečiamas į pirmosios instancijos teismo 2018-10-16 posėdį, šaukimo liudytojas neatsiėmė, o nutartis dėl atvesdinimo neįvykdyta, nes V. L. paaiškino, kad yra neįgalus, jam amputuota koja, jaučiasi prastai, nevaikšto (t. 1, b.l. 170, 171). Dėl to gynybai pasiūlyta paaiškinti liudytojui V. L. jo pareigą atvykti į teismą (t. 1, b.l. 176). Kito 2018-11-25 posėdžio metu, tas pats apelianto gynėjas, kuris dabar apeliaciniame skunde, teigia, jog neiškvietus liudytojo pažeistos jo ginamojo teisės į gynybą, pareiškė, kad „aš esu priverstas atsisakyti prašymo kviesti V. L. liudyti“ (t. 2, b.l. b.l. 12). Taigi, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas procesines galimybes iškviesti ir apklausti teisiamajame posėdyje liudytoją V. L.. Procesinės prievartos priemonių taikyti šiam liudytojui nėra pagrindo, nes jis kaip nuteistojo šeimos narys pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš sūnų (BPK 82 str. 2 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pasiūlė gynybai apklausti nuteistojo tėvą nuotoliniu būdu, tačiau nuteistojo gynėjas vėl nurodė, kad liudytojas V. L. atsisako būti apklaustas ir tokiu būdu (t. 2, b.l. 57, 64). Taigi, apelianto teiginys, kad teismas suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą nesudarydamas galimybės liudytojui V. L. liudyti teisme, niekuo nepagrįstas.

4.3. Dėl 2.4. p. išdėstytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio metu pranešėjos L. P. anūkas V. B. buvo pas nuteistąjį, todėl nuteistasis neturėjo motyvo pyktis su L. P., metyti daiktus į jos balkoną ir langus bei lipti į jį, todėl L. P. pranešimas apie neva įvykdytą teisės pažeidimą neteisėtas ir neteisėti po to sekę policijos pareigūnų veiksmai prieš nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje dalyje pranešėjos L. P. parodymai iš tikrųjų prieštaringi. Apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad įvykio dieną jos anūkas miegojo namuose ir niekur nebuvo išėjęs, kitoje vietoje nurodo, kad V. B. visgi kažkuriuo metu per įvykusį konfliktą buvo išėjęs iš namų (t. 1, b.l. 28, 143- 1440. Policijos pareigūnas R. P. parodė, kad ieškodamas grumtynių metu pamestų kolegos A. G. antrankių, buvo užėjęs į nuteistojo butą ir ten buvęs V. B. būtent ir parodė, kad antrankiai paslėpti po virtuvės stalo staltiese (t. 1, b.l. 24- 25, 173- 176). Galiausiai pats V. B. apklaustas liudytoju teisme parodė, kad atvažiavus policijai buvo nuteistojo namuose, bet į konfliktą nesikišo (t. 2, b.l. 21-22). Tačiau visos šios aplinkybės policijos pareigūnams nebuvo žinomos. Jie rėmėsi informacija, kurią perdavė BPC budėtojas, o iš BIRT ataskaitos matyti, kad pareigūnai gavo informaciją, kad „Pranešėjos kaimynas mėto purvą į pranešėjos langus, daužosi į duris. Pranešėja laukia, rašys pranešimą (t. 1, b.l. 9). Turėdami tokią informaciją, be to dar apžiūros metu paaiškėjus, kad pareiškėjos balkone tikrai primėtyta purvo ir tuščių butelių, policijos pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėjos nurodyto asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių ir turėjo teisėtą pagrindą taikyti ANK 30 skyriuje numatytas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemones, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymą ar esant būtinybei- administracinį sulaikymą (ANK 596, 597 str.), kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė- pareiškėjos L. P. anūko V. B. buvimo vieta įvykio metu, yra antraeilė ir neturi teisinės reikšmės vertinant policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą.

4.4. Dėl 2.5. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas nurodė, kad policijos pareigūnas A. G. iš esmės pats išprovokavo konfliktinę situaciją, nes atvykęs neprisistatė, nepaaiškino dėl kokios priežasties atvyko ir nepateikė tarnybinio pažymėjimo. Anot apeliacinio skundo, jei A. G. būtų atlikęs šiuos veiksmus, nuteistasis mandagiai ir maloniai būtų padėjęs išsiaiškinti visą šį nesusipratimą su kaimyne iš gretimos laiptinės L. P.. Šie apelianto argumentai jau aptarti ir atmesti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriame pagrįstai konstatuota, kad ne policijos pareigūno, o būtent nuteistojo ir jo tėvo neadekvatūs veiksmai sukėlė konfliktinę situaciją. Policijos pareigūnas A. G., vykdydamas policijos pareigūno pareigas, numatytas LR Policijos įstatymo 25 straipsnyje, gavęs pranešimą apie daromą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, todėl jis visiškai pagrįstai ieškojo V. L., skambino į duris, teiravosi V. L., šioje situacijoje būtent V. L. neadekvačiai sureagavo į uniformuoto pareigūno reikalavimą prisistatyti, atsakyti į klausimą, kur gyvena V. L.. Civiliai asmenys, net ir tie, kurie nėra padarę jokio pažeidimo, privalo pareigūno prašomi jam prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę, todėl kaltinamojo nukentėjusiajam atsakymas, jog Valdemaras bute negyvena, pasakytas klaidingas vardas vertintini kaip sąmoningas, tyčinis šios pareigos nevykdymas, o tolesni nevienkartiniai V. L. veiksmai, kai jis spyrė ir kelis kartus smūgiavo pareigūnui, vienareikšmiškai vertintini kaip tyčinis pasipriešinimas pareigūnui, kai V. L. aiškiai suvokė, kad nevykdo pareigūno reikalavimų, priešinasi jam, ir to siekė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, išvadomis, todėl pripažįsta, kad ir ši apeliacinio skundo dalis nepagrįsta.

4.4. Dėl 2.6. p. nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas nurodo, kad prieš nuteistąjį neteisėtai buvo panaudotas elektros šoko įtaisas „Taser“. Pirmiausia pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui, nes nagrinėjama byla yra ne dėl policijos pareigūno padaryto tarnybinių įgaliojimų viršijimo, bet dėl paties nuteistojo fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnui, padarytam dar prieš minėto įrenginio panaudojimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir elektros šoko įrenginio panaudojimo aplinkybes ir padarė visiškai pagrįsta išvada, jog įrenginys buvo panaudotas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad elektros šoko įtaiso „Taser“ panaudojimo tvarką ir pagrindus, būtinybę nagrinėjamo įvykio metu panaudoti šį įtaisą teisiamojo posėdžio metu išsamiai įvardijo nukentėjusysis A. G., kuris, be kita ko, logiškai paaiškino, jog įtaiso strėlytės pataikė V. L. ne į krūtinę, į kurią buvo taikytasi, o į galvos sritį, į veidą dėl to, kad V. L. įtaiso šūvio metu keitė kūno padėtį, stojosi, artinosi link jo, taip pat liudytoju apklaustas A. G. porininkas R. P., įvykio metu atskubėjęs pagal iškvietimą porininkui A. G. į pagalbą. Šiuos pareigūnų paaiškinimus patvirtina teismui pateikto Elektros šoko įtaiso naudojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-01-31 įsakymu Nr. 5-V-100 nuostatos ir 2017-10-30 nagrinėjamu atveju įtaisą panaudojusio A. G. išsamiai ir pagal reglamentavimą užpildytos Prietaiso Taser panaudojimo pagrindo ataskaitos bei Prietaiso Taser Nr. X13003343 panaudojimo ataskaitos (t. 1., b.l. 153 - 154) duomenys. Aplinkybių, kad elektros šoko įtaisas buvo panaudotas neproporcingai, peržengus reikalingumą, sąmoningai buvo taikytasi į jautrias kūno vietas (galvą, veidą), teismas nenustatė. Priešingai, baudžiamosios bylos duomenys, apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šio įtaiso panaudojimas buvo būtinas ir vienintelis konkrečioje situacijoje tinkamas būdas pareigūnui suvaldyti agresyviai besielgiantį kaltinamąjį V. L., taip pat ne tik apsisaugoti pačiam, bet ir apsaugoti neblaivų V. L., kad šis nesusižalotų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir šioje dalyje.

4.5. Dėl nukentėjusiajam A. G. padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo (apelianto argumentai išdėstyti 2.10 p.). Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam A. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nebūtinai kaltinime nurodytu būdu, o policijos pareigūnui pačiam griūvant nuo laiptų po to, kai nuteistasis netyčia, traukiamas už rankų užkliuvo už lauko durų slenksčio ir griuvo ant pareigūno. Šie argumentai atmestini, pirmiausia šios nutarties p. 4.1. jau konstatuota, kad nuteistojo versija apie jo užkliuvimą už durų slenksčio ir netyčinį griuvimą ant policijos pareigūno, atmestini ir įvykio mechanizmas yra ne toks, kaip teigia nuteistasis bei jo gynėjas. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos R. V. parodymų matyti, kad nukentėjusysis pirmiausiai dėl nukentėjusiojo pavartoto smurto negriuvo, o prarado pusiausvyrą, žengė atbulas atsirėmė į laiptų turėklus. Tik vėliau įvyko grumtynės su nuteistuoju, kurių metu pastarasis išmušė policijos pareigūnui iš rankų antrankius ir kartu su policijos pareigūnu nukrito laiptais į aikštelę tarp aukštų. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas nei patvirtino, nei paneigė nuteistojo versijos, bet nurodė kad nukentėjusiajam nustatytas piršto panirimas ir plaštakos patinimas gali būti padarytas ir kumščiu ar alkūne išmušant iš rankos antrankius, nes šiuo atveju kumščio ar alkūnės poveikis yra kaip kieto buko daikto. Įvertinus šiuos eksperto parodymus visumoje su nukentėjusiojo parodymais, apeliacinės instancijos nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam nustatyti plaštakos ir piršto sužalojimai padaryti nukentėjusiojo tyčiniais smurtiniais veiksmais.

4.6. Dėl bausmės (apeliacinio skundo 2.8. p.). BK 286 str. sankcijoje numatytas baudos dydis nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 str. 2 d. 2 p. 2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 61 str. 2 d.), nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, galėjo būti parinkta bausmė, kuri artima sankcijos vidurkiui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skyrė švelniausios rūšies bausmę (baudą), nors įstatymo sankcija numato taip pat ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes. Be to nuteistajam skirtos dydis labai artimas minimaliam sankcijoje numatytam jos dydžiui. Todėl dar labiau švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės- t.y. nedidelės nuteistojo pajamos, tai, kad jis išlaiko nedarbingą tėvą, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam skirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl taikyti nuteistajam švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 str. 3 d.), pagrindo taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėju kolegija

nutarė:

nuteistojo V. L. gynėjo advokato E. Markevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.