- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 2-2329-902/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01334-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- L. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino (b.l. 32-34), prašydama santuoką, sudarytą su atsakovu L. P., nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti jai turimą santuokinę pavardę; padalinti santuokos metu įgytą turtą, butą priteisiant ieškovei natūra, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją iš ieškovės; priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą; priteisti visas patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) santuoka nebuvo laiminga. Ilgą laiką ieškovė negalėjo susilaukti vaikų ir tai buvo pagrindinė santykių atšalimo priežastis, atsakovas pradėjo prieš ją kilnoti rankas, išgėrinėdavo. (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė sūnus. Gimus sūnui, atsakovas smurtaudavo, vartojo alkoholį, šeimoje nuomonę galėjo turėti tik jis. Ieškovė stengėsi dėl sūnaus išsaugoti šeimą, stengėsi slėpti konfliktus. Tačiau jos nuolankumą ir pastangas išsaugoti šeimą atsakovas vertino kaip bailumą, toliau įžūlėjo ir žvėrėjo. Galiausiai paaiškėjo, kad atsakovas turi kitą moterį. Nuo 2003 metų prasidėjo košmariškas gyvenimas, kildavo barniai ir muštynės, atsakovas, tiesiog pamatęs ieškovę, sužvėrėdavo, buvo kelis kartus persvėręs ieškovę per balkoną, mėginęs išmesti iš vienuolikto aukšto. Ieškovė ne kartą kvietė policiją. 2003 metų liepos 13 dieną ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kurie liepė atsakovui susirinkti daiktus ir daugiau šiame bute nebesirodyti. Jau daugiau kaip trylika metų ieškovė nematė atsakovo, nėra nieko apie jį girdėjusi, sūnus taip pat nieko nežino apie atsakovą. Po atsakovo išėjimo, ieškovė sirgo metus laiko, vartojo antidepresantus, jai prakiuro kojų venos, patirtas smurtas ir teroras paveikė jos psichiką. Nurodo, kad po santuokos sudarymo su atsakovu gyveno pas jos tėvus. Tuo metu bendrovė „Ekranas“ griovė tėvų būstą, o vietoj jo tiek atsakovės šeimai, tiek jos tėvams suteikė po vieno kambario butą. Butas yra nedalus, buvę sutuoktiniai pagal paskirtį negalėtų juo naudotis, todėl jis dalintinas butą priteisiant ieškovei natūra, o atsakovui priteisiant 3563 Eur dydžio kompensaciją.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė patenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad buvo išsiėmusi abdukcijas. Atsakovas jai daužydavo veidą, vėliau mušė per mažiau matomas vietas – krūtinę, pilvą. Ji turėjo venų operaciją, dėl aukšto spaudimo jai nustatytas neįgalumas. Ji vis dar jaučia baimės jausmą, naktinis sapnuoja, kad krenta. Butu rūpinosi pati viena, mokėdavo mokesčius, tvarkėsi.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b.l. 51, 52). Jokių prieštaravimų, prašymų byloje atsakovas neteikė, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovei nepageidaujant taikytis su atsakovu, teismui nenustačius svarbių priežasčių dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nesidomėjo bylos eiga, 2017-05-18 protokoline nutartimi teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Teismo nuomone toks atsakovo elgesys rodo jo abejingumą byloje sprendžiamų klausimų atžvilgiu. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad yra daugiabučio namo pirmininkė, ieškovės kaimynė. Iš pradžių ieškovė slėpė smurtą. Atsakovas smurtaudavo, ypač, kai susirado kitą moterį – spardydavo ieškovei kojas, krūtinę, nuo 2003 metų ypatingai. Ji eidavo kartu su ieškove pas daktarus, yra mačiusi patirto smurto pasekmes, pati yra kvietusi policiją. Ieškovė būdavo taip sumušta, kad nebegalėdavo eiti į darbą.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. nurodė, kad yra ieškovės kaimynė, gyvena butu žemiau. Girdėdavo smurtą. L. P. matydavo girtą. L. sirgo depresija, bijojo, naktimis verkdavo. Nurodė, kad yra vežusi ieškovę į ligoninės priimamąjį siūti venų. Nurodė, kad ieškovės šeima iširo dėl alkoholio ir smurto.
Liudytoja D. B. teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovės draugė nuo vaikystės. Atsakovas mušdavosi, meluodavo, gerdavo. Ieškovė ilgai kentėjo, norėjo išsaugoti šeimą, jai sugadinta sveikata – nervai, venų ligos. Matė, kad ieškovė perka vaistus, juos vartoja.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. P. ir L. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Šalys turi pilnametį sūnų (b.l. 7). Šalys turi santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Ieškovei L. P. yra nustatytas neįgalumas (b.l. 8).
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2003 metų. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Atsakovas nesirūpino šeima, smurtaudavo prieš ieškovę, piktnaudžiaudavo alkoholiu, ieškovės atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta. Iš 2003-06-09 ir 2003-07-01 Teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad L. P. buvo sužalota, ją sumušė vyras, sužalota krūtinė, rankos, sėdmenys, susidariusios kraujosrūvos, nustatyti krūtų, šlaunų, žastų sužalojimai kietais bukai daiktais (b.l. 13, 14). Iš 2010-11-19, 2011-03-24, 2011-05-12 Epikrizių nustatyta, kad ieškovei diagnozuota abiejų kojų venų varikozė, opos, hipertenzija, lėtinė trombozė (b.l. 19, 20, 21). Ieškovei buvo atlikta kojų venų operacija (b.l. 22, 23).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti savo sutuoktinę, žiauriai elgėsi su ieškove, smurtaudavo. Minėtas atsakovo elgesys niekaip nėra suderinamas su jo kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine, paliko šeimą, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.60 straipsnio 2, 3 dalyss).
Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokinė pavardė „P.“ (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš jo ieškovei priteistina neturtinė žala. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į ieškovės prašomą priteisti neturinę žalą (3000,00 Eur), į atsakovo netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu – tai, kad dėl jo netoleruotinų veiksmų iširo santuoka, kas sukėlė ieškovei didelius išgyvenimus, sugriovė jos lūkesčius dėl darnios šeimos, jo grubus elgesys sukėlė fizinį ir psichologinį skausmą, ieškovės sveikatos sužalojimą. Ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl turto padalijimo
Ieškovė teigia, kad santuokoje įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo priteisti jai butą natūrą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 3563 Eur kompensaciją. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis), todėl šalių santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys ilgą laiką (nuo 2003 metų) negyvena kartu, butu naudojasi ir jame gyvena ieškovė, moka visus mokesčius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad butas yra vieno kambario ir nedalus, minėtas butas natūra priteistinas ieškovei. Kadangi ieškovės nurodytas buto įkainavimas yra pagrįstas objektyviai 2017 m. sausio 19 d. VĮ Registrų centras išrašu, atsakovas neišreiškė nuomonės dėl buto įkainavimo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3563,00 Eur piniginė kompensacija už šį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiamos išlaidos ieškovei – 238 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1,15 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidos (b.l. 26, 35). Daugiau jokių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nepateikė.
Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,40 Eur (b.l. 1), priteisiamos iš atsakovo Valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės L. P. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo L. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. P. palikti santuokinę pavardę - „P.“
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti natūra butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7125 Eur vertės.
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3563,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 00 centų) kompensaciją už ieškovei L. P. natūra priteistą butą.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 239,15 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.