- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-508-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02140-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija, dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išvados Nr. M-1-47 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. išvadą Nr. M-1-47, dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo; įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos B. B. pavardę iš „B“ į „W“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Nurodė, kad ji su Britanijos piliečiu J. P. (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje sudarė santuoką. Pareiškėjai B. B. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas išrašas iš santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog po santuokos sudarymo turės ne vyro pavardę „W“, bet savo iki santuokos turėtą pavardę B. Pareiškėja nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius įtraukė nurodytą santuoką į apskaitą, o B. B. pasirinko iki santuokos turėtą pavardę, kadangi jai buvo paaiškinta, jog pareiškėja vyro pavardės „W.“ su raide „w“ turėti negalės, o tokia pavardė bus sulietuvinta ir santuokos liudijimo įraše bus nurodyta „V“. Todėl B. B. pasirinko iki santuokos turėtą pavardę su tikslu, vėliau Trakų rajono savivaldybės administracijos Metrikacijos skyrių kreiptis su atskiru prašymu, kad jos pavardė būtų pakeista į vyro pavardę „W“. 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos atstovė Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti santuokos sudarymo įraše jos pavardę į „W“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. 2020 m. rugsėjo 23 d. iš Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gautas atsakymas (išvada) Nr. Nr. M-1-47, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodant, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius šiuo metu galiojančiais teisės aktais patenkinti pareiškėjos prašymo neturi teisinių galimybių. Dėl šios priežasties pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų, kadangi pareiškėja su vyru J. P. W. gyvena ir dirba Šveicarijoje, taip pat pasinaudodami Europos Sąjungos judėjimo laisve, jie nuolat keliauja po Europos Sąjungos šalis, o turint skirtingus dokumentus su „W.“ ir „B.“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje nuolat reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Kiekvieną kartą konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. Tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja B. B. ir grindžia savo reikalavimą jos ikivedybinę pavardę pakeisti į sutuoktinio pavardę nelietuviškais rašmenimis „W“. Pareiškėja B. B. su sutuoktiniu šiuo metu gyvena Šveicarijoje. Pareiškėja Lietuvoje negyvena nuo 2001 metų, tai yra jau beveik 20 metų, yra išregistravusi savo gyvenamąją vietą iš Lietuvos. Šią aplinkybę patvirtina teismui teikiami įrodymai su vertimais į lietuvių kalbą. Pareiškėja B. B. magistro laipsnį gavo Švedijoje 2002 metais. Daktaro laipsnį B. B. įgijo Anglijoje 2008 metais. Be to, po mokslų baigimo B. B. pagal darbo sutartį nuo 2007 metų dirba Šveicarijoje, įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 metų pareiškėja iki šios dienos dirba Šveicarijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pareiškėja B. B. turi jai išduotą pastovaus gyvenimo Šveicarijoje leidimą, kuris išduodamas kai Lietuvos Respublikos piliečiai, Šveicarijoje gyvena ilgiau nei 10 metų. Galų gale pareiškėjos sesuo ir brolis gyvena Anglijoje, kita sesuo gyvena JAV. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja B. B. sudariusi santuoką su J. P. W. savo gyvenimo Lietuvos Respublikoje nesieja jau labai ilgą laiką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrius neturi informacijos apie teisės aktų pasikeitimus, numatančius išimtis su užsieniečiais santuoką sudarančius iš jų pavardes paimančius Lietuvos Respublikos piliečius. Atsižvelgiat į tai, šiuo metu pavardė iš kitos kalbos gali būti adaptuota, t.y., užrašyta lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W., prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pareiškėjos pavardę iš „B“ į „W“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. 2020 m. rugsėjo 23 d. iš Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gautas atsakymas (išvada) Nr. Nr. M-1-47, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodant, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius šiuo metu galiojančiais teisės aktais patenkinti pareiškėjos prašymo neturi teisinių galimybių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.
CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Šių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Taigi pagal Taisyklių 23 p. pareiškėjos santuokos liudijime esantis įrašas dėl pareiškėjos pavardės turi būti sudaryti lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.
Pareiškėja nesutinka su Trakų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos išvada atsisakyti pakeisti jos ikisantuokinę pavardę į W, kurioje nurodyta, jog pagal dabar galiojančius teisės aktus, civilinės būklės aktų įrašuose nėra galimybės asmenų pavardžių rašyti nelietuviškais rašmenimis, šiuo atveju W. Tačiau, teismo vertinimu, esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).
Runevič-Vardyn ir Wardyn byloje Teisingumo Teismas, kuriuo taip pat remiasi ir pareiškėja, išaiškino, kad nacionalinės institucijos, sprendžiančios klausimus dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Pasak Teismo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti atitinkama nacionalinė institucija. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, atitinkama nacionalinė institucija taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).
Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
Iš byloje esančių duomenų – pareiškėjos santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja sudariusi santuoką su Didžiosios Britanijos piliečiu. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad , faktiškai gyvena ne Lietuvoje, o turi nuolatinį leidimą gyventi Šveicarijoje, kuris taip pat pateiktas į bylą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja dirba Šveicarijoje, todėl šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjai su savo sutuoktiniu turint skirtingas pavardes gali kilti nepatogumų keliaujant, be to, ateityje susilaukus vaikų, jų gimimo liudijime būtų įrašyta tėvo pavardė, šiuo atveju W, be to, gali būti teisinių ir faktinių nepatogumų registruojant turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindais. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos įstatymų leidėjas nėra priėmęs atitinkamų teisės aktų, leidžiančių civilinės būklės įrašuose įrašyti asmenų pavardes nelietuviškais rašmenimis, tačiau vadovaujantis anksčiau minėtais Teisingumo teismo išaiškinimais bei tuo, jog Valstybinė Lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Seimui nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, todėl yra pagrindas pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl pavardės keitimo iš B. į W pripažinti svarbiomis, leidžiančiomis pateisinti išimtį iš galiojančių teisės aktų.
Pažymėtina, kad galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“ (žr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-3226-807/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-23709-936/2018 ir kt.). Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. W trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo. Priešingu atveju atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja, todėl pareiškėjos B. B. pareiškimas tenkintinas. Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. M-1-47 dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjos pavardę naikintina ir Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjos B. B. pavardę iš „B“ į „W“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. išvadą Nr. M-1-47, dėl vardo ir pavardės pakeitimo.
Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją pakeisti pareiškėjos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „B“ į „W“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.