- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-500-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00211-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo M. K. atstovui adv. M. V., atsakovės R. V. atstovui adv. Deividui Poškai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. V., prašydamas priteisti 110 055,60 Eur skolos, 3 962 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2012-11-21 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Paskolos sutartis (toliau - Sutartis), kuria ieškovas paskolino atsakovei 380 000 Lt (110 055,60 Eur). Pinigų perdavimo - priėmimo faktas patvirtintas tarp šalių pasirašytu aktu. Paskolą atsakovė turėjo grąžinti iki 2016-04-01, tačiau iki šiol prievolės neįvykdė, paskolos grąžinimo iš atsakovės ieškovas nėra gavęs, nepaisant daugkartinių ieškovo raginimų ir siūlymų grąžinti skolą dalimis.
1.2. Teigė, kad atsakovės pateiktas 2016-04-01 pinigų priėmimo - perdavimo kvitas yra suklastotas, jame esantis parašas nėra toks, kokį ieškovas naudojo kvito sudarymo metu ir kurį naudoja šiuo metu, o jeigu tai ir yra ieškovo parašas, ieškovas negali paaiškinti jo atsiradimo ant šio dokumento, kuris galimai yra suklastotas. Nurodė, jog tikėtina, kad visi trys dokumentai – tiek paskolos sutartis, tiek abu pinigų perdavimo – priėmimo aktai - buvo pasirašyti tą pačią dieną, atsakovei apgaule, neteisėtai gaunant ieškovo parašą ant 2016-04-01 dokumento.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovės teiginiai dėl spaudimo jos buvusiam draugui P. P. darymo ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimu yra nepagrįsti, nes ieškovas paskolą suteikė P. P. paprašytas ir patikintas, kad paskola bus grąžinta, pinigus investavus į pelningą nekilnojamojo turto pirkimo sandorį, atsakovė neneigia iš tikrųjų pasirašiusi dokumentus ir paskolą gavusi.
1.4. Sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, todėl iš jos priteistina ir 110 055,60 Eur skola, ir 3 962 Eur dydžio delspinigiai už 180 dienas, o taip pat 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad į bylą pateiktas 2019-04-01 Pinigų perdavimo - priėmimo kvitas patvirtina, kad 110 055,60 Eur suma ieškovui yra grąžinta, apie tai atsakovė jam pažymėjo ir 2019-01-21 rašte. Jeigu atsakovė būtų skolinga ieškovui, jis ieškinį būtų pareiškęs neabejotinai ankščiau, nes paskola turėjo būti grąžinta iki 2016-04-01, o ne po trijų metų nuo termino suėjimo.
2.2. Posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad iš tikrųjų visi trys dokumentai – tiek paskolos sutartis, tiek abu pinigų perdavimo – priėmimo aktai buvo abiejų šalių faktiškai pasirašyti vienu metu – 2016-04-01, ieškovo iniciatyva jo advokato kontoroje, nes iš tikrųjų realiai paskola buvo suteikta 2014 m. rudenį dalyvaujant ieškovui, atsakovei ir tuometiniam jos draugui P. P., tačiau tuo metu tarp šalių buvo sudaryta kito turinio paskolos sutartis, numatant palūkanas už naudojimąsi paskola, tačiau atsakovei 2016-04-01 realiai grąžinus paskolą po pasibaigusiu su P. P. asmeninių santykių, taip pinigų ir nepanaudojus, buvo pasirašyta kita - į bylą ieškovo pateikta – paskolos sutartis be palūkanų. Kita vertus, šis faktas nepakeičia tos aplinkybės, kad visa paskolos suma ieškovui bet kuriuo atveju buvo pilnai grąžinta.
2.3. Atsakovė prašė skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovei, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė ne realiai siekdamas apginti savo pažeistas teises, o norėdamas sudaryti spaudimą atsakovės pažįstamam asmeniui P. P., su kuriuo ieškovas turi ne vieną teisminį ginčą; ieškinys pareikštas iš karto po to, kai su juo susijusi UAB "EM3" pralaimėjo visą eilę ginčų teismuose su S. P. ir su juo susijusiais juridiniais asmenimis; vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo negalėtų pamiršti, kad jam buvo grąžinta tokia didelė paskola ir jis pasirašė pakvitavimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
3. Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-11-21 tarp ieškovo M. K., kaip paskolos davėjo, ir atsakovės R. V., kaip paskolos gavėjos, buvo pasirašyta Paskolos sutartis (toliau – Sutartis), kuria paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjai 380 000 Lt (110 055,60 Eur) dydžio paskolą, o paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2016-04-01 į paskolos davėjo banko sąskaitą arba grynais pinigais. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad paskolos suma yra sumokama paskolos gavėjai Sutarties pasirašymo dieną, o abiejų sutarties šalių pasirašytu 2012-11-21 Pinigų perdavimo - priėmimo aktu atsakovė patvirtino, kad priėmė iš ieškovo 380 000 Lt paskolos sumą pagal Sutartį.
4. Tarp šalių nėra ginčo dėl pačios paskolos sutarties sudarymo, paskolos sumos pagal Sutartį perdavimo atsakovei fakto, t. y. to, jog atsakovei iš tikrųjų grynais pinigais buvo ieškovo suteikta Sutartyje nurodyto dydžio paskola, ir pinigus pagal Sutartį atsakovė faktiškai buvo gavusi. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo, t. y. atsakovės prievolių įvykdymo pagal Sutartį fakto, atsakovei teigiant, kad savo sutartines prievoles ieškovo atžvilgiu ji pilnai įvykdė ir dar 2016-04-01 grąžino visą paskolintą sumą, o ieškovui teigiant, kad paskola iki šiol negrąžinta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymi, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis c.b. V. M. ieškinį atsakovui L.B., Nr. 3K-7-430/2013). Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (LAT 2013-06-18 nutartis c.b. A.K.(Ž.) v S.G., V.G., Nr. 3K-3-351/2013).
6. Nuosekli atsakovės R. V. procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija (rašytiniai paaiškinimai) tiek per visą teismo procesą, tiek ir iki jo, teigiant ir pabrėžiant visišką sutartinių prievolių įvykdymą ir paskolos ieškovui grąžinimą dar 2016 metais, atsakovės R. V. atstovo teismo posėdyje duoti nuoseklūs paaiškinimai, o taip pat rašytinis įrodymas - abiejų Sutarties šalių pasirašytas 2016-04-01 Pinigų perdavimo - priėmimo aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad M. K. priėmė iš R. V. 110 055,60 Eur būtent pagal 2012-11-21 Paskolos sutartį, kuriame nurodomi abiejų sutarties ir akto šalių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai, pinigų suma skaičiais ir žodžiais, abiejų šalių ranka įrašyti vardai, pavardės ir pasirašyta, pagaliau – šio akto – pakvitavimo originalo buvimo pas atsakovę faktas, leidžia teismui, vadovaujantis LR CPK 185 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei civiliniame procese taikytinu įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principu, daryti pakankamą išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau yra tikėtina, kad paskola ieškovui iš tikrųjų buvo pilnai grąžinta, ir prievolė pagal Sutartį yra atsakovės visiškai įvykdyta, negu kad paskola nebuvo grąžinta, kaip teigia ieškovas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė paskolos grąžinimo ir tinkamo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo faktą, o be to, jį byloje tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina ir kiti įrodymai (teismo ekspertizės aktai, rašytiniai įrodymai).
7. Nors ieškovas M. K. neigė aukščiau minėto 2016-04-01 Pinigų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo faktą ir teigė, jog šis dokumentas yra suklastotas, jog jame yra ne ieškovo parašas arba ieškovui apskritai nėra suprantama ir žinoma, kaip jo parašas atsirado ant šio dokumento, galimai jis buvo gautas apgaule ir pan., tačiau byloje nėra tokius jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Lietuvos teismo ekspertizės centro, ieškovo prašymu atlikusio teismo rašysenos ekspertizę, 2020-01-17 Ekspertizės akte Nr. 11-2463(19) yra daroma išvada, jog 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo akte skiltyje "Pinigus gavau" įrašą "M. K." parašė ir šalia pasirašė M. K., t. y. būtent ieškovas. Dar daugiau, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-03-31 Ekspertizės akte Nr. 11-141(20), 11-522 (20), 11-555 (20), 11-603 (20) daroma išvada, kad minėtame 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo akte vardo ir pavardės įrašas "M. K." ir parašas nėra techniškai padirbti panaudojus technines priemones. Taigi, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl dokumento / jo parašo suklastojimo ir pan., nepasitvirtino, ir jokių kitų juos galinčių pagrįsti įrodymų byloje nėra.
8. Teismo posėdžio metu šalių atstovai nurodė priešingas ir prieštaringas faktines aplinkybes dėl realaus paskolos sutarčių sudarymo bei pinigų atsakovei perdavimo laiko – ieškovo M. K. atstovas paaiškino, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta bei pinigų priėmimo – perdavimo aktas, patvirtinantis pinigų perdavimą atsakovei, buvo pasirašytas būtent Sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2012-11-21, o taip pat tikėtina, kad tą pačią dieną galėjo būti pasirašytas ir atsakovės pateiktas 2016-04-01 Pinigų perdavimo – priėmimo aktas, tuo tarpu atsakovės R. V. atstovas paaiškino, kad iš tikrųjų visi trys dokumentai – tiek pati Paskolos sutartis bei Pinigų perdavimo - priėmimo aktas, patvirtinantis paskolos suteikimą atsakovei, tiek ir Pinigų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtinantis paskolos grąžinimą, buvo faktiškai paruošti, atspausdinti ir šalių pasirašyti 2016-04-01, kai realiai paskola ieškovui buvo grąžinta, nes iš tikrųjų paskola buvo suteikta 2014 m. rudenį, šalims pasirašius kito turinio Sutartį (numatančią palūkanas), kuri vėliau buvo sunaikinta, o realiai grąžinta būtent 2016-04-01, šalims pasirašius naujo turinio Sutartį (atsisakant palūkanų įtvirtinimo joje) bei abu ją lydinčius priėmimo – perdavimo aktus. Esant tokiems prieštaringiems teiginiams, nagrinėjamu atveju neįmanoma objektyviai nustatyti, kurios iš ginčo šalių atstovų paaiškinimai yra teisingi ir kada iš tikrųjų buvo pasirašyti minėti dokumentai. Viena vertus, neatmestina tikimybė, kad iš tikrųjų visi trys dokumentai galėjo būti šalių pasirašyti vienu metu, nes tą nurodė pačios šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu, o 2020-03-31 Ekspertizės akte daroma išvada, kad: tiek 2012-11-21 paskolos sutarties, tiek 2012-11-21, tiek 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo aktai išspausdinti vienodu, to paties tipo toneriu; didelė tikimybė, kad 2012-11-21 ir 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo aktai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo įrenginiu (spausdintuvu); tikėtina, jog 2012-11-21 paskolos sutartis ir 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo aktas išspausdinti tuo pačiu spausdinimo įrenginiu (spausdintuvu); 2016-04-01 pinigų perdavimo - priėmimo aktas išspausdintas ant tokio paties spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus, kaip ir 2012-11-21 paskolos sutartis bei pinigų perdavimo - priėmimo aktas. Kita vertus, ekspertizės išvada rodo tik dokumentų atspausdinimą ant to paties popieriaus, tuo pačiu spausdintuvu ir toneriu tikimybę, bet kaip nurodyta pačiame Ekspertizės akte, metodukų, leidžiančių nustatyti, kada būtent išspausdinti dokumentai, nėra, todėl negalima nustatyti, ar pateikti aktai ir sutartis išspausdinti tuo pačiu metu. O svarbiausia, jog šios aplinkybės dėl tikslaus dokumentų pasirašymo laiko niekaip nepaneigia paties fakto, jog tarp šalių iš tikrųjų buvo susiklostę faktiniai paskolos teisiniai santykiai, jog paskola atsakovei buvo suteikta, bei neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl paskolos grąžinimo fakto buvimo, kadangi šis faktas pakankamai įrodytas ir nustatytas kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas, be kita ko, vertina ir atsižvelgdamas į aukščiau minėtą įstatyminę prezumpciją. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizės įstaigos padarytos išvados dėl to, kad atsakovės pateiktame 2016-04-01 akte, kuriuo patvirtinamas paskolos grąžinimo faktas, iš tikrųjų pasirašė būtent ieškovas, ir jog šis įrašas bei parašas nėra suklastotas ir padirbtas kokiomis nors techninėmis priemonėmis, yra aiškios, vienareikšmiškos, nedviprasmiškos ir kategoriškos (o ne abejotinos ar tikėtinos). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismo ekspertizės išvadomis, o vien ją neigiantys ieškovo (atstovo) paaiškinimai neleidžia daryti priešingų, negu padarė teismo ekspertizės įstaiga, išvadų.
9. Spręsdamas dėl atsakovės prievolės grąžinti suteiktą paskolą tinkamo įvykdymo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors į bylą pateiktas ieškovo 2019-01-17 rašytinis raginimas atsakovei grąžinti paskolą, tačiau atsakydama į jį 2019-01-21 raštu atsakovė nurodė, kad paskolą yra ieškovui grąžinusi, ir apie tai ieškovui yra žinoma, o 2019-01-30 el. laiške ieškovui taip pat nurodė, jog jis tikrai žino apie tinkamą sutarties įvykdymą, jog jokių ankstesnių ieškovo raginimų nebuvo. Taigi, tiek iki teismo proceso pradžios, tiek per visą teismo procesą nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos dėl ginčo paskolos pinigų grąžinimo ieškovui bei įrodymų, kurie patvirtinta tokios paskolos grąžinimo faktą. Tuo tarpu ieškovo pozicija nagrinėjamu atveju nebuvo visiškai nuosekli – viena vertus, jis apskritai teigė nepasirašęs 2016-04-01 Pinigų perdavimo – priėmimo akto, kuriame patvirtinamas paskolos jam grąžinimo faktas, nurodydamas apie dokumento ir jo parašo galimą suklastojimą; kita vertus, gavus teismo ekspertizės aktus ir teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovas) jau nekvestionavo dokumento pasirašymo, ieškovo parašo uždėjimo ant ginčo dokumento fakto, tačiau teigė buvęs atsakovės apgautas, negalįs paaiškinti parašo atsiradimo ant dokumentų aplinkybių.
10. Byloje nėra jokių įrodymų, jog be 2019 m. rašytinio raginimo grąžinti paskolą, pateikto atsakovei prieš pat kreipimąsi į teismą su ieškiniu, ieškovas būtų ankščiau žodžiu ar raštu raginęs atsakovę grąžinti paskolą, reiškęs pretenzijas, nuo prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs dar 2016 metais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė ir neneigė ieškovas, jis yra aukštąjį universitetinį, o svarbiausia – teisinį išsilavinimą turintis asmuo, advokatas, todėl neįtikėtina, kad jis, būdamas daugiau nei vidutiniškai protingas, apdairus ir atidus tokioje situacijoje asmuo, galėjo pasirašyti dokumentą, patvirtinantį pakankamai didelės pinigų sumos jam grąžinimą (juo labiau, vien grynais pinigais, atsakovės prievolei pagal Sutartį nesant užtikrintai jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, laidavimu ir pan.), tokio dokumento iš anksto neperskaitęs arba jog pasirašomo aiškaus ir itin glaustaus /trumpo turinio vieno sakinio dokumentas jam buvo neaiškus, nesuprantamas, jog jis nesuvokė, ką, kaip ir kodėl pasirašo ir pan.
12. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Be to, teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Civiliniame procese teismas savo išvadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.).
13. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, teismas sprendžia, jog tenkinti ieškovo M. K. ieškinio reikalavimą dėl paskolos iš atsakovės R. V. priteisimo, o taip pat ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovei pakankamai įrodžius tinkamo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo faktą, o ieškovui neįrodžius reikalavimo teisės tebeturėjimo į atsakovę, negalima, todėl ieškinys pilnai atmestinas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu priteisimo
14. LR CPK 7 str. 2 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius; 2 d. numato, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą iš išsprendimą, t. y. piktnaudžiavo teisėmis, gali paskirti jam iki 5000 € dydžio baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. V. atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą už jo nesąžiningą elgesį pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pradėjus dirbtinį teismo procesą, kaip spaudimo priemonę dėl pralaimėtų ginčų prieš P. P. ir jo bei ieškovo įmones UAB „Nill Nill“, UAB „EM3“, UAB „Skolų priežiūra“ ir kt., tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovą sąmoningai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir nurodytas faktinis ir teisinis reikalavimo pagrindas neatitinka atsakovės nurodomų aplinkybių ir galiausiai ieškovo ieškinys yra teismo atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, pats savaime negali sudaryti pagrindo spręsti dėl ieškovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes ir jo pateiktus įrodymus vertino CPK nustatyta tvarka kartu su kitomis įrodinėjimo priemonėmis bei padarė aukščiau nurodytas išvadas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo/nepagrįstumo. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Įstatymas nenumato šaliai draudimo, kaip tokio, nurodyti kitas aplinkybes, negu buvo nurodomos iš pradžių, ir tik teismas, vadovaudamasis CPK normomis, vertina šalies nurodomų aplinkybių nuoseklumą / nenuoseklumą ir jas patvirtinančius įrodymus pagal CPK įtvirtintas ir teismų praktikos suformuotas taisykles, darydamas atitinkamas motyvuotas išvadas. Taip pat ir faktas, jog tarp tų pačių šalių ar su jais susijusių fizinių ir/ar juridinių asmenų teismuose nagrinėtos ar šiuo metu nagrinėjamos kitos civilinės bylos, o šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiškai, taip pat savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesu, juo labiau, kad tam tikros bylos buvo apskritai nutrauktos (dėl atsisakymo nuo ieškinio), tam tikrose bylose buvo patenkinti ir ieškovo turtiniai reikalavimai su atsakove susijusiems asmenims /atmesti atitinkami su atsakove susijusių asmenų reikalavimai ieškovui ir su juo susijusiems asmenims.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys pilnai atmetamas, ieškovo patirtos procese bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
17. Ieškovas byloje sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, o teismo 2019-02-15 nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio - 1330 Eur - sumokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina ši likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis.
18. Ieškovas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2019-11-14 įmokėjo preliminarią 1000 Eur sumą ekspertizės išlaidoms padengti. Lietuvos teismo ekspertizės centras už teismo ekspertizės atlikimą pateikė 2020-01-22 PVM sąskaitą – faktūrą, serija LTEC Nr. 0001615 – 362,42 Eur sumai ir 2020-03-31 PMV sąskaitą – faktūrą, serija LTEC Nr. 0001641 – 1221,57 Eur sumai, bendrai – 1583,99 Eur sumai. CPK 91 str. 5 d. numato, kad sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, už teismo ekspertizės atlikimą Lietuvos teismo ekspertizės centrui pagal jo pateiktas sąskaitas, išmokėta buvo pirmiausia iš ieškovo M. K. įmokėto 1000 Eur avanso, tuo tarpu likusi 583,99 Eur (1583,99 Eur – 1000 Eur) suma ekspertizės išlaidoms padengti išieškotina CPK 96 str. nustatyta tvarka, t. y. priteistina į valstybės biudžetą iš ieškovo.
19. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė patyrė 38 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (skundas buvo patenkintas) ir 1580,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimas), todėl šios išlaidos, kurios nagrinėjamu atveju laikytinos pagrįstos, protingos ir neviršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteisti maksimalių dydžių, priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
Ieškovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) ieškinį atsakovei R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. K. atsakovei R. V. 1618,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika eurų 75 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. K. 1913,99 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika eurų 99 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.