Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas VPN laikomas nuo 1999 m. vasario 24 d. ir visą tą laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Pareigūnai į kameras įeina be perspėjimo, todėl dažnai pareiškėjas buvo tiesiog užkluptas. Jautėsi stebimas, ypač – moterų pareigūnių. Daug kartų buvo kreiptasi į administraciją, tačiau prašymai nebuvo sprendžiami. Taip pat kalinimo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau nei kartą per savaitę. Nesivadovaujama Europos kalėjimų taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Be to, pareiškėjas nespėja nusiprausti per jam skirtas 15 min. Šie pažeidimai nėra smulkmeniški, tęsiasi ilgą laiką ir daro įtaką pareiškėjo sveikatai bei psichikai. Dėl jų nuolat patiriamas stresas, psichologiniai ir dvasiniai išgyvenimai, jaučiamas nerimas ir kančia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

4. Valstybės atstovas VPN atsiliepime prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui išsiuntė tik 2019 m. birželio 25 d. (žr. žymą ant voko (b. l. 6)). Kadangi pareiškėjas VPN buvo laikomas nuo 1999 m. vasario 24 d. iki 2019 m. birželio 26 d., dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų šiuo laikotarpiu vėliausiai į teismą jis galėjo kreiptis iki 2016 m. birželio 26 d. Pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi tik 2019 m. birželio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (liet. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo dalyje nuo 1999 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 25 d. paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Todėl pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 1999 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 25 d., atmestina.

5. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

Dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu ir stebėjimo

6. Ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.5 papunktis, kuriame numatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 36–38) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Įvertinus šiuos duomenis ir Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 30) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. viso 910 parų buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir kuriose taip pat buvo įrengtos užuolaidos. Vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose konstatuotina, kad nors VPN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Įrengtos užuolaidos nepaneigia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina pareiškėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Ypač įvertinus aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji stebimi pro duryse įrengtą stebėjimo akutę ar langelį. Tai patvirtino VPN savo atsiliepime (b. l. 31). Šioje vietoje VPN nepagrindė, kodėl pareiškėjo nuolatinis stebėjimas buvo būtinas. Todėl darytina išvada, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas nurodytu laikotarpiu nepažeidė nacionalinės teisės reikalavimų, tačiau pareiškėjo teisė į privatumą nurodytais laikotarpiais, kai jis buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir buvo įrengtos užuolaidos, buvo pažeista. Todėl darytina išvada, kad VPN, viso 910 parų pareiškėjo teisę į privatumą, jam naudojantis dušu, buvo pažeista.

7. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jautėsi stebimas jam naudojantis sanitariniu mazgu VPN pareigūnų, tarp kurių buvo ir moterys. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 81 punkte nustatyta, kad viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę ar langelį (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)). Pareiškėjas nepateikė detalesnių paaiškinimų, kada ir kaip dažnai jis buvo stebimas būtent moters ir byloje nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į administraciją dėl tokios situacijos, darytina išvada, kad toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus ir deklaratyvus, nesudarantis pagrindo abejoti VPN veiksmais. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl jo nuolatinio stebėjimo pažymėtina, kad tam tikri nuteistųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami. Tačiau, vadovaujantis aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nuolatinis asmens stebėjimas, kai jis naudojasi sanitariniu mazgu, net jei ir vidaus tvarkoje yra numatomas nuolatinis stebėjimas, pažeidžia asmens teisę į privatumą. Kadangi VPN atsiliepime (b. l. 31) nepaneigė, kad pareiškėjas nebuvo stebimas, ši aplinkybė vertinama kaip konstatuoto teisės į privatumo pažeidimo sudėtinė dalis.

Dėl galimybės prausti visą kūną po šiltu vandeniu, laiko, skirto nusprausti, ir dušų įrengimo

8. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, VPN neteisėtų veiksmų pažeidimo fakto šiuo aspektu nėra. Pareiškėjas, teigdamas, kad duše nebuvo šilto vandens ir jis neturėjo galimybės viso kūno šiltu vandeniu, nedetalizavo šios aplinkybės, nenurodė kada apytiksliai nebuvo šilto vandens, kiek kartų konkrečiai taip įvyko ir pan. VPN atsiliepime nurodyta, kad galimybė pareiškėjui nusiprausti visą kūną po šiltu vandeniu buvo užtikrinta. VPN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 36–38) nurodyta, kad pareiškėjas dušu galėjo naudotis kaip ir kiti nuteistieji ir suimtieji – 15 minučių. Pareiškėjo argumentas, kad jis nesuspėdavo nusiprausti, vertinamas kaip nepagrindžiantis konkrečių VPN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, abstraktus ir deklaratyvus. Europos kalėjimų taisyklėmis nėra teisinę galią turintis teisės aktas, todėl neįpareigojantis VPN juo vadovaujantis. Pareiškėjo nesutikimas su nustatyta ir vykdyta prausimosi tvarka vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kurios pagrindu VPN veiksmai nevertinami CK 6.271 straipsnio prasme. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl dušo ir prausimo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

9. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu VPN buvo laikomas 910 parų, ir įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 910 parų pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl toliau sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio

10. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad VPN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bet ir į tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas kameroje vienas (b. l. 30). Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui V. M. 1 700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlygini.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.