Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 90 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 8 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje prie buto Nr. 10, priklausančio Biržų rajono savivaldybei, viešoje vietoje, įžūliu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, laiptinėje keldamas triukšmą, rankomis ir kojomis daužydamas į buto duris, išlauždamas duris - 50 eurų vertės, ir taip patekdamas į buto vidų, buto koridoriuje tyčia ne mažiau keturis kartus spirdamas koja į galvą A. R., tuo sukėlė nukentėjusiajai A. R. fizinį skausmą bei sugadino svetimą turtą 50 eurų vertės, šiais visais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 284 straipsnį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Be to, skundžiamame procesiniame sprendime pagrįstai įvertintos ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstama veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog šį nusikaltimą padarė recidyvistas.

9. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. D. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Šį nusikaltimą jis padarė būdamas praeityje teistas 7 kartus, taip pat esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė vos daugiau nei po mėnesio laiko paleistas iš pataisos įstaigos. Nukentėjusiajai turtinė žala neatlyginta. Kaip matyti, nuteistasis 2015 – 2019 m. administracine tvarka baustas 9 kartus, byloje nėra duomenų apie 4 jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis D. A. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o priešingai - toliau pažeidinėja įstatymus.

10. Nors skunde apeliantas nurodo, kad finansiškai padeda išlaikyti mažametes dukteris, rodo norą taisytis, tačiau šiuos argumentus, apygardos teismas vertina kaip išimtinai deklaratyvius, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog švelnesne bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti baudžiamajame įstatyme. Šios išvados nekeičia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi, nes, kaip matyti, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu dar kartą švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. A. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.