Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank, Z. S. ir antstolė Andžela Tamašauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo (skolininko) A. S. skundas dėl antstolės Andželos Tamašauskienės veiksmų, kuriuo prašoma: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios žemės sklypo, gyvenamojo namo, pirties ir tvarto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės (Nr. 156576) ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytinės būtų atšauktos / paskelbtos neįvykusiomis; 2) nutraukti priverstinį skolų išieškojimą žemės sklypo, gyvenamojo namo, pirties ir tvarto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir kreiptis į teismą dėl šio nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės Z. ir A. S. nuosavybės (b. l. 2-3). Skunde nurodomas, kad antstolei vykdant vykdomąją bylą Nr. 0153/15/01382 išieškotojas AB DNB bankas susijungė savo veiklą Baltijos šalyse su „Nordea“ banku, tokiu būdu išieškotoju tapo – AB „Luminor Bank“. Pareiškėjas apie reikalavimo perleidimą AB „Luminor Bank“ pradinio išieškotojo AB DNB bankas informuotas nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnio 3 dalį, svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Pareiškėjas, įkeisto turto savininkas, nedavė sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo iš AB DNB bankas į AB „Luminor Bank“, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia ir išieškojimas iš pareiškėjui priklausančios turto dalies negali būti atliekamas. Be to, pareiškėjas vykdomojoje byloje nėra skolininkas, o tik įkeitė savo turtą hipotekos kreditoriaus naudai, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir Z. S.. Kadangi pareiškėjas nedavė sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo trečiajam asmeniui (CK 4.181 straipsnio 3 dalis), kas lemia hipotekos atitinkamojo turto dalyje pabaigą, antstolei kyla pareiga kreiptis dėl skolininkės turto dalies su kitais asmenimis nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolė CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2018-07-25 patvarkymu (Nr. S-18-153-21178) skundo netenkino bei kartu su vykdomąja byla Nr. 0153/15/01382 perdavė teismui (b. l. 1). Patvarkyme nurodė, kad ši vykdomoji byla pradėta 2015-12-07 dėl 45 917,19 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Hipotekos lakšte (Nr. 08/1/2007/0001123) nurodyta, kad įkeisto turto savininkas yra vienas - Z. S.. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad įkeistas turtas, esantis Trako k. 1 Šilalės r., asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. S. 2007-0627 dovanojimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas priklauso skolininkas bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis. Vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas to paties juridinio asmens naudai, o jo pavadinimo pakeitimas neturi įtakos reikalavimo teisei.Suinteresuotas asmuo AB Luminor Bank (išieškotojas) atsiliepime (b. l. 9-11) prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad nuo 2017-10-01 bankai DNB ir Nordea sujungė savo veiklą Baltijos šalyse ir tapo banku Luminor. Keitėsi tik išieškotojo AB DNB bankas pavadinimas, o juridinio asmens kodas bei buveinės adresas išliko nepakitęs. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog AB DNB bankas perdavė reikalavimo teisę į vykdomą išieškojimą bankui AB Luminor Bank yra visiškai nepagrįsta, kadangi bankas AB DNB ir bankas AB „Luminor Bank“ yra tas pats juridinis asmuo. Vykdymo proceso šalys vykdomojoje byloje Nr. 0153/15/01382 ir toliau išliko nepakitusios, todėl nėra pagrindo CPK 596 straipsnio 1 dalies prasme spręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimo, ar juo labiau CK 4.181 straipsnio 3 dalies prasme gauti įkeisto turto savininko sutikimą dėl reikalavimo perleidimo. Vykdomojoje byloje antstolė išieškojimą banko naudai vykdo iš bankui įkeisto turto, kurio dalis, kaip teigia pareiškėjas, priklauso ir pareiškėjui, tačiau VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išraše matyti, jog bankui įkeisto turto nuosavybės teisė nuo 2007-06-28, dovanojimo sutarties Nr. 2-5611 pagrindu, priklauso Z. S.. Pareiškėjui A. S. bankui įkeistas turtas nepriklauso nei asmenine nei bendrąja daline ar jungtine nuosavybe, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde dėstomais, tikrovės neatitinkančiais argumentais, susijusiais su svetimo daikto hipoteka.Suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (b. l. 7-8).Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šalims apie teismo posėdį pranešta specialiame interneto tinklalapyje – www.teismai.lt/Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0153/15/01382 medžiagos nustatyta, kad Zita ir A. S. (toliau tekste ir – skolininkai) kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš su DNB banku 2007-07-30 sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymui ir suteikto kredito (175 000 Lt / 50 683,50 Eur) grąžinimo užtikrinimui, 2007-07-31 hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas Nr. 08/1/2007/0001123) įkeitė turtą (keturis nekilnojamojo turto objektus), esantį (duomenys neskelbtini), kurių savininkė, kaip įvardinta hipotekos lakšte – Z. S. (v. b. l. 3-8). AB DNB banko, kaip Zitos ir A. S. kreditoriaus, naudai notarė 2014-12-09 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 158 047,98 Lt (45 773,86 Eur) skolos pagal kreditavimo sutartį ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo (v. b. l. 2). Minėtas vykdomasis dokumentas 2015-12-08 patvarkymu buvo priimtas vykdyti antstolės Andželos Tamašauskienės kontoroje bei jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0153/15/01382 (v. b. l. 17), kurioje paskelbtos antrosios Z. S. įkeisto nekilnojamojo turto varžytinės (jų pradžia – 2018-07-02, pabaiga – 2018-08-01).Kaip matyti, skolininkas A. S. nesutikimą su antstolės veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0153/15/01382 iš esmės grindžia aplinkybe, kad esant įkeistam ir A. S. turtui (svetimo daikto hipotekos atvejis) buvo būtinas jo, kaip turto savininko, sutikimas dėl pradinio kreditoriaus (DNB banko) pakeitimo nauju kreditoriumi (AB Luminor Bank), o nesant tokio sutikimo hipoteka laikytina pasibaigusia. Be to, anot A. S., pasibaigus hipotekai ir nebegalint nukreipti išieškojimo į A. S. nekilnojamojo turto dalį, privalu CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti kiekvieno iš skolininko turto dalį ir nukreipti išieškojimą tik į Z. S. nekilnojamąjį turtą. Tokius skolininko nurodomus antstolės veiksmų neteisėtumo aspektus teismas ir aptaria.

Dėl reikalavimo teises (ne)perleidimo

A. S. nurodo ir CK 4.181 straipsnio 3 dalyje (nuo 2012-07-01 galiojanti šio straipsnio redakcija) reglamentuojama, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Tačiau šioje situacijoje nėra pagrindo spręsti apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą ir (ar) naujo kreditoriaus hipotekos teisiniuose santykiuose atsiradimą. Kaip matyti iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo AB DnB NORD banko pavadinimas buvo įregistruotas nuo 2006-05-12 iki 2011-11-11, pavadinimas – AB DNB bankas įregistruotas iki 2017-10-02, o vėliau įregistruotas ir kitas pavadinimas – Luminor Bank AB, (b. l. 14). Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.43 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, jog juridinio asmens pavadinimas keičiamas keičiant steigimo dokumentus, kurie registruojami juridinių asmenų registre tik tada, kai juridinis asmuo prieš pakeisdamas savo pavadinimą apie tai praneša viešai vieną kartą arba praneša visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Teismas sutinka su kreditoriaus argumentais, jog juridinio asmens pavadinimo pasikeitimas savaime nereiškia juridinio asmens pasikeitimo, todėl iki pavadinimo keitimo sudaryti sandoriai ir iš jų kylančios teisės ir prievolės nesikeičia ir galioja tomis pačiomis sąlygomis. Juridinio asmens teisės ir pareigos pereina kitam juridiniam asmeniui tik pirmąjį reorganizavus ar pertvarkius (CK 2.95-2.105 straipsniai), tačiau byloje nepateikta duomenų patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).Tokiu atveju darytina išvada, kad AB DNB bankas ir Luminor Bank AB yra tas pats juridinis asmuo, turintis teisę reikalauti įvykdyti įsipareigojimus kylančius iš hipoteka užtikrintos kreditavimo sutarties. Vadinasi, nėra pagrindo spręsti apie galimą hipotekos pabaigą, ją siejant su CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju. Kita vertus, A. S. ydingai aiškina skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą ir dar vienu aspektu.

Dėl svetimo daikto hipotekos

Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-421/2017 31 punktas).Pagal CK 4.175 straipsnio 1 dalį, gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 5 dalis).CK 4.181 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) nustatyta, kad svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį (pirmiau minėta redakcija) įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu.Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad svetimo daikto hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-969/2018, 28 punktą).Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie kreditoriaus reikalavimo užtikrinimą svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Kaip minėta, bendraskolių Z. S. ir A. S. prievolių, kylančių iš 2007-07-30 kreditavimo sutarties, įvykdymui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nurodytas 2007-07-31 hipotekos lakšte: žemės sklypas, pirtis, tvartas ir gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis vienam iš bendraskolių, t. y. Z. S. (v. b. l. 3-8). Kadangi pati Z. S. tuo pačiu yra ir kredito santykių šalis (skolininkė) nėra pagrindo spręsti apie svetimo daikto hipotekos teisinių santykių susiklostymą ir atitinkamai apie išieškojimo iš šios hipotekos rūšies ypatumus (pavyzdžiui, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiariosios atsakomybės kilimą tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.195 straipsnio 3 dalis)). Dar daugiau, A. S., nepagrįstai neigdamas savo, kaip bendraskolio dalyvavimą prievolėje (CK 6.5, 6.6 straipsniai), teigia, jog 2007-07-31 prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ir jo (t. y., svetimu) turtu ir šiai aplinkybei pagrįsti bylos svarstymui teikia santuokos, sudarytos 1997-10-31 su Z. S. (iki santuokinė pavardė – V.) liudijimą (b. l. 4).Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, jog prievolės įvykdymas buvo užtikrintas abiem bendraskoliams jungtinės / dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (CPK 12, 178 straipsniai), tokios aplinkybės nepatvirtina ir hipotekos lakšto duomenys (v. b. l. 3-8). Priešingai, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, turtas, 2007-07-31 apsunkintas hipoteka, buvo įgytas Z. S. asmeninės nuosavybės teise 2007-06-27 dovanojimo sutarties Nr. 2-5611 pagrindu (b. l. 15-18). Kadangi prezumpcija dėl turto valdymo asmeninės sutuoktinės nuosavybės teise šioje byloje nebuvo paneigta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. S. skundo argumentai dėl poreikio inicijuoti skolininko turto, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnyje įsivirtintas taisykles, taip pat laikytini nepagrįstais. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0153/15/01382 yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

A. S. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.