Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės ir administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų – 548 vienetų įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, paimtų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2VK1004410, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nubausta pagal ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 18 d., 22.40 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusi iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi automobilio salone ir bagažinėje, per valstybės sieną gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, kurių bendra muitinė vertė 3055,85 Lt.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės apeliacinio skundo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Ž. P. 2012 m. lapkričio 18 d., 22.40 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusi iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi automobilio salone ir bagažinėje, per valstybės sieną gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, kurių bendra muitinė vertė 3055,85 Lt, tuo padarydama ATPK 210 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 210 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

2004-04-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų taisyklių dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais 6.3 p. numato, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 1030 litų. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ž. P. 2012 m. lapkričio 18 d. gabentų prekių vertės. 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 7-14 p. bei Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 28-36 str., nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. numato, jog, faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina - tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) ir Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 3-6) nurodyta, kad Ž. P. gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų kosmetikos prekių, kurių vertė 35,74 MGL (4646,45 Lt). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs muitinės inspektorius R. P. paaiškino, kuo vadovaudamasis ir kaip nustatė gabentų prekių vertę. Paaiškino, kad dalies kosmetikos priemonių vertės buvo nustatytos iš pažeidėjos pateiktų dokumentų, kuriuos ji parodė muitinės pareigūnui protokolo surašymo metu, kitos dalies prekių vertė - iš internetinių tinklalapių (parduotuvių), nurodytų pačios Ž. P., pritaikius visas taikytinas nuolaidas ir pridėjus privalomus mokėti mokesčius (b. l. 133-134). Pažymėtina, kad Ž. P. 2012-11-18 savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad už prekės sumokėjo 2421 litų, galvojo, kad galima prekių vežti už 1500 eurų. Taip pat nurodė, kad važiavo žaliuoju kanalu, nes galvojo, kad savo reikmėms prekių deklaruoti nereikia. Pažymėjo, jog labai gailisi, kad informacijos nepasitikslino (b. l. 17). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ji pateikė važtaraščius, kuriuose, anot apeliantės, nurodyta tikroji prekių vertė, kuri pagal tos dienos skelbiamą valiutų kursą sudarė 683,07 Lt (b. l. 95-119). Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kodėl teisminio nagrinėjimo metu jos parodymai iš esmės pasikeitė ir kodėl rašytiniame paaiškinime Ž. P. nurodė žymiai didesnę nei 683,07 Lt sumą, ji pati motyvuotai paaiškinti negalėjo. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl Ž. P. parodymų tikrumo, todėl teismas pagrįstai laikė juos prieštaringais ir laikytinais pažeidėjos gynybine pozicija. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek muitinės atstovui kilo pagrįstos abejonės dėl Ž. P. teismui pateiktų dokumentų tikrumo, ar tai sulaikytų prekių dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ž. P. pateikti važtaraščiai nepatvirtina, kad juose nurodytos tos pačios prekės, kurios buvo paimtos iš Ž. P.. Teismas protokoline nutartimi Vilniaus teritorinę muitinę įpareigojo nustatyti objektyviąją tokių prekių vertę. Vadovaujantis importuojamų prekių muitinio įvertinimo taisyklėmis ir tvarka, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė objektyvią prekių vertę - taikant mažiausią vertę iš atrinktų muitinėje sukauptų prekių verčių. Perskaičiavus prekių vertes nustatyta, kad Ž. P. gabeno prekių, kurių muitinė vertė buvo 3055,85 Lt (23,5 MGL) (b. l. 137-142). Taigi byloje nustatyta, kad Ž. P. gabeno prekių, kurių vertė viršijo leistiną jų vertės normą, todėl įrodyta, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. Ž. P. pažeidimas buvo įrodytas objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, o esantys ginčijami neaiškumai buvo pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Pasak apeliantės, teismas, priimdamas nutarimą, nepateikė aiškių motyvų, kodėl jos gabentos prekės pripažintinos turinčiomis komercinę paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, komercinis prekių pobūdis ar kiekis nėra reikšmingas veikos kvalifikavimui pagal ATPK 210 str. 2 d., todėl dėl to nepasisakoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo

ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė Ž. P. 5000 Lt baudą su kontrabandos daiktų – 548 vienetų įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, paimtų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2VK1004410, konfiskavimu; ir nusprendė nutarimui įsiteisėjus automobilį ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo registracijos liudijimą Nr. D 874198 grąžinti jo teisėtam savininkui Ž. P.. Kaip matyti iš skundo turinio, Vilniaus teritorinė muitinė ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – neskyrimą.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. gabentos įvairių pavadinimų kosmetikos prekės rastos automobilio salone ir bagažinėje (b. l. 1). Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė priemonių įrengti specialių slėptuvių ar kitų specialių tam skirtų įrengimų, nebuvo padaryta jokių automobilio rėmo konstrukcijos pakeitimų, prekės nebuvo gabenamos tokioms prekėms gabenti visiškai nepritaikytose vietose, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą. Šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (548 vienetai) ir vertę (3055,85 Lt), automobilio vertę (30000 Lt), kuri gerokai viršija gabentos kontrabandos vertę, deklaruotinų prekių gabenimo būdą, kad prekės nebuvo gabenamos pakeitus automobilio konstrukcijas ir specialiai jį pritaikius kontrabandos gabenimui, jos nebuvo specialiai slepiamos, atsižvelgiant į Ž. P. asmenybę, kuri yra susituokusi, dirba, turi du vaikus bei laukiasi, turi finansinių įsipareigojimų, administracine tvarka nebausta, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis ATPK 20 str. numatytus tikslus.

Vien paskirta didelė sankcijoje už pažeidimą numatyta piniginė nuobauda pažeidėjai sukels pakankamus realius negatyvius padarinius, kurių pakanka ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti, todėl automobilis nekonfiskuotinas. Įvertinus minėtas aplinkybes, Ž. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. P. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės bei Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.