- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1445-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01770-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. A., D. G.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A., D. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovė, Tarnyba, Skyrius) pateikė ieškinį, kuriuo prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. A. dukters E. G. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. G., dukters E. G. atžvilgiu; priteisti iš A. A. dukters E. G. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-475/2014 iš atsakovo D. G. priteisto išlaikymo dukrai E. G. dydį ir priteisti iš D. G. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį E. G. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su trečiuoju asmeniu A. B. iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad taikant atvejo vadybos procesą A. A. ir D. G., atsakovams buvo teikiama pagalba, t. y. teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Atsakovai buvo motyvuojami keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnametei dukrai augti jų šeimoje, siūlyta naudotis specialistų pagalba. Teikiant socialines paslaugas atsakovams, buvo išaiškintos jų problemos ir jiems kylantys sunkumai, sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Atsakovai iš dalies naudojosi jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jiems geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį dukters E. G. gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Atsakovai neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, siūlomą pagalbas priėmė deklaratyviai, todėl teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė.
3. Atsakovai A. A. ir D. G. po laikinosios globos dukrai E. G. nustatymo iš dalies priėmė specialistų pagalbą, t. y. bendravo su socialiniais darbuotojais, tačiau yra nusišalinę nuo vaiko ugdymo ir priežiūros, nesiekia patys savarankiškai auginti nepilnametės dukters, priešingai, atsisako ją auginti ir rūpintis jos priežiūra. Šios aplinkybės atitinka tris iš penkių civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimų pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti. Paaiškino, kad dukra E. yra paauglė, neklauso atsakovės, bėga iš namų; namuose nesitvarko savo daiktų, atsikalbinėja, dėl šių priežasčių taikomos atitinkamos bausmės: telefono paėmimas, neišleidimas eiti į parką susitikti su draugėmis. Dėl šios priežasties E. iškvietė policiją. Atsakovės sutuoktinis E. A. buvo blaivus, o ji pati buvo išgėrusi vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, todėl pirmą kartą įpūtė 0,44 promiles. Alkoholio atsakovė nevartojo, todėl antrą kartą buvo nustatytos 0,00 promilės. Nurodė, kad dukra E. su patėviu nuolat konfliktuoja, nes jis skiria bausmes, kadangi E. neklauso mamos (atsakovės), visiškai nereaguoja į pastabas, nepasiduoda auklėjimui, jaučiasi neigiamas jos draugių poveikis, o vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai į tai nereaguoja. Auklėjant dukrą, atsakovė elgiasi taip, kaip patarė psichologas. Teigė, jog myli savo dukrą, supranta, kad dukra yra paauglė ir maištaujanti, bet jos neskriaudžia, nesmurtauja prieš ją, namuose jai yra saugu. Atsakovė nori pati ją auginti ir užtikrinti jos saugumą, priežiūrą ir rūpestį.
5. Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad į savaitę kartą su dukra susitinka, telefonu nebendrauja, pats nuvažiuoja pas močiutę, remia maistu. Paaiškino, jog gyvena vieno kambario bute, dėl gyvenamojo ploto stokos neturi galimybės auginti dukros. Su reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu sutiko, nes artimo ryšio su dukra neturi, susitinka, pakalba ir tiek.
6. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su anūke jau du metus gyvena drauge. Santykiai gerai, moksi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, yra patenkinta. Paaiškino, kad anūkė E. G. pasiskambina su savo motina atsakove, bet pas ją į namus nevažiuoja dėl patėvio, Nurodė, jei nebūtų patėvio, anūkė norėtų gyventi su motina. Nurodė, jog atsakovė perka dukrai dovanas, teikia maistą, bet pastangų susigrąžinti dukrą nededa; dukra nesidomi, neklausia, ar ko trūksta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; neterminuotai apriboti motinos valdžią A. A. dukters E. G. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. G. dukters E. G. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su A. B. iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš A. A. dukters E. G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento – 2024 m. spalio 28 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nusprendė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-475/2014 iš atsakovo D. G. priteisto išlaikymo dukrai E. G. dydį ir priteisti iš D. G. po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį E. G. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento – 2024 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nusprendė paskirti A. B. nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai A. A. ir D. G. yra nepilnametės dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-457/2014 nutraukta A. G. (po santuokos sudarymo A.) ir D. G. santuoka. Nepilnametės dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Iš atsakovo D. G. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. G. po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų A. A. ir D. G. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) tapo žinoma nuo 2018 m. kovo 13 d., gavus pranešimą apie tai, jog A. A. su sutuoktiniu vartoja alkoholinius gėrimus ir neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros. Alkoholio kiekio tikrintuvu A. A. nustatytas 1,97 promilių girtumas. 2018 m. spalio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė A. A. įsipareigojo išklausyti pozityvios tėvystės kursus, lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą. 2019 m. gruodžio 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus. 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio atveju vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus; šeimoje išlikusi alkoholio vartojimo rizika, stokojama socialinių įgūdžių, auklėjant vaikus. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų: neužtikrina sistemingo vaikų ugdymo, gyvenamoje aplinkoje trūksta tvarkos, neugdomas vaiko savarankiškumas. 2022 m. sausio 28 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus. Atsakovė nelankė pozityvios tėvystės kursų, dėl namuose vis dar besitęsiančio remonto, vyrauja chaosas. Paslaugų teikimo laikotarpiu negauta pranešimų dėl šeimoje pažeidžiama vaiko teisių. 2022 m. vasario 13 d. Skyriuje buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio PK) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini) mieste, girtų asmenų draugijoje, rasta nepilnametės E. G.. Nepilnametė perduota patėviui E. A., nes pastarosios mama A. A. rasta neblaivi, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,35 promilių girtumas. 2023 m. kovo 10 d. Skyriuje gautas Joniškio PK pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2023 m. kovo 9 d. pareigūnams atvykus pagal pranešimą atsakovė A. A. namuose girta, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,44 promilių girtumas. Nepilnametė E. G. nurodė, kad namuose kilo konfliktas, nes mama ir patėvis neleidžia susitikti su draugėmis, draudžia naudoti telefonu, kompiuteriu. Namuose jaučiasi nesaugi, bijo patėvio. Nepilnametė perduota tėvo D. G. priežiūrai.
10. 2023 m. kovo 13 d. Skyriuje gautas Joniškio PK pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimų E. G.. Po sprendimo E. G. taikyta laikinoji priežiūros priemonė, atsakovams buvo inicijuota mobiliosios komandos pagalba, tačiau atsakovas D. G. siūlomos specialistų pagalbos atsisakė.
11. 2023 m. balandžio 12 d. gautos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialisčių rekomendacijos dėl tolesnio darbo organizavimo su A. A. šeima. Rekomendacijose konstatuota, kad A. A. nors ir bendravo su specialistais, tačiau pagalbos teikimo procesu nesidomėjo. Specialistai identifikavo rizikos veiksnius: tėvystės įgūdžių trūkumas, šeimos narių tarpusavio santykių problemos., pasikartojantys alkoholio vartojimo atvejai, nedarbas, galimas smurtas. S. A. rekomenduota priimti socialinio darbuotojo bei atvejo vadybininko pagalbą; priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas; tėvystės įgūdžių ugdymą, individualiai bendraujant su specialistu.
12. 2023 m. gegužės 11 d. E. G. laikinoji priežiūra nutraukta, atsakovui D. G. atsisakius auginti dukrą, o atsakovei A. A. paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra E. G. 2023 m. gegužės 11 d. nepilnametė E. G. laikinai apgyvendinta močiutės A. B. šeimoje. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7584-457/2024 išduotas leidimas paimti nepilnametę E. G. iš jos tėvų D. G. ir A. A.. Joniškio rajono savivaldybės mero V. G. potvarkiu nepilnametei E. G. nustatyta laikinoji globa. Nepilnametės laikinuoju globėja paskirta močiutė A. B.
13. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinus A. A. veiką nepilnametės dukters E. G. atžvilgiu, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšme, neskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonių.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės pastangos susigrąžinti dukrą yra minimalios. Teismas nurodė, jog atsakovė formaliai deklaruoja, kad nori susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau pati nesiima jokių aktyvių veiksmų šiam teiginiui įgyvendinti.
15. 2024 m. rugsėjo 23 d. skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete E. G. Pokalbio metu E. išsakė, kad nenori grįžti į mamos šeimą, nes jos ir patėvio tarpusavio santykiai nepasikeitę. E. nurodė, jog bijo patėvio bei išsakė norą gyventi su močiute A. B.
16. 2024 m. spalio 9 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad situacija šeimoje nepakito, atsakovės veiksmai minimalūs, t. y. apsiribota minimaliu bendravimu su dukra.
17. 2024 m. kovo 14 d. inicijuotas atveju vadybos proceso ir socialinių paslaugų teikimas bei mobiliosios komandos specialistų pagalba atsakovui D. G.. 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. vykusiose atvejo vadybos posėdžiuose konstatuota, kad atsakovo D. G. nuostatos dėl dukters E. G. nepakito, jis nusišalina nuo tėvo pareigų vykdymo dukters atžvilgiu, pagalbos plane susitartų įsipareigojimų nevykdo. 2024 m. rugsėjo 9 d. Skyriuje gauta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro informacija, kurioje nurodyta, jog D. G. bendrauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, tačiau nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų.
18. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G. Atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku E. G. Nurodė, jog nustačius nepilnamečiam vaikui laikinąją rūpybą, atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką į šeimą.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė prioritetą teikia sutuoktiniui E. A., o ne dukrai. Kadangi, teismo vertinimu, atsakovė neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi dukters sveikata, auklėjimu, ugdymu, yra nusišalinusi nuo jo auginimo ir byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti, todėl sprendė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. A. jos vaiko E. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vengia atlikti pareigą tinkamai auginti, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką E. G. Kadangi atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo jo dukters atžvilgiu, nurodydamas, jog neturi galimybės dukrai užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų bei pripažino, kad artimo ryšio su dukra neturi, iš dalies teikia išlaikymą dukrai, byloje nesant duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti, teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. G. jo vaiko E. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
21. Teismui neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu, atsakovams paliko teisę matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
22. Apeliantė (atsakovė) A. A. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo A. A. atžvilgiu ir išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo po 200 eurų per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl šios priežasties negali būti laikomas teisėtu. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo, o taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio civilinėse bylose;
22.2. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo aiškaus teisinio pagrindo, kuris neabejotinai nulemia būtinybę neterminuotai apriboti motinos valdžią. Byloje nėra duomenų, kad motina būtų žiauriai elgusis su dukterimi (CK 3.180 str. 1 d. 3 p.), nėra duomenų, kad motina darytų žalą dukteriai savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d. 4 p.), nėra duomenų, kad motina piktnaudžiautų savo valdžia (CK 3.180 str. 1 d. 2 p.). Teismui yra pateikti tik duomenys, kad motina vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir juo nesirūpina.
22.3. Teismas deklaratyviai pareiškė, kad motina vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametę dukterį (sprendimo 25 punktas), tačiau teismas turėjo pareigą išanalizuoti faktus, neginčijamai rodančius, kad motina vengia auklėti savo dukterį. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė ir neišaiškino, koks turėjo būti „tinkamas auklėjimas“ tuo atveju, kai nepilnametis vaikas nuo 2023 m. birželio 2 dienos nebegyvena su motina; kokie būtų auklėjimo metodai tokioje situacijoje, kai už vaiką yra atsakingas laikinas globėjas ir kokių tokio „nuotolinio“ auklėjimo metodų nesilaikė atsakovė.
22.4. Sprendime nėra duomenų apie tai, ar teikiant šeimai socialinę pagalbą, buvo užtikrinta šeimos santykių specialisto, psichologo pagalba atsakovei ir jos dukteriai. Jei tokios pagalbos nebuvo, galima daryti pakankamai patikimą prielaidą, kad pagalbos šeimai planas buvo formalus, nenukreiptas į realią pagalbą. Yra pagrindas teigti, kad nepilnametės E. G. psichologinę ir emocinę būklę buvo privalu ištirti turint tikslą išsiaiškinti jos tikslus ir siekius šeimos santykių srityje, kadangi vaiko ir patėvio santykiai buvo ir yra įtempti (sprendimo 12, 15 p.), o tai reiškia, kad šeimoje esanti psichologinė ir emocinė būklė atsiradusi ne dėl vaiko motinos kaltės.
22.5. Kaip matyti iš bylos duomenų, motina ir dukra bendrauja, tačiau vaikas nenori susitikti su patėviu. Ieškovė niekada nėra davusi rekomendacijų atsakovei, kokių aktyvių veiksmų ji privalo imtis tam, kad susigrąžintų dukterį į šeimą. Rekomendacija nutraukti santuoką ir gyventi atskirai su A. A., vargu ar būtų tinkama ir adekvati susiklosčiusioje situacijoje. Kokie tie kiti „aktyvūs veiksmai“, kurie sudarytų sąlygas vaikui grįžti į šeimą, nei iš socialinės pagalbos plano, nei iš ieškinio, nei iš teismo sprendimo lieka neaiškūs ir neįvardinti. Akivaizdu, kad problema sprendimo našta nepagrįstai „suversta“ atsakovei ir ji nepagrįstai kaltinama dėl susidarusios emocinės padėties šeimoje.
22.6. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir ta prasme, jog teismas nemotyvavo, kodėl šis atvejis yra „išimtinis“; sprendime nėra įvardinti jokie kriterijai ar aplinkybės, iš kurių būtų neginčijamai galima nustatyti atvejo išimtinumą, kuris nulemia šeimos narių iškyrimo būtinumą ir paneigia jos narių konstitucinę teisę į šeimos apsaugą. Apeliantė mano, kad teismas taikė neproporcingą poveikio priemonę, kuri neatitinka nei teisės normų, nei teisės principų.
22.7. Teismo sprendime nėra argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad motinos elgesys daro ypatingą žalą vaiko interesams. Teismo sprendime nėra įvardinti ir jokie vaiko interesai, kuriems gali atsirasti tokia žala. Sprendime nerasta ir teisinių argumentų, iš kurių teismas būtų turėjęs pagrindą taikyti šią kraštutinę priemonę, juolab, kad E. G. pilnametystė sueina 2025 m. birželio 26 d.
22.8. Apeliacinei instancijai panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą, turėtų būti panaikintos ir su juos susijusios pasekmės, t. y. išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui. Nurodė, jog teismas netinkamai išanalizavo ir nustatė motinos turtinę padėtį, todėl išlaikymo dydis yra neadekvatus ir neatitinkantis kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
23. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės A. A. (taip pat atsakovo) bei trečiojo asmens A. B. paaiškinimus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė (-vai) vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G., visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, kuri nuo 2023 m. birželio 2 d. gyvena pas laikinąjį rūpintoją - močiutę A. B.;
23.2. Pastebėjo, kad nuo pat laikinosios rūpybos nustatymo pradžios, tiek atsakovė A. A., tiek jos sutuoktinis kaltina vaiką dėl blogo elgesio, nenoro tvarkytis namuose, nesimokymo, nors vaiko laikinoji rūpintoja bei ugdymo įstaigos specialistai apie vaiką atsiliepė tik teigiamai. Pažymėjo, jog tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis savo netinkamo elgesio bei netinkamų auklėjimo metodų nevertina kritiškai, numesdami kaltę dėl susidariusios situacijos vaikui. Pagalbos šeimai planai patvirtina, jog vaikui buvo teikiama psichologinė pagalba, taip pat abu sutuoktiniai buvo užregistruoti psichologo konsultacijoms, šeimai teiktos mediacijos konsultacijos, todėl teigti, jog nėra duomenų, ar teikiant šeimai socialinę pagalbą, buvo užtikrinta šeimos santykių specialisto, psichologo pagalba atsakovei ir jos dukrai, taip pat vaiko patėviui, nėra pagrindo;
23.3. Nuo laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo atsakovė A. A. atkurti ryšį su dukra realių pastangų nedėjo, dukros sveikata bei ugdymusi, jos psichologiniais, fiziologiniais ir emociniais poreikiais nesidomėjo, išlaikymo vaikui neteikė, nuo dukros priežiūros ir auklėjimo buvo ir šiuo metu yra nusišalinusi. Taigi atsakovės visiškas nusišalinimas nuo motinos pareigų vykdymo, neabejotinai daro žalą vaikui, kadangi vaikas nesijaučia saugus, nenori grįžti pas mamą, bijo patėvio dėl jo netinkamų auklėjimo priemonių;
23.4. Pažymėjo, kad domėtis kartkartėmis ir epizodiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pateisinti tokį atsakovės elgesį ir neveikimą dukros atžvilgiu;
23.5. Nurodė, jog teismas įvertino maksimaliai išnaudotą vaiko laikinosios globos (rūpybos) laiką bei vaiko motinos - atsakovės A. A. pastangas susigrąžinti dukrą į šeimą ir padarė teisėtą išvadą, jog šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti ir tai yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei (atsakovams) nepilnametės dukros atžvilgiu;
23.6. Atsakovės A. A. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl panaikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, priimto atsakovės A. A. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
26. Atsakovai A. A. ir D. G. yra nepilnametės dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. E. G. mokosi (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu nutraukta A. G. ir D. G. santuoka; nepilnametės dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (dabar A. A.).
27. 2023 m. kovo 13 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį atsakovės A. A. atžvilgiu dėl grasinimų E. G. bei fizinio skausmo E. G. sukėlimo.
28. 2023 m. gegužės 11 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. dėl jos motinai atsakovei A. A. taikytos kardomosios priemonės ir tėvui atsakovui D. G. atsisakius auginti dukrą, laikinai apgyvendinta pas trečiąjį asmenį byloje A. B. (vaiko močiutė). 2023 m. birželio 2 d. Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. nustatyta laikina globa, vaiko globėja paskirta močiutė A. B..
29. 2023 m. birželio 15 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas.
30. 2023 m. birželio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, nes sužalojimai E. G. nebuvo nustatyti; nutarime nurodyta, jog konfliktai šeimoje kyla dėl to, nes E. G. nepritaria motinos ir jos sutuoktinio auklėjimo metodams, jos atžvilgiu taikomoms bausmėms (namų areštui, interneto ribojimui, neišleidimui į lauką). Taip pat nuspręsta panaikinti A. A. atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę.
31. Ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai abiem tėvams apriboti tėvų valdžią nepilnametės E. G. atžvilgiu, motyvuojant atsakovų nusišalinimu nuo vaiko ugdymo ir priežiūros, nesiekimu patiems savarankiškai auginti dukterį, tėvystės įgūdžių trūkumu, šeimos narių tarpusavio santykių problemomis, pasikartojančiais alkoholio vartojimo atvejais, galimu smurtu prieš nepilnametę.
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G.; jog atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku; jog atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką į šeimą; taip pat konstatavo, kad atsakovė prioritetą teikia sutuoktiniui E. A., o ne dukrai bei pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus vykdė minimaliai ir esminių pokyčių nepasiekė; be to, nurodė, jog atsakovė nesidomi vaiko sveikata, auklėjimu, ugdymu, yra nusišalinusi nuo dukters auginimo, todėl sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir neterminuotai apribojo motinos valdžią atsakovei A. A. jos vaiko E. G. atžvilgiu.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, taikymo ir aiškinimo
33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.
34. Vaiko teisė į šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
35. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
36. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
37. Taigi, turi egzistuoti kitos aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą, pavyzdžiui, šeimoje vaiko patiriamos psichinės, fizinės sveikatos problemos, mokymosi sutrikimai, emociniai sutrikimai dėl tėvų piktnaudžiaujančio elgesio ar seksualinės prievartos, tėvų psichinė būklė, kelianti nerimą, ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo
38. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog teismas nekonkretizavo aiškaus teisinio pagrindo, nulemiančio būtinybę neterminuotai apriboti motinos valdžią, teismas tik deklaratyviai pareiškė, kad motina vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametę dukterį.
39. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliantėms argumentams, juos patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, kuriame konstatuota, jog atsakovė vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G.; jog atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku; jog atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką į šeimą, tačiau nėra konkretizuota, nei kas konkrečiai šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina (pagrindžia), nei kaip teismas priėjo tokios išvados. Iš esmės teismo sprendime yra perrašytos ieškinio formuluotės jų nesiejant su konkrečiu atveju, neindividualizuojant, nenurodant, kokia konkrečiai bylos medžiaga patvirtina teismo teiginius.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2018 m. spalio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė A. A. įsipareigojo išklausyti pozityvios tėvystės kursus, lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, tačiau po metų ir vėliau tik iš dalies įvykdė susitartus įsipareigojimus, taip pat, jog jos gyvenamoje aplinkoje trūksta tvarkos, jog ji nelankė pozityvios tėvystės kursų, nėra nei esminė, nei sąlygoja CK 3.180 straipsnio taikymą.
41. Aplinkybė, jog penkių metų laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2023 m. atsakovė tris kartus namuose aptikta vartojusi alkoholį ( pirmą kartą nustatytas 1,97, antrą kartą 0,35, trečią kartą 0,44 promilių girtumas) savaime nereiškia nei polinkio į alkoholio vartojimą, nei alkoholio vartojimo rizikos, nei patvirtina aplinkybę, jog šie pavieniai faktai turėjo lemiamos neigiamos įtakos nepilnametės E. G. formavimuisi, jog dėl šių įvykių nepilnametė turėjo psichinės ar fizinės sveikatos problemų ir pan.
42. Pirmosios instancijos teismo nurodomas ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovės atžvilgiu, buvo nutrauktas, nes dėl atsakovės A. A. veiksmų (nenustatytu metu ir laiku trenkimo delnu vaikui į nugaros sritį), sužalojimai E. G. nebuvo nustatyti. Kiti ikiteisminiame tyrime minimi smurto prieš nepilnametę E. G. epizodai – naudojimas elektrošoko dukters atžvilgiu, nepasitvirtino, nes elektrošoko buvimą neigė A. A., pats elektrošokas nebuvo rastas, jo, apart nepilnametės E. G., niekas nematė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog konfliktai šeimoje kyla dėl to, nes E. G. nepritaria motinos ir jos sutuoktinio auklėjimo metodams, jos atžvilgiu taikomoms bausmėms (namų areštui, interneto ribojimui, neišleidimui į lauką). Šios nutarime nurodytos aplinkybės dėl bausmių taikymo, priešingai nei teigė ieškovė bei nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog atsakovė A. A., siekdama auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, kuris, pagal neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą pažymą NL-3 Nr. 970, turi nustatytą vidutinį neįgalumą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, imasi tokių jai žinomų auklėjimo priemonių, kurios turėtų nubrėžti aiškias ribas, ką vaikas privalo daryti šeimoje, kokios vaiko pareigos ir atsakomybė už pareigų nevykdymą, neklausymą. Ar nurodytos bausmės buvo tinkamos konkrečiu atveju, šioje byloje nebuvo sprendžiama. Pažymėtina, jog atsakovei, turinčiai sunkumų su neįgalios paauglės auklėjimu, šiuos sunkumus turėtų padėti įveikti ieškovė. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas nėra ta pagalbos priemonė, kuri būtina šiuo atveju.
43. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo byloje – nepilnametės močiutė A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi jokių problemų dėl anūkės elgesio, gerai sutaria, kas, anot pirmosios instancijos teismo, paneigia atsakovės A. A. nurodomas aplinkybes, kad dukra dėl paauglystės maištauja, nesitvarko savo daiktų, atsikalbinėja, dėl ko jai taikomos bausmės, yra neteisingai nustatytos, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė E. G. turi reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ir gydymo, apie kurį vaiko močiutė nieko nežino; be to, dėl galimų vaiko fantazijų dėl elektrošoko panaudojimo buvo pradėtas, o vėliau aplinkybėms nepasitvirtinus, nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovės A. A. atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog namų areštas, interneto ribojimai, neišleidimas su draugėmis į lauką ir kitos ne fizinio pobūdžio bausmės nepilnametei E. G. buvo taikomos be priežasties, neturint tikslo vaiko sudrausminti ar nustatyti protingas ribas vaiko elgesiui, nustatyti atsakomybę už pareigų nevykdymą, siekiant pajausti netinkamo elgesio pasekmes. Aplinkybė, jog močiutė su anūke gerai sutaria, gali būti įtakojama ne tik to, jog gyvendama pas močiutę E. G. klauso močiutės, tvarkosi, padeda ūkyje, nemaištauja, bet ir to, jog močiutės namuose anūkei yra suteikiama laisvė elgtis taip, kaip vaikas nori. Todėl aplinkybė, jog gyvenant su trečiuoju asmeniu nepilnametis vaikas gražiai elgiasi, nereiškia, jog toks vaiko elgesys sąlygotas vien tik tinkamu vaiko rūpinimusi.
44. Aplinkybė, jog atsakovė A. A. stokoja socialinių įgūdžių, jog vieną kartą nenustatytu laiku fiksuotas smurto atvejis prieš nepilnametį vaiką, kurio pasekmės nenustatytos, taip pat nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią priemonę - motinos valdžios apribojimą. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog atsakovė A. A. yra nusišalinusi nuo dukters auginimo, taip pat nėra duomenų, jog vaiko motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina.
45. Pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, visiškai nemotyvavo, kodėl šis atvejis yra išimtinis, nulemiantis šeimos narių išskyrimo būtinumą.
46. Teismas nenurodė, kuo pasireiškia atsakovės piktnaudžiavimas tėvų valdžia, kas patvirtina jos žiaurių elgesį su vaiku, kokie motinos amoralūs veiksmai daro žalingą įtaką vaikui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių atsakovės pavienį alkoholio vartojimo faktą, sąlygojusias atsakovės atsisakymą dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose, sąlygojusį atsakovės sudavimą vaikui, taip pat neįvertino fakto, jog nepilnametei E. G. nustatytas reikšmingas elgesio sutrikimas, nesiaiškino, kiek nepilnametės psichikos liga įtakojo jos elgesį su motina, kiek nepilnametės liga įtakoja pačios nepilnametės elgesį bei suvokimą, nevertino, ar tėvams buvo teikiama pagalba bendraujant su sergančiu vaiku, susijusi su tokio vaiko auklėjimu ir priežiūra.
47. Minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Todėl turi egzistuoti aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą. Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo nebuvo nustatyta, todėl teismas turėjo imtis priemonių šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimui, santykių palaikymui, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimui. Teismas, tenkindamas ieškinį ir neterminuotai apribodamas atsakovės motinos teises, taikė neproporcingą poveikio priemonę, kuri, apeliacinės instancijos teismo sprendimu naikintina.
48. Panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei A. A. taikytos poveikio priemonės, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo E. G. iš atsakovės A. A.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, nekonkretizavo, neindividualizavo situacijos, įvertino ją apibendrintai; netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymu, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovės A. A. panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsakovės A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovės A. A. atžvilgiu atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.