- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- eI3-7109-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00316-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (2.2E) PV_PE-1418 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo” 2 punktą, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės piniginės išmokos I. B., IV Pensinių išmokų skyriaus vyriausiajai specialistei, turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktorė 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE-1296 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Nesutikdama su Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE-1296 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti šį įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmuose pagal pareiškėjos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl nurodyto įsakymo panaikinimo buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2379-422/2024, teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2023-3, kurioje priimtą teismo sprendimą nepanaikinti įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėja apskundė apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas nėra išnagrinėtas.
Tačiau, Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorė, 2023 metams besibaigiant, prieš Šv. Kalėdas, Kauno skyriaus tarnautojams (darbuotojams) Kalėdų švenčių proga skyrė vienkartines išmokas, o pareiškėjai išmokos neskyrė, vertindama, kad ji turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Neatsižvelgta, jog įstatymo nustatytu terminu pareiškėja apskundė Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. (2.2E) PV_PE-1296, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda.
2023 m. gruodžio 20 d. Nr. (2.22E) PV_VD-853 tarnybiniu pranešimu personalo klausimais „Dėl tarnybinės nuobaudos galiojimo ir priemokos išmokėjimo“ pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorę, prašė paaiškinti, kuo vadovaujantis jai nebuvo išmokėta Kalėdinė išmoka.
Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorė 2024 m. sausio 04 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (2.10E) PV_VD-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos galiojimo ir priemokos išmokėjimo“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punkte nustatyta, kad kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo. Dėl neišmokėtos Kalėdinės išmokos paaiškino, kad pareiškėjai neskirta vienkartinė piniginė išmoka, vadovaujantis Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu “Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 9 punktu, kuriame nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą.
Su minėtu Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2024 m. sausio 04 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjai nebuvo įteiktas skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. (2.2E) PV_PE-1418 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo”, kurio 2 punktu, nuspręsta pareiškėjai neskirti vienkartinės piniginės išmokos, turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą. Šis įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas kartu su 2024 m. vasario 13 d. raštu Nr. (2.10E) PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“, teikiant atsakymą į pareiškėjos 2023 m. sausio 16 d. prašymą „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“, kuriuo prašė išmokėti vienkartinę išmoką Šv. Kalėdų proga.
Fondo valdybos Kauno skyrius 2024 m. vasario 13 d. atsakymu Nr. (2.10E) PV_VD-155 “Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo” informavo, jog: vienkartinės išmokos skiriamos vadovaujantis teisės aktais; iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusio Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1167) 6 punktas, nustatė, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, o kadangi pareiškėja 2023 m. gruodžio 14 d. vienkartinių išmokų skyrimo dieną, turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, jai vienkartinė išmoka Kalėdų švenčių proga negalėjo būti išmokėta. Nurodyta, jog vadovaujantis atsakyme minėtais teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, bei DAS 38.6 punkte nustatytą skatinimo priemonės paskirtį, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2024 m. sausio 16 d. prašymo.
Fondo valdybos Kauno skyrius 2024 m. vasario 13 d. atsakyme pažymėjo, kad 2024 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2023 m. gruodžio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų darbuotojų šakos kolektyvinės sutarties Nr KS-2 pakeitimas Nr. KS-1, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo darbuotojų šakos kolektyvinė sutartis buvo papildyta priedu - Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo apmokėjimo sistema (toliau - DAS). DAS 38.6 punktas nustato, kad tarnautojai/darbuotojai gali būti skatinami išmoka Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis (skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus tarnautojui/darbuotojui, iki išmokos skyrimo dienos dirbančiam Fondo administravimo įstaigoje ne mažiau kaip 3 mėn., ir negali viršyti 100 procentų tarnautojo/darbuotojo pareiginės algos (neskiriama tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, ar darbuotojui, jei buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jis padarė darbo pareigų pažeidimą). Be to pagal paskirtį DAS 38.6 punkte nustatyta skatinimo priemonė yra susieta su šventinėmis dienomis, todėl gali būti skiriama prieš arba netrukus po jų, bet ne bet kuriuo metų laiku per daugiau nutolusių nuo šventinių dienų.
Su Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (2.2E) PV_PE-1418 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo” 2 punktu, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės piniginės išmokos pareiškėjai, pareiškėja nesutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog skundžiamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, priimtas netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2020-08-28 iki 2024-01-12) 23 punkto nuostatą, kad kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo. Pareiškėjos, įsitikinimu, nurodyta aprašo 23 punkto nuostata taikytina tik griežčiausiai tarnybinei nuobaudai - atleidimui iš darbo. Be to, pareiškėjos teigimu, aprašo 23 punkto nuostata prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, nes asmens negalima laikyti nubaustu kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, o pareiškėja ginčijamo sprendimo priėmimo metu tarnybinės nuobaudos skyrimą buvo apskundusi teismui, kuris nebuvo priėmęs galutinio sprendimo. Galiausiai pareiškėja teigia, kad aprašo 23 punktas netaikytinas skiriant paskatinimą, nes šis aprašas nereglamentuoja tarnybinių nuobaudų vykdymo, o tik jų skyrimą.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ patvirtino Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašą (Nauja redakcija nuo 2018-12-15: Nr. 1261, 2018-12-12, paskelbta TAR 2018-12-14), kurio 19.5 papunkčiu nustatė, kad Įstaigos interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie tais metais įstaigos valstybės tarnautoju padarytus tarnybinius nusižengimus, jų skaičių ir valstybės tarnautojams už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo paskelbiamas per 3 darbo dienas pasibaigus sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui. Jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas, informacija apie jį paskelbiama per 3 darbo dienas įsiteisėjus teismo sprendimui.
Pareiškėja mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė akivaizdžiai yra išskyrus atvejus kada yra skelbiama informacija apie galiojančias tarnybines nuobaudas, todėl sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda, kuri yra apskųsta teismui, nelaikoma galiojanti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui panaikinus Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius direktorės 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (2.2E) PV_PE-1418 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo” 2 punktą, atsakovas turės pareigą vykdyti įstatymo ir teisės aktų nuostatų reikalavimus, skirti ir išmokėti pareiškėjai neišmokėtą vienkartinę piniginę išmoką Kalėdų švenčiu proga, kaip ir darbuotojams, kuriems skyrė vienkartines pinigines išmokas Kalėdų švenčių proga, pašalinti padarinius diskriminuojančius pareiškėją kitų tarnautojų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą ir diskriminavo pareiškėją, nes ją vienintelę skundžiamame įsakyme įvardijo kaip tarnautoją, kuriai piniginė išmoka Kalėdų švenčių proga neskiriama, nors tokiais atvejais anksčiau įsakymuose tarnautojų, kuriems paskatinimas neskiriamas, tiesiog neįvardindavo.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į principo lex retro non agit sampratą, atsakovas pateiktame 2024 m. vasario 13 d. atsakyme Nr. (2.10E) PV_VD-155 “Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo” nurodydamas, kad 2024 m. vasario 1 d. įsigaliojus 2023 m. gruodžio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų darbuotojų šakos kolektyvinės sutarties Nr. KS-2 pakeitimui Nr. KS-1 nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2024 m. sausio 16 prašymo, teisės aktus taiko atgal ir reikalauja atitikti sąlygas, apie kurias įstatyminiu reglamentavimu teisinio santykio susiklostymo metu pareiškėja nebuvo informuota.
Pareiškėja mano, jog atsakovas skundžiamą įsakymo dalį priėmė neteisėtai, pažeidžiant materialinės teisės normas, nevertino, kad tarnybinė nuobauda, kuri yra apskųsta teismui, nelaikoma galiojanti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstai ir netinkamai vertino ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punkto, nuostatą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ 19.5 papunkčiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad Fondo valdybos Kauno skyrius 2023-09-26 įsakymu Nr. (2.2E)PV_PE-1296 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas skirti nuobaudą) skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Dėl Įsakymo skirti nuobaudą panaikinimo pareiškėja pateikė skundą Regionų administraciniam teismui. Administracinėje byloje Nr. eI3-2379-422/2024 įsiteisėjęs sprendimas iki šiol nėra priimtas.
Fondo valdybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu (redakcija, galiojusi iki 2024-01-01; toliau - VTĮ) bei Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-19 nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-05 nutarimo Nr. 1219 redakcija, galiojusi iki 2024-01-05; toliau – Vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas), 2023-12-14 įsakymu Nr. (2.2E)PV_PE-1418 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo“ (toliau – Įsakymas dėl skatinimo) Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojams, išdirbusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose ne trumpiau nei 3 mėnesius, Kalėdų švenčių proga skyrė vienkartines pinigines išmokas už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, todėl I. B., turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą, Įsakymo dėl skatinimo 2 punktu nuspręsta vienkartinės piniginės išmokos neskirti.
Savo poziciją, kad Įsakymo dėl skatinimo priėmimo dieną pareiškėja galiojančios tarnybinės nuobaudos neturėjo, nes ji buvo apskųsta teismui, pareiškėja grindžia Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimų interneto svetainėms aprašas) 19.5 punktu, tačiau atsakovas nurodo, kad Reikalavimų interneto svetainėms aprašo 1 punkte nurodytas šio aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir su jais susijusią teisinę informaciją, suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes, visuomenės poreikius atitinkančių svetainių kūrimą, reguliarų informacijos atnaujinimą, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimus, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimams tvarką, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo tvarką, skundų dėl įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų nepritaikymo ar netinkamo pritaikymo prieinamumo reikalavimams teikimo tvarką. Todėl Reikalavimų interneto svetainėms aprašo nuostatos nereglamentuoja tarnybinių nuobaudų galiojimo terminų ir pareiškėjos argumentas, kad, sistemiškai aiškinant Reikalavimų interneto svetainėms aprašo 19.5 punktą, pareiškėjai paskirta nuobauda nėra galiojanti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-27 nutarimo Nr. 1390 redakcija; toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas).
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta, kad sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.
Taigi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 23 punkte aiškiai ir vienprasmiškai nurodyta, kad paskirta tarnybinė nuobauda turi būti vykdoma net ir tuo atveju, jei sprendimas dėl jos skyrimo yra apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Pagal VTĮ 36 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai, pagal to paties straipsnio 2 dalį, tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad 2023-12-14 priimant Įsakymą dėl skatinimo, nuo pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos nebuvo praėję vieni metai, taip pat tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta anksčiau, Fondo valdybos Kauno skyrius jai vienkartinės piniginės išmokos Kalėdų švenčių proga skirti negalėjo.
Dėl atsisakymo tenkinti prašymą skirti vienkartinę piniginę išmoką teisinio pagrindo pareiškėja skunde nurodo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius 2024-02-13 raštu Nr. (2.10E)PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ atsakydamas į pareiškėjos nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi nuo 2024-02-01 įsigaliojusia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema (toliau – DAS), kadangi taikė reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti materialinių teisinių santykių atsiradimo metu.
Atsakovas dėl šio argumento nurodo, kad pareiškėja 2024-01-16 tarnybiniu pranešimu Nr. (2.10E)PV_VD-43 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ pateikė prašymą išmokėti vienkartinę išmoką Šv. Kalėdų proga, todėl atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024-01-05 ir nuo 2024-02-01 keitėsi vienkartinių piniginių išmokų skyrimo teisinis reglamentavimas atsakovas 2024-02-13 raštu Nr. (2.10E)PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ pareiškėjai atsisakė išmokėti vienkartinę piniginę išmoką ne tik pakartotinai paaiškindamas teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis vienkartinė piniginė išmoka jai nebuvo skirta Įsakymu dėl skatinimo, bet taip pat papildomai nurodė teisinį pagrindą, kodėl tokia vienkartinė piniginė išmoka jai negali būti skirta ir pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, galiojantį 2024-01-16 pareiškėjai teikiant prašymą išmokėti vienkartinę išmoką ir atsakovui 2024-02-13 teikiant atsisakymą tokią išmoką mokėti.
Dėl asmenų lygybės principo atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996-11-20 nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996-02-28 nutarimas).
Taigi, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, vienodai traktuojami turi būti asmenys ar jų grupė, kai tarp šių asmenų ar jų grupių nėra teisiškai reikšmingų skirtumų.
Nagrinėjamos bylos atveju I. B. teisinė padėtis nuo kitų valstybės tarnautojų, kuriems skundžiamu Įsakymu dėl skatinimo buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, skyrėsi iš esmės, t. y. I. B., kitaip nei vienkartinę piniginę išmoką gavę valstybės tarnautojai, buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už šį nusižengimą jai paskirta nuobauda, kuri Įsakymo dėl skatinimo priėmimo metu buvo ir yra galiojanti, Vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 6 punktas imperatyviai draudžia vienkartinę piniginę išmoką skirti valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, todėl Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos. Kadangi pareiškėja buvo vienintelė, kuriai dėl turimos tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtas paskatinimas, todėl Įsakymo dėl skatinimo 2 punkte ji vienintelė ir buvo nurodyta. Ji nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo dėl skatinimo 2 punkte.
Teismas konstatuoja:
Vertinant visus šalių argumentus teismas visų pirma pažymi, kad ginčo ir šios bylos dalykas yra tik Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (2.2E) PV_PE-1418 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo”, 2 punktas, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės piniginės išmokos I. B. (toliau – ir Įsakymas dėl skatinimo), kadangi pareiškėja savo skunde prašo panaikinti tik nurodytą administracinio sprendimo dalį ir nereiškia jokių kitų reikalavimų, susijusių su kitų skunde minimų atsakovo sprendimų (raštų) panaikinimu. Todėl atsižvelgiant į nurodytą skundo dalyką teismas nevertina skundo ir atsiliepimo argumentų dėl principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) pažeidimo atsakovui atsisakant 2024 m. vasario 13 d. atsakymu Nr. (2.10E) PV_VD-155 “Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo” skirti vienkartinę išmoką pareiškėjai, remiantis teisės aktais, kurie negaliojo priimant Įsakymą dėl skatinimo.
Pareiškėja skundu neprašo panaikinti 2024 m. vasario 13 d. atsakymo Nr. (2.10E) PV_VD-155 “Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo”, todėl šio atsakymo teisinio pagrindo vertinimas nėra šios bylos dalykas.
Ginčas šioje byloje sprendžiamas dėl paskatinimo pareiškėjai neskyrimo skundžiamu Įsakymu dėl skatinimo, o ne dėl atsisakymo išmokėti išmoką 2024 m. vasario 13 d. atsakymu Nr. (2.10E) PV_VD-155 “Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo” pagal pareiškėjos 2024 m. sausio 16 prašymą.
Skundžiamo Įsakymo dėl skatinimo 2 punktu atsakovas nusprendė neskirti vienkartinės piniginės išmokos I. B., kaip turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą.
Byloje nustatyta, ir dėl to nėra ginčo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktorės 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE-1296 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau Kauno skyriaus direktorės 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. (2.2E) PV_PE-1296 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-2379-422/2024, teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2023-3, kuri nebuvo išnagrinėta priimant Įsakymą dėl skatinimo.
Ginčas byloje kilo ne dėl faktinių aplinkybių, o iš esmės tik dėl teisės aktų traktavimo, aiškinant, kada įsigalioja tarnybinė nuobauda ir kada valstybės tarnautojas laikomas turinčiu tarnybinę nuobaudą.
Dėl skundžiamo Įsakymo dėl skatinimo pagrįstumo ir teisėtumo
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 31 straipsnio 1 dalis numato, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vienkartinių piniginių išmokų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte, skyrimo tvarką nustato Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024-01-05) (toliau – Išmokų skyrimo aprašas).
Išmokų skyrimo aprašo 6 punktas numato, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą.
Tarnybines nuobaudas numato ir reglamentuoja VTĮ 33 straipsnis, o jų skyrimą – VTĮ 34 straipsnis.
VTĮ 34 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams <...> priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024-01-13) patvirtino Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašas).
Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašas reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams, kurių tarnybos santykius ir statusą reglamentuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau kartu – valstybės tarnautojai) tvarka (Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 1 p.).
Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkte nurodyta, kad sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau taip pat aiškiai nurodyta, kad kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.
Atsižvelgiant į nurodytą Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto nuostatą dėl tarnybinės nuobaudos vykdymo, teismas konstatuoja, kad šioje normoje yra įtvirtinta tarnybinės nuobaudos teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog tarnybinė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo momento kol jos nepanaikina teismas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašas šia nuostata imperatyviai įpareigoja vykdyti paskirtą tarnybinę nuobaudą iš karto, nepaisant to, kad dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo yra kreiptasi į teismą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas laikomas turinčiu galiojančią tarnybinę nuobaudą nuo jos paskyrimo momento, nepriklausomai nuo to, kad tarnybinė nuobauda yra apskųsta teismui.
Teismas pažymi, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto nuostata dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento atitinka VTĮ 36 straipsnio 1 dalies normą, kuri numato, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai. Taigi, ne tik Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punktas tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momentą sieja su jos paskyrimu, bet ir VTĮ 36 straipsnio 1 dalis tarnybinės nuobaudos galiojimą vienerius metus sieja būtent su tarnybinės nuobaudos paskyrimu.
Nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašas, nei VTĮ nenumato, kad tarnybinė nuobauda įsigalioja tik pasibaigus jos apskundimo terminui arba teismui atmetus skundą, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas skundžiamu Įsakymu dėl skatinimo negalėjo skirti pareiškėjai vienkartinės išmokos, nes ji turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą ir neturėjo teisės gauti tokią išmoką. Esant tokioms aplinkybėms, skirti vienkartinę išmoką atsakovui imperatyviai draudžia Išmokų skyrimo aprašo 6 punktas, todėl priimti kitokio sprendimo pareiškėjos atžvilgiu atsakovas negalėjo, net ir žinodamas, kad tarnybinė nuobauda yra apskųsta teismui.
Pareiškėjos argumentas, kad nurodyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto nuostata dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento taikytina tik griežčiausiai tarnybinei nuobaudai - atleidimui iš darbo - nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėtą Įsakymą dėl skatinimo.
Teismas pažymi, kad nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašas, nei VTĮ nenumato jokių išimčių ar skirtingų nuostatų kokioms nors atskiroms tarnybinių nuobaudų rūšims. Visos tarnybinės nuobaudos yra skiriamos vienodai, pagal tas pačias teisės normas, todėl visos jos ir įsigalioja vienodai – nuo jų paskyrimo momento. Pareiškėja nenurodė jokios teisės normos, kuri numatytų, jog tik griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš darbo - įsigalioja nuo jos paskyrimo, o kitos tarnybinės nuobaudos įsigalioja tik nepasinaudojus jų apskundimo teise ar teismui atmetus skundą. Teismų praktikos dėl tokio skirtingo tarnybinių nuobaudų įsigaliojimo momento taip nėra suformuotos.
Nors pareiškėja savo argumentą, kad paskirta tarnybinė nuobauda nelaikoma galiojančia iki teismo sprendimo įsiteisėjimo grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo 19.5 papunkčiu, kuris numato, jog įstaigos interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie tais metais įstaigos valstybės tarnautojų padarytus tarnybinius nusižengimus, jų skaičių ir valstybės tarnautojams už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo paskelbiamas per 3 darbo dienas pasibaigus sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui; Jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas, informacija apie jį paskelbiama per 3 darbo dienas įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau teismas šį pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes nurodyta teisės normas netaikytina ginčo santykiams ir nereglamentuoja tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento.
Pareiškėjos nurodomo aprašo 1 punktas numato, kad jo šio aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (toliau – įstaigos), jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus (toliau – įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektas (-ai) ir su jais susijusią teisinę informaciją, suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes, visuomenės poreikius atitinkančių svetainių kūrimą, reguliarų informacijos atnaujinimą, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimus, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimams tvarką, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo tvarką, skundų dėl įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų nepritaikymo ar netinkamo pritaikymo prieinamumo reikalavimams teikimo tvarką.
Taigi, šis aprašas nėra skirtas reglamentuoti ir nereglamentuoja tarnybinių nuobaudų galiojimo klausimų, o pareiškėjo nurodytas šio aprašo 19.5 papunktis reglamentuoja tik informacijos apie valstybės tarnautojų padarytus tarnybinius nusižengimus ir valstybės tarnautojams už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas paskelbimo tvarką įstaigoje, bet ne tarnybinės nuobaudos galiojimo pradžią. Tai, kad įstaigoje informacija apie tarnybines nuobaudas turi būti skelbiama tik pasibaigus sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui arba įsiteisėjus teismo sprendimui nereiškia, kad pati nuobauda nevykdoma ir negalioja nuo jos paskyrimo momento, kaip tą numato Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punktas ir VTĮ 36 straipsnio 1 dalis.
Teismas pabrėžia, kad paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimas ir jos išviešinimas įstaigoje yra skirtingi dalykai, todėl tarnybine nuobauda nubaustas valstybės tarnautojas negali išvengti teisės aktuose imperatyviai numatytų tarnybinės nuobaudos paskyrimo pasekmių tik todėl, kad išviešinti jam paskirtą nuobaudą įstaigoje galima po tam tikro termino nuo jos paskyrimo.
Atsižvelgiant į tai, kad priimant Įsakymą dėl skatinimo pareiškėja buvo nubausta tarnybine nuobauda ir nuo jos paskyrimo nebuvo praėję vieni metai, taip pat tarnybinė nuobauda teismo tvarka nebuvo panaikinta, teismas konstatuoja, jog atsakovo Įsakymas dėl skatinimo, kuriuo pareiškėjai paskatinimas nebuvo skirtas, yra teisėtas ir pagrįstas, nes visiškai atitinka Išmokų skyrimo aprašo 6 punktą, draudžiantį skirti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, ir neprieštarauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto bei VTĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento nuo jos paskyrimo.
Įsakymas dėl skatinimo, liečiantis pareiškėją, yra aiškus, jame nurodytas sprendimo faktinis pagrindas (tarnybinės nuobaudos turėjimo faktas) ir teisinis pagrindas (Išmokų skyrimo aprašo 6 punktas), todėl teismas sprendžia, kad Įsakymas dėl skatinimo atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui.
Nors pareiškėja skunde teigia, kad atsakovas pažeidė ir lygiateisiškumo principą bei diskriminavo pareiškėją dėl to, kad ją vienintelę skundžiamame Įsakyme dėl skatinimo įvardijo kaip tarnautoją, kuriai piniginė išmoka neskiriama, tačiau šis argumentas nėra ir negali būti pagrindas panaikinti Įsakymą dėl skatinimo.
Visų pirma, sprendžiant klausimą tik dėl Įsakymo dėl skatinimo panaikinimo, ir pareiškėjai nereiškiant jokių kitų su šio administracinio sprendimo panaikinimu susijusių reikalavimų, Įsakymo dėl skatinimo teisėtumą lemia tik tai, ar neskirdamas pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos atsakovas teisingai vertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė Išmokų skyrimo aprašą. Kadangi teismas konstatuoja, jog traktuodamas pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą kaip galiojančią, nepaisant dėl jos vykstančio teisminio ginčo, atsakovas nepažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto bei VTĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir remdamasis Išmokų skyrimo aprašo 6 punktu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą neskirti vienkartinės piniginės išmokos, tai panaikinti Įsakymą dėl skatinimo, kuriuo teisėtai neskirtas paskatinimas nėra jokio pagrindo, numatyto ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
Pareiškėjos keliamas klausimas dėl jos išskyrimo iš kitų valstybės tarnautojų, ją tiesiogiai Įsakyme dėl skatinimo įvardijant kaip vienintelę, kuriai paskatinimas neskirtas, reiškia, kad ji šiuo argumentu iš esmės kvestionuoja ne patį Įsakymo dėl skatinimo teisėtumą, o atsakovo pasirinktą būdą kaip savo sprendimą įforminti. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas galėjo tiesiog neįforminti sprendimo neskirti paskatinimo atskiru administraciniu sprendimu ir formaliai neišskirti jos iš kitų valstybės tarnautojų, kuriems buvo skirtas paskatinimas, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja savo skunde nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su lygiateisiškumo principo pažeidimu jos atžvilgiu. Pareiškėja neprašo priteisti neturtinės žalos dėl, jos manymu, netinkamu būdu išreikšto (įforminto) atsakovo sprendimo neskirti jai paskatinimo, todėl teismui nustačius, kad vienkartinė piniginė išmoka pareiškėjai neskirta teistai ir pagrįstai, Įsakymas dėl skatinimo negali būti naikinamas net jeigu jo forma ir žeistų pareiškėją dėl jos išskyrimo iš kitų valstybės tarnautojų tarpo, kadangi skunde nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję Įsakymo dėl skatinimo formos pasekmėmis pareiškėjai.
Kita vertus, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996-11-20 nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996-02-28 nutarimas).
Taigi, vienodai traktuojami turi būti tie asmenys ar jų grupė, kai tarp šių asmenų ar jų grupių nėra teisiškai reikšmingų skirtumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisinė padėtis nuo kitų valstybės tarnautojų, kuriems skundžiamu Įsakymu dėl skatinimo buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, skyrėsi iš esmės, nes ji vienintelė paskatinimo skyrimo metu buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už šį nusižengimą nubausta, o tarnybinė nuobauda buvo (ir yra) galiojanti. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos ir Įsakymo dėl skatinimo 2 punkte teisingai ją vienintelę nurodė kaip asmenį, kuriam paskatinimas neskiriamas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo kitų valstybės tarnautojų, kurie, kaip ir ji, būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet paskatinimas jiems būtų skirtas arba neskirtas, bet neskyrimo faktas įformintas kitokiu būdu nei pareiškėjai. Taigi, pareiškėja nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų ar diskriminuota kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo dėl skatinimo 2 punkte, atžvilgiu. Tuo tarpu tai, kad ji Įsakyme dėl skatinimo skirtingai traktuojama nei vis kiti valstybės tarnautojai yra objektyviai pagrįsta dėl jos skirtingos teisinės padėties dėl turimos galiojančios tarnybinės nuobaudos.
Be to, teismas pažymi, kad paskatinimo neskyrimo pareiškėjai įforminimas Įsakyme dėl skatinimo atitinka teisinio aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimus, nes priešingas atsakovo elgesys, kurį kaip pageidautiną nurodo pareiškėja, t. y. neskiriant paskatinimo ir to formaliai neįforminant jokiu administraciniu sprendimu, būtų sukurta neaiškumo, neapibrėžtumo situacija ir pagrindas ginčui dėl nemotyvuoto atsakovo neveikimo, kuomet visiems valstybės tarnautojams paskatinimas tuo pačiu pagrindu skiriamas, o pareiškėjai būtų neskirtas motyvuotai nepaaiškinant priežasties.
Teismas šioje byloje nenustatė jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Įsakymo dėl skatinimo panaikinimo netenkinamas ir pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo svarstyti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.