Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-19 · Administracinė byla Nr. eI3-2379-422/2024

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-03-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-19
Bylos Nr.
eI3-2379-422/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02901-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
I. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Administracinė byla Nr. eI3-2379-422/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos atstovui advokato padėjėjui R. R.,atsakovo atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. (2.2E) PV_PE-1296 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta nepagrįstai, atsižvelgus į komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) išvadą, kuri surašyta tinkamai neįvertinus tyrimo metu surinktos medžiagos, neatlikus išsamaus tyrimo, pagrįsta neobjektyviu ir šališku vertinimu. Skundžiamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūras.

Tvirtino, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė, 2023 m. liepos 11 d. su D. K. bendravo ne pakeltu tonu, bet dalykiškai, darbo klausimais, neatliko jokių nepagarbių veiksmų. Su V. B. 2023 m. liepos 11–12 d. taip pat nekalbėjo pakeltu tonu ir jos atžvilgiu jokių nepagarbių veiksmų neatliko.

Nurodė, jog Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. (2.22E) PV_VD-601 „Dėl I. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada, Komisijos išvada) nurodyta, kad pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo VSDFV Kauno skyriaus direktorės elektroniniu paštu gautas 2023 m. liepos 13 d. elektroninis pranešimas, kuriame pranešama apie pareiškėjos netinkamą elgesį su bendradarbiais, psichologinį smurtą 2023 m. liepos 11–13 d. laikotarpiu. Pažymėjo, jog 2023 m. liepos 13 d. elektroniniame pranešime nebuvo išdėstyta aplinkybių, dėl kurių jai paskirta tarnybinė nuobauda.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pabrėžė, jog VTĮ 34 straipsnio prasme oficialia informacija laikytina informacija, kuriose yra duomenų apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, nepaisant jos pateikimo būdo.

Tvirtino, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas vėliau nei per 5 darbo dienas nuo VSDFV Kauno skyriaus direktorės elektroniniu paštu gauto 2023 m. liepos 13 d. elektroninio pranešimo, kuriuo pranešama apie pareiškėjos neva netinkamą elgesį su bendradarbiais, psichologinį smurtą 2023 m. liepos 11–13 d. laikotarpiu, t. y. pažeidžiant Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatą. Pareiškėjos nuomone, pagal Tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintas nuostatas, VSDFV Kauno skyriaus direktorė, gavusi informaciją apie galimą pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas privalėjo įvertinti, ar pagal tokio turinio suteiktą informaciją yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tik nustačius, jog pagal pateiktą informaciją yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, toks tyrimas privalėjo būti pradėtas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įstatymų leidėjo įtvirtintas įstatymo viršenybės principas yra imperatyvus ir įpareigojantis subjektus laikytis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, taip pat ir VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.

Pažymėjo, jog 2023 m. liepos 13 d. elektroninis laiškas, kurį atsakovas laiko oficialia informacija ir kurio pagrindu, vadovaujantis Tvarkos aprašu, pradėtas bei atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos elgesio, Klientų aptarnavimo skyriaus vyresniosios specialistės D. K. buvo siųstas ne VSDFV Kauno skyriaus direktorei J. B. ar ją pavadavusiai valstybės tarnautojai G. D., kuri Komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog įvyko konfliktas, suprato 2023 m. liepos 11 d. iš susirašinėjimų elektroniniu paštu.

Teigė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepatikrinus ir neįvertinus gautos informacijos teisingumo, remiantis apkalbomis ir prielaidomis, nesivadovaujant protingos vadybos reikalavimais, dėl to pareiškėja patyrė psichologinį smurtą ir diskriminaciją iš atsakovo, darbdavys neįvykdė teisės aktais nustatytos pareigos sukurti tinkamą, darbuotojams emociškai saugią darbo aplinką, užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų psichologinio smurto, įžeidimo ar kitokio garbės ir orumo pažeidimo.