Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato A. L. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nutarimo, kuriuo A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., nubaustas 200 Lt (57 EUR) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014 m. birželio 8 d., apie 15 val. 10 min., Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., Pakalnės gatvėje vairuodamas mopedą atsisakė pasitikrinti blaivumą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 18 punkto reikalavimus.

Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavo, kad A. Š. padarė ne ATPK 126 str. 4 d., o ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 187 str. 2 d. A. Š. pagal ATPK 187 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 8 d., apie 15 val. 10 min., Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., Pakalnės gatvėje vairavo transporto priemonę – mopedą APRILIA RS 50, valst. Nr. 34ASB, sustabdytas policijos pareigūnų, nevykdė teisėto policijos pareigūno S. G. reikalavimo pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeisdamas KET 18 punkto reikalavimus.

Išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato A. L. apeliacinius skundus dėl aukščiau nurodyto nutarimo, Vilniaus apygardos teismas 2014-12-19 nutartimi atmetė abu apeliacinius skundus, konstatuodamas, jog A. Š. veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Teismas pritarė 2014-10-02 nutarime padarytai išvadai, jog mopedų vairuotojai, vengiantys neblaivumo patikrinimo, tuo pačiu nevykdantys policijos pareigūno teisėto reikalavimo pasitikrinti neblaivumą, atsako pagal ATPK 187 str. 2 d.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad ATPK 131 straipsnis nustato asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų atsakomybę. ATPK 126 straipsnis numato transporto priemonių vairuotojų atsakomybę. Pasak advokato, tai reiškia, kad ATPK 126 straipsnis yra bendroji teisės norma (lex generalis), o ATPK 131 straipsnis yra specialioji teisės norma (lex specialis). Advokatas pažymi, kad šios teisės normos skiriasi teisės subjekto vairuojama transporto priemone. Taigi, sistemišku ir teleologioniu metodu aiškinant ATPK 126 ir 131 straipsnius, darytina išvada, kad ATPK 131 straipsnis nustato privilegijuotas teisės pažeidimų sudėtis ATPK 126 straipsnyje numatytų subjektų atžvilgiu. ATPK 131 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta atsakomybė už mopedo vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam. ATPK 131 straipsnis nenumato atsakomybės už mopedo vairuotojo galimą vengimą tikrintis blaivumą. Priešingu atveju ir atsižvelgiant į ATPK 123 straipsnyje nurodytą pastabą, anot apelianto, neblaivaus mopedo vairuotojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal atitinkamą ATPK 126 straipsnio dalį, o tai, pasak advokato, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Advokatas pažymi, kad įvertinus ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 131 str. 7 d. sankcijas, akivaizdu, jog mopedo vairuotojui vengiant blaivumo patikrinimo jo padėtis būtų ženkliai blogesnė už mopedo vairavimą esant neblaiviam, tačiau tokia situacija neleistina ir prieštarauja elementariai logikai.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje, policijos pareigūnas S. G., duodamas teisme parodymus, paaiškino, kad A. Š. atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tačiau, kokiais tiksliais veiksmais ar kokiu tiksliai būdu jis tai išreiškė, nurodyti negalėjo. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje A. Š. net nebuvo pasiūlyta ir išaiškinta, kad jis gali būti pristatytas į medicinos įstaigą siekiant patikinti jo neblaivumą. Apeliantas nurodo, kad A. Š., siekdamas paneigti abejones dėl jo neblaivumo, nedelsiant savo iniciatyva nuvyko į Trakų ligoninę, kurioje buvo atlikti tyrimai, kurie nustatė, kad A. Š. buvo visiškai blaivus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nieko nepasisakė.

Apeliantas taip pat pažymi, kad šioje byloje policijos pareigūnas S. G. parodė, kad A. Š. buvo sustabdytas dėl to, kad pamačius jį važiuojant jam kilo įtarimas, kad mopedą vairuoja galimai neblaivus asmuo, o po to parodė, kad sustabdė A. Š., nes vykdė policijos prevencinę priemonę. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog policinė priemonė turėjo būti vykdoma būtent tuo laiku ir toje vietoje, kurioje mopedu važiavo A. Š..

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog iš liudytojo policijos pareigūno S. G. parodymų matyti, kad jis, siekdamas blaivumo patikrinimo savo rankose laikė alkotesterį ir A. Š. padavė alkotesterio antgalį, kad A. Š. jį išpakuotų. Pasak apelianto, byloje esanti tiek liudytojo policijos pareigūno S. G., tiek A. Š., tiek liudytojų V. Š., V. Š. bei M. V. parodymų visuma patvirtina, kad alkotesteris nebuvo tinkamai parengtas blaivumo patikrinimui. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog liudytojas policijos pareigūnas S. G. turėjo teisę naudoti matavimo prietaisus, skirtus nustatyti alkoholio kiekį, nėra pateikta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato A. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimdamas skundžiamą nutarimą bei kvalifikuodamas A. Š. veiksmus pagal ATPK 187 str. 2 d., Trakų rajono apylinkės teismas neteisingai taikė ir aiškino ATPK nuostatas.

Išanalizavęs mopedų vairuotojų administracinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas, pirmos instancijos teismas priėjo išvados, jog policijos pareigūnai neteisingai kvalifikavo A. Š. veiksmus pagal ATPK 126 str. 4 d., kadangi ATPK 123 str. pastaboje nustatyta, jog šio kodekso 51¹¹, 123-130², 132-134 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, priekabas, puspriekabes, taip pat motociklus ir kitas motorines transporto priemones. Apylinkės teismo nuomone, įstatymo leidėjui pastarajame straipsnyje nenurodant mopedo vairuotojų, ATPK 126 str. 4 d. nuostatos pastariesiems apskritai netaikytinos. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi ji prieštarauja tiek įstatymo tikslams, tiek šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.

Kaip jau buvo minėta, ATPK 123 str. pastaboje yra nurodyta, kad kodekso 51¹¹, 123-130², 132-134 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, priekabas, puspriekabes, taip pat motociklus ir kitas motorines transporto priemones (2010-12-14 įstatymo redakcija). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 32 p. numatyta, kad motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. To paties įstatymo 2 str. 30 p. numatyta, kad mopedas - dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³. Sistemingai aiškinant bei taikant pastarąsias teisės normas, darytina pagrįsta išvada, jog mopedas laikytinas transporto priemone, todėl, vadovaujantis ATPK 123 str. pastaba, A. Š., kaip ir kiti mopedų vairuotojai, galėjo atsakyti pagal ATPK 126 str.

Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, jog pagal iki 2010-12-14 galiojusią 123 straipsnio redakciją šio kodekso 51¹¹, 123–130², 132, 132¹, 133 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis buvo laikomi visų rūšių automobiliai, traktoriai ir kitokios savaeigės mašinos, troleibusai, priekabos, puspriekabės, taip pat motociklai ir kitos motorinės transporto priemonės, įsakmiai nurodant, jog tokiomis transporto priemonėmis nelaikytini mopedai ir motoriniai dviračiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2010 m. gruodžio 14 d. šio straipsnio pakeitimas bei 2014 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XII-1236 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo“ pakeista ATPK 131 straipsnio dispozicija, išbraukiant iš jos mopedus, aiškiai parodo įstatymo leidėjo valią prilyginti mopedų vairuotojus kitų transporto priemonių vairuotojams, neišskiriant jų administracinės atsakomybės reglamentavimo.

Teismui nustačius, jog A. Š. galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, spręstinas klausimas dėl šio teisės pažeidimo sudėties jo veiksmuose buvimo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Apeliantas nurodo nesutinkantis su tuo, jog A. Š. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Pažymi, jog vertindamas A. Š. elgesį, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, pokalbyje su policijos pareigūnais dalyvavo jo tėvai, kurie kaip įstatyminiai A. Š. atstovai, turėjo tokią teisę. Taip pat apeliantas akcentuoja, jog įvykio metu A. Š. bei jo tėvai buvo išreiškę norą pasitikrinti blaivumą. Iš pradžių atsisakė tą daryti, kadangi nesuprato kokiu pagrindu policijos pareigūnų buvo sustabdytas A. Š..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju A. Š. elgesys galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas.

Skundžiamame nutarime yra visiškai teisingai nurodoma, jog galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas, Kelių eismo taisyklių 18 punktas) numato transporto priemonių vairuotojams pareigą leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamiems, ar jie nėra neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos kiekvieną kartą turi būti taikomos atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus bei joje nustatytas faktines aplinkybes, neapsiribojant formaliu įstatymo taikymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-06-08 sustiprintos transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų kontrolės metu policijos pareigūnų buvo sustabdytas A. Š. vairuojamas mopedas. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad prisistačius vairuotojo buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą, tačiau tuomet iš gretimo kiemo išėjo vyriškis ir pakeltu tonu pradėjo klausinėti kodėl buvo sustabdytas mopedas. A. Š. tikrintis blaivumą atsisakė, paklaustas kodėl jis taip elgiasi nieko neatsakė. O šalia buvęs asmuo pradėjo jam antrinti, kad jis nesitikrintų blaivumo. Anot policijos pareigūnų, vyriškiui buvo liepta nesikišti į jų darbą, o jaunuoliui paaiškinta atsakomybė už vengimą tikrintis blaivumą. A. Š. vėl atsisakius pasitikrinti blaivumą, apie įvykį buvo pranešta budėtojui ir pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo metu prie tarnybinio automobilio priėjo moteris, prisistačiusi A. Š. mama, ir paprašė paaiškinti jai situaciją. O priėjęs vyriškis aiškino, kad tai jis, o ne jaunuolis atsisakė tikrintis blaivumą. Buvo reikalauta leisti pasitikrinti A. Š. blaivumą, nes jis sutinka tai padaryti. Jiems buvo paaiškinta, kad jau yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio rašomas protokolas ir dėl to jau negalima leisti pasitikrinti blaivumo (b. l. 6-7,8-9). Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas S. G. nurodė ir jo apklausos apylinkės teisme metu (b. l. 66-67). Pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti A. Š. tėvai – mama V. Š. ir tėvas V. Š. – bei liudytojas M. V. taip pat patvirtino dalyvavę įvykyje. Pasak liudytojo V. Š., pamatęs, kad jo nepilnametį sūnų sustabdė policijos pareigūnai, jis priėjo prie jų norėdamas sužinoti jo sustabdymo priežastį. Neprisistatė pareigūnui S. G., nes pastarasis jį pažinojo, kadangi praeityje jie bylinėjosi teisme. Klausinėjo pareigūno kodėl sustabdė jo sūnų, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Pamatęs, jog S. G. padavė A. Š. alkotesterio antgalį, pasakė, kad jo sūnus yra nepilnametis ir paklausė, ar galima nepilnamečiui, nedalyvaujant tėvams, tikrintis blaivumą. Buvo susijaudinęs, tad net pats nepastebėjo kaip viskas įvyko ir pareigūnas nuėjo į automobilį. Liudytojas paaiškino, kad pareigūnams pradėjus pildyti dokumentus, privažiavo žmona, pradėjo klausinėti kas atsitiko. S. G. pasakė, kad A. Š. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau jie jam paaiškino, jog jis sutinka. Prašė leisti pasitikrinti blaivumą, bet pareigūnai atsakė, kad pažeidimas jau padarytas. Liudytojo teigimu, jie skambino budėtojui ir prašė, kad atvažiuotų kitas ekipažas, kuris leistų jų sūnui pasitikrinti blaivumą, tačiau atvažiavę pareigūnai jiems paaiškino, jog protokolą rašė ne jie, todėl jie nieko padaryta negali (b. l. 67-68). Liudytojai V. Š., M. V. bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, pažymėdami, jog tik pradėjus pareigūnams pildyti protokolą, jų buvo prašyta leisti A. Š. pasitikrinti blaivumą, tačiau pareigūnai to padaryti neleido. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teisme paaiškino net nesupratęs kas įvyko, nes iš pradžių tėtis jam liepė palaukti ir nesitikrinti blaivumo, o paskui pareigūnas jau paėmė iš jo alkotesterio antgalį ir nuėjo į automobilį rašyti protokolą (b. l. 65).

Įvertinus aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas skubotai, policijos pareigūnams tinkamai neįvertinus susiklosčiusios situacijos bei A. Š. asmenybės. Teismas pažymi, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas A. Š. net nesuvokus jo galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn priežasties. Apygardos teismo vertinimu, policijos pareigūnai privalėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidimo padarymo metu A. Š. buvo nepilnametis (ši aplinkybė pareigūnams buvo žinoma, kadangi jiems buvo patiektas A. Š. vairuotojo pažymėjimas), galėjęs iš karto nesuvokti jam reiškiamų reikalavimų esmės ir jų nevykdymo pasekmių. Teismo posėdyje policijos pareigūnas S. G. nurodė, jog tokį A. Š. elgesį galėjo įtakoti jo nepatiklumas, nenoras priimti kažkokių sprendimų, tačiau įvykio metu pats pareigūnas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė (b. l. 66). Sutiktina su policijos pareigūno nurodoma aplinkybe, jog vairuotojas, turintis teisę vairuoti transporto priemones, nepriklausomai nuo jo amžiaus, privalo paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tačiau manytina, jog nepilnamečių asmenų pareigų išaiškinimui turi būti skiriamas itin didelis dėmesys, o administracinio teisės pažeidimo protokolas tokiems asmenims turi būti surašomas tik įsitikinus, jog asmuo iš tikrųjų suvokė jam reiškiamų policijos pareigūnų reikalavimų esmę bei šių reikalavimų nevykdymo pasekmes. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju įvykyje dalyvavo ir A. Š. tėvas, kurio elgesys ir veiksmai neabejotinai įtakojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priimamus sprendimus. Šią teismo išvadą patvirtina ir vėlesnis A. Š. elgesys, o būtent tai, kad tik pradėjus pareigūnams rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis prašėsi būti patikrinamas alkotesteriu, tačiau pareigūnai tai daryti atsisakė. Norėdami kad jų sūnaus blaivumas būtų patikrintas, A. Š. tėvai net kvietėsi kitą policijos pareigūnų ekipažą, tačiau jie įvykdyti jų reikalavimo negalėjo, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kitų pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog A. Š. iš tikrųjų neketino pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neturėjo priežasties vengti blaivumo patikrinimo, o tiesiog pasimetė dėl susiklosčiusių įvykio aplinkybių (savo amžiaus, patyrimo stokos, tėvų dalyvavimo įvykyje bei jų įtakos jo elgesiui) patvirtina ir tai, jog iš karto po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jis buvo nuvykęs pasitikrinti savo blaivumą į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyta, jog jis yra visiškai blaivus (b. l. 23,24). Sutiktina su tuo, jog pagal formuojamą teismų praktiką vėlesnis asmens blaivumo (neblaivumo) nustatymas neturi jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. (atsisakymas tikrintis blaivumą). Tačiau vertinant pastarąją aplinkybę aukščiau teismo aptartų ir šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ji laikytina dar vienu netiesioginiu administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 126 str. 4 d.) A. Š. veiksmuose nebuvimą patvirtinančiu įrodymu.

Teismo jau buvo minėta, jog šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas policijos pareigūnų buvo surašytas skubotai, tinkamai neįvertinus susiklosčiusios situacijos ypatumų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, jaunuoliui paprašius patikrinti jo blaivumą policijos pareigūnams tik pradėjus rašyti protokolą, t. y. praėjus tokiam trumpam laiko tarpui po pirminio atsisakymo, pareigūnai, atsižvelgdami į A. Š. amžių bei jam gresiančios atsakomybės griežtumą, turėjo leisti jam tai padaryti. A. Š. tinkamai įvykdžius jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, Kelių eismo taisyklėse numatytą pareigą, būtų išvengta susiklosčiusios taip nevienareikšmiškai vertintinos situacijos.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. Š. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., įvykio ir sudėties, todėl 2014-10-02 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas. A. Š. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2014-10-02 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir nubaustas administracine nuobauda - 200 Lt (57 Eur) bauda.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą A. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas neskundžiamas.