- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1112-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17040-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elis Textile Service“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 762,41 Eur skolą, 26,47 Eur palūkanų, 2 701,79 Eur kompensaciją pagal sutartį ir 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo šalys 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei nuomojo purvą sugeriančius kilimėlius. Remiantis sutarties nuostatomis, sutarties galiojimo terminas 24 mėnesiai. Dėl atsakovės sistemingo sutarties pažeidimo (reikšmingo įsiskolinimo už kilimėlių nuomą) ieškovė 2020 m. vasario 27 d. pranešimu nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės nuo 2020 m. kovo 1 d. pagal sutarties 4.3 punktą. Šalių sutarties 4.2 punkte nustatyta, jog jei sutartis nutraukiama, dėl kliento kaltės nesibaigus sutarties terminui, klientas, šiuo atveju atsakovė, privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias tiekėjas, šiuo atveju ieškovė, norėdama įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą momento. Ieškovei nutraukus sutartį, dėl atsakovės kaltės nutraukus sutartį atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei kompensaciją, kuri šalių sutarimu sudaro 50 proc. sumos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei iki sutarties galiojimo pabaigos. Dėl kompensacijos nutraukus sutartį sumokėjimo, ieškovė atsakovei 2020 m. kovo 1 d. pateikė kompensacijos skaičiavimo pažymą, pagal kurią buvo paskaičiuota kompensacija dėl sutarties nutraukimo. Remiantis sutartimi, kilimėlių nuomos mokestis per savaitę be PVM sudarė 59,38 Eur. Terminas prieš kurį nutraukta sutartis iki jos galiojimo pabaigos buvo 91 savaitės. Mokestis per terminą nuo sutarties nutraukimo iki jos numatytos pabaigos sudarė 5 403,58 Eur. Kompensacija pagal sutarties sąlygas - 50 proc. pagal sutartį mokėtinos sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, kas sudaro 2 701,79 Eur sumą. Atsakovė remiantis sutarties sąlygomis, turi pareigą sumokėti ieškovei kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Juviga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad iš dalies su ieškiniu sutinka, t. y. dėl skolos už faktiškai suteiktas paslaugas apmokėjimo, kuri sudaro 762,41 Eur, tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio dalimi dėl 2 701,79 Eur netesybų sumokėjimo.
4. Nurodė, kad ginčo sutartis yra įvardijama kaip nuomos sutartis, vertinant kokius santykius jį reguliuoja yra aktualus ne jos pavadinimas, o turinys. Nors sutartis turi ir nuomos požymių, visgi atsakovės prioritetas buvo kilimėlių keitimo paslaugą, siekiant užtikrinti patalpų švarą, todėl laikytina, kad sutartys turi esminį atlygintinių paslaugų teikimo elementą. Pažymėjo, kad byloje pateiktos ankstesnės šalių sutartys dėl to paties dalyko buvo įvardijamos kaip paslaugų teikimo sutartys, kas papildomai pagrindžia, kad ginčo sutartimi šalys susitarė ne tik dėl nuomos, tačiau ir dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Įvertinus šias aplinkybes ginčo sutartis turi esminį atlygintinų paslaugų teikimo elementą, todėl jai yra taikomos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios įstatymo normos. Ginčo sutartis nutraukta neteisėtai, nes, nors atsakovė nesumokėjo tris mėnesius už suteiktas paslaugas ir taip pažeidė sutartinių prievolių vykdymą, tačiau šis pažeidimas savo esme niekaip netrukdė tolimesniam sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į kliento interesų prioriteto principą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio 1 dalis), sąžiningai ir protingai sutartį vykdantis paslaugų teikėjas turėjo imtis veiksmų išsiaiškinti, kodėl klientas vėluoja sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovė elgėsi priešingai: nesiaiškino nei atsakovės valios, nesiekė išsaugoti sutarties, nesudarė galimybės pašalinti prievolės pažeidimų, o siekė sutartį nutraukti kaip įmanoma greičiau (informavo 2020 m. vasario 27 d., kad nutraukia 2020 m. kovo 1 d.). Toks ieškovės sutarties nutraukimo būdas, atsakovės nuomone, prieštarauja kliento interesų prioriteto principui, todėl negali būti laikomas teisėtu. Paslaugos teikėjas vienašališkai nutraukęs sutartį neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė galėjo bet kada nutraukti sutartį, todėl netesybų, kildinamų iš negautų pajamų, reikalavimas yra nepagrįstas. Jei teismo nuomone, ginčo sutarties 4.2. punkto sąlyga dėl netesybų nustatyta teisėtai ir ieškovė teisėtai reikalauja jas priteisti, atsakovė prašo šias netesybas sumažinti iki realių nuostolių. Ginčo atveju, reikšminga tai, kad (i) netesybos (2 701,79 Eur) viršija pagrindinę prievolę (762,41 Eur) kone keturis kartus; (ii) netesybos grindžiamos negautomis pajamomis, kurios nėra pagrįstos dėl atsakovės teisės bet kada vienašališkai nutraukti sutartį; (iii) ginčo sutartis buvo nutraukta neįspėjus apie ketinimą ją nutraukti ir atsakovei nesudaryta galimybė ištaisyti vykdymo trūkumus, ieškovė sąmoningai nesiekė jos išsaugoti, o siekė nutraukti, taigi pati ieškovė yra kalta dėl sutarties pabaigos; (iv) duomenų apie realius ieškovės nuostolius ar specialias išlaidas, kurias ji patyrė tam, kad galėtų įvykdyti sutartį, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo ieškovė realių nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė, o reikalavimas dėl netesybų yra siekiamas realizuoti ne kompensuoti savo išlaidas ar nuostolius, o nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Elis Textile Service“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovės pozicija byloje jog šalių sutartis nutraukta neteisėtai, yra nepagrįsta. Nuo 2020 m. kovo 1 d., atsakovei buvo žinoma apie tai, kad sutartis nevykdoma, kadangi 2020 m. vasario 27 d. pranešimu yra nutraukta, tačiau nuo 2020 m. vasario 27 d. atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir neginčijo šios sutarties nutraukimo, neteikė jokių pretenzijų ieškovei, jog sutartis nutraukta nepagrįstai, neteisėtai, kas labai aiškiai rodo, jog atsakovė pripažino, jog sutartis iš ieškovės pusės buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Šalys sutarties 4.2 punkte nustatė, kad jei klientas nutraukia sutartį, raštu pranešusi apie tai tiekėjai prieš 3 (tris) mėnesius, (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės) nesibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti kompensaciją kuri padengtu išlaidas kurias tiekėjas norėdamas įvykdyti sutartį patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą momento. Šalių susitarimu nuostolių suma sudaro 50 proc. sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Šiuo atveju šalys sudarė susitarimą dėl kompensacijos, todėl ji yra priteistina. Sutartis yra pasirašyta šalių atstovų, išreiškusių savo valią ir sutikimą dėl sutarties turinio. Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, turėję ir galėję susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovė, sudarydama sutartį, sutiko su nurodyto dydžio ir įtvirtintu būdu apskaičiuojamos sumos sumokėjimu ieškovei tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti sutartyje nustatytą kompensaciją, įvardintas konkrečia sutartyje nustatyto dydžio suma, mokama atsakovei pažeidus sutartį, nepagrįstai didele ar pripažinti pažeidžiančia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Ieškovė, reikalaudama priteisti 2 701,79 Eur kompensaciją pagal sutarties 4.2 punktą remiasi tuo, kad sutartis nutraukta dėl klientės kaltės, t. y. šiai neapmokėjus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir taip iš esmės pažeidus sutartį. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl sutartų netesybų už anksčiau termino kliento iniciatyva nutrauktas paslaugų sutartis mokėjimo, o dėl kompensacijos klientui pažeidus sutartį priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB ,,Elis Textile Service“ iš atsakovės UAB „Juviga“ 762,41 Eur skolos, 26,47 Eur palūkanų, 8 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 130,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
7. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė sutinka ir neginčija ne tik pagrindinės 762,41 Eur skolos, bet ir 26,47 Eur materialiųjų palūkanų bei 8 proc. metinių procesinių palūkanų reikalavimų. Ginčas tarp šalių yra dėl 2 701,79 Eur kompensacijos pagal sutartį.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalys skirtingai teisiškai kvalifikuoja ginčo sutartį, ieškovė teigia, kad ginčo sutartis yra nuomos sutartis, atsakovė – atlygintinų paslaugų. Nuo to, kaip teisiškai kvalifikuotina ginčo sutartis, priklauso sutarties nutraukimo tvarka ir iš to kylančios pasekmės. Iš sutartų sąlygų matyti, jog šalys susitarė dėl konkrečių nuomojamo objektų savybių (kilimėlių dydis, spalva), jas identifikavo, tačiau atsakovei nebuvo nuomojami konkretūs kilimėliai, nes kilimėliai buvo keičiami vis kitais, todėl atsakovei buvo teikiama paslauga. Tarp šalių sudarytos ankstesnės sutartys buvo įvardintos kaip paslaugų sutartys. Akivaizdu, kad pagal šalių sudarytą ginčo sutartį ir jos priedą kilimėliai buvo nuomojami vieninteliu tikslu – užsitikrinti periodišką, sutarties priede nustatytais intervalais ieškovės atsakovei teikiamą kilimėlių keitimo paslaugą, kuri siejama su švaros užtikrinimu. Sutarties skyriuje „Ypatingos sąlygos“, kuriame šalys aptarė, kas bus laikoma ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamu įvykdymu atsakovei, ieškovės įsipareigojimai apsiriboja tik tinkamu laiku kilimėlių, kuriuos ieškovė nuomoja atsakovei, keitimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalių sudaryta ginčo sutartis turėjo nuomos sutarties ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių, t. y. mišri sutartis.
9. Konstatavo, kad sudarytoje ginčo sutartyje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, o paslaugos sutarties elementai šalių susitarime buvo vyraujantys. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šalių sudarytos ginčo sutarties vykdymo ir nutraukimo, nagrinėjamu atveju taikytinos ir atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos. Jos gali nustatyti specifines šalių teises ir pareigas. Šalių sudarytoje sutartyje nėra susitarimo sąlygų, jog kilus ginčams, šalys taikytų tik nuomos sutartį reglamentuojančias CK normas. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovė nepateikė, sąskaitas už paslaugas gavo ir laiku neapmokėjo, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsakovė su materialiųjų palūkanų apskaičiavimu ir reikalavimu sutiko – t. y. 26,47 Eur.
10. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartį nutraukė ieškovė kaip paslaugų teikėja dėl to, kad atsakovė (klientė) laiku neapmokėjo sąskaitų už suteiktas paslaugas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl ginčo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau jokio savarankiško priešinio reikalavimo nagrinėjamoje byloje nepareiškė, taip pat patvirtino, kad neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo ir kitoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į ieškinį, byloje nesant pareikšto savarankiško priešinio reikalavimo dėl ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas negali peržengdamas bylos ribas nagrinėti tokį reikalavimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kad ginčo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovės iniciatyva dėl besitęsiančio nemokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas (CK 6.721 straipsnio 2 dalis) ir nėra nuginčytas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 % sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties nuostatomis. Pažymėtina, kad analogiška sutarties nuostata jau buvo įvertinta kasacinio teismo ir nustatyta, jog išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, pobūdis suponuoja tai, kad jos faktiškai negali būti nustatomos iš anksto, juolab paslaugų sutarties sudarymo metu. Sutarčių 4.2 punkte esantis susitarimas, pagal kurį išlaidų, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento, suma lygi 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi paslaugų teikėjai iki sutarties galiojimo pabaigos, yra akivaizdus susitarimas dėl baudinių netesybų, kuriuo siekiama, kad būtų atlygintos ir negautos pajamos. Tokio vertinimo teisingumą patvirtina ir sutarčių 4.2 punkte esantis susitarimas, kad šis punktas netaikomas, kas reiškia ir tai, kad klientė neprivalės mokėti sutartos sumos, jeigu ji perduos savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip paslaugų teikėja, vienašališkai nutraukusi ginčo sutartį, turi teisę reikalauti tik kainos dalies, proporcingos suteiktoms paslaugoms. Netesybos gali būti nustatytos tik tokia forma ir tvarka, kad neprieštarautų atlygintinų paslaugų teikimo specifiniam teisiniam reguliavimui. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 2 701,79 Eur kompensacijos priteisimo išimtinai grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos klientui arba paslaugos teikėjui pasinaudojus įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieš terminą. Kita vertus, sutarties 4.2 punkto tekstas patvirtina, jog ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės siejamos su netiesioginiais nuostoliais - negautomis pajamomis, kurias būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme.
11. Dėl procesinių palūkanų pažymėjo, kad kadangi atsakovė privalo sumokėti ieškovei skolą ir palūkanas pagal sutartį, ieškovė pagrįstai prašė teismo priteisti iš atsakovės 8 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šias iš atsakovės priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) UAB „Elis Textile Service“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti; ieškovės naudai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad sprendime klaidingai aiškinama ir taikoma CK 6.721 straipsnio 1 dalies norma. Ieškovė nesutinka su skundžiama sprendimo dalimi, kuria atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutarties 4.2 punkto pagrindu apskaičiuotą 2 701,79 EUR kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje sprendimo dalyje daro teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pasekmes, prilygindamas kliento teisės atsisakyti paslaugų suvaržymui, o pačią kompensaciją prilygindamas baudinėms netesyboms. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką. CK 6.721 straipsnio 1 dalies norma nedraudžia susitarti dėl sutarties pasibaigimo pasekmių, kai paslaugų sutartis yra nutraukiama paslaugų teikėjo iniciatyva dėl kliento kaltės. Nei CK 6.721 straipsnis, nei jokia kita imperatyvi CK nuostata neįtvirtina draudimo sutartyje numatyti vienašališko sutarties nutraukimo dėl paslaugų gavėjo kaltės padarinių, kai sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės.
14. Pažymėjo, kad neteisinga ir neprotinga, ieškovės išlaidų, susijusių su pasirengimu vykdyti sutartį, patyrimą priskirti „verslininko rizikai“, kai kita sandorio šalis irgi verslininkas. Ieškovė neteikia paslaugų vartotojams (fiziniams asmenims) visi jo klientai yra verslininkai. Ieškovė neginčija to fakto, kad Sutarties 4.2 punkte yra įtvirtintos netesybos, tačiau jų paskirtis nėra baudinė, o kompensacinė. Abejodamas prašomos priteisti kompensacijos (netesybų) dydžio pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pagrįsti prašomos priteisti kompensacijos dydį, tačiau to nepadarė. Teismo pareiga ex officio kontroliuoti priteisiamų netesybų dydį negali suprantama kaip pareiga netesybas mažinti visada. Šioje byloje nėra viešojo intereso elemento, įpareigojančio teismą veikti aktyviai (neva ex proprio motu), intensyviau ginti bei užtikrinti atsakovės teises. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sprendimu atmesdamas reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies normą, įtvirtinančią sutarčių privalomumo principą, nes nepagrįstai konstatavo, kad sutarties 4.2 punkte yra įtvirtintos baudinės netesybos. Ieškovės manymu, paslaugų gavėjo interesų prioriteto principą teismas sprendime nepagrįstai aiškina kaip neva ribojantį paslaugų teikėjo teisę sutartyje numatyti netesybas, mokėtinas sutarties pažeidimo atveju. instancijos teismas nepagrįstai sutartinę kompensaciją vertino per kliento interesų prioriteto prizmę, pamiršdamas ir nuomos santykių reguliavimo specifiką. Sprendimo išvada apie tai, kad sutarties 4.2 punkte prieštarauja atlygintinų paslaugų teisiniam reguliavimui ir paslaugų gavėjo interesų prioriteto principui, yra niekuo nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Juviga“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti 2020 m. vasario 23 d. UAB „Elis Textile Service“ apeliacinį skundą ir atsakovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad atlygintinų paslaugų teikimo santykiuose paslaugos teikėjas neturi teisės reikalauti netesybų. Negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog civilinė atsakomybė netesybų forma už kilimėlių nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą gali būti taikoma. Teismas turėtų įvertinti sutarties nutraukimo teisėtumą. Jeigu teismas spręstų, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, tampa aktualūs pirmos instancijos teismo nenagrinėti atsakovės argumentai dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Pirmos instancijos teismas jų nenagrinėjo, motyvuodamas, kad nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Tačiau tokia teismo išvada neteisinga. Atsakovė nėra suinteresuota tęsti sutartinius santykius su ieškove, todėl neprivalo reikšti atskiro reikalavimo dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Atsakovė nesutinka su sutarties nutraukimo teisėtumu išimtinai dėl ieškovės reikalaujamų netesybų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti pirmos instancijos teismo nenagrinėtus argumentus dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Sutarties 4.3. punkte yra nurodyta, kad bet kuri šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu. Šios normos kontekste pažymėtina, kad nors atsakovė nesumokėjo tris mėnesius už suteiktas paslaugas ir taip pažeidė sutartinių prievolių vykdymą, tačiau šis pažeidimas savo esme niekaip netrukdė tolimesniam sutarties vykdymui. Ieškovė galėjo toliau vykdyti sutartį ir lygiagrečiai prisiteisti ir išsiieškoti skolą. Šiuo atveju informavimas turi išskirtinę reikšmę, kadangi tokiu atveju, per minėtą terminą atsakovė pati būti galėjusi priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo, ko pasėkoje ieškovė vienareikšmiškai nebūtų galėjusi reikalauti sutarties 4.2 punkte nustatytų netesybų (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), kitaip sakant, ieškovė įgijo teisę į netesybas tik todėl, kad nesilaikė įspėjimo termino dėl sutarties nutraukimo. Ieškovei tinkamai neinformavus apie sutarties nutraukimą, toks nutraukimas negali būti laikomas teisėtu ir paneigti ieškovės teisę reikalauti netesybų.
17. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti ar reikalaujamos netesybos nėra per didelės. Jeigu teismas spręstų, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, turėtų būti įvertinti pirmos instancijos teismo nenagrinėtas atsiliepimo prašymas ir argumentai sumažinti netesybas iki realių nuostolių. Ginčo atveju, reikšminga tai, kad: netesybos (2 701, 79 Eur) viršija pagrindinę prievolę (762,41 Eur) kone keturis kartus; netesybos grindžiamos negautomis pajamomis, kurios nėra pagrįstos dėl atsakovės teisės bet kada vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.721 straipsnis 1 dalis); sutartis buvo nutraukta neįspėjus apie ketinimą ją nutraukti ir atsakovei nesudaryta galimybė ištaisyti vykdymo trūkumus, ieškovė sąmoningai nesiekė jos išsaugoti, o siekė nutraukti, taigi pati ieškovė yra kalta dėl sutarties pabaigos; duomenų apie realius ieškovės nuostolius ar specialias išlaidas, kurias ji patyrė tam, kad galėtų įvykdyti sutartį, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo ieškovė realių nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė, o reikalavimas dėl netesybų yra siekiamas realizuoti ne kompensuoti savo išlaidas ar nuostolius, o nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, neadekvatų netesybų dydį, ieškovės elgesį, realių nuostolių nebuvimą, teismo prašytina netesybas sumažinti iki realių nuostolių ir ieškovės reikalavimą dalyje dėl netesybų priteisimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliantė (ieškovė) UAB „Elis Textile Service“ prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tačiau tai, kad dalis ieškovės turtinių reikalavimų buvo patenkinta, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteistą sumą padidinti 2 701,79 Eur suma, kurią, kaip kompensaciją pagal sutartį prašė priteisti ieškovė, tačiau ieškinys šioje dalyje buvo atmestas. Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė prašė pakeisti, ieškovės naudai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pilnai patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus.
19. Nagrinėjamos bylos dalyje, kurioje pateiktas apeliacinis skundas, kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias mišrios sutarties, turinčios nuomos ir paslaugų sutarčių elementų, vienašališko nutraukimo prieš terminą teisines pasekmes, Teigdama, kad teismo sprendime klaidingai aiškinama ir taikoma CK 6.721 straipsnio 1 dalies norma, kad šioje teisės normoje nėra draudimo susitarti dėl sutarties pasibaigimo pasekmių, kai paslaugų sutartis yra nutraukiama paslaugų teikėjo iniciatyva dėl kliento kaltės, ieškovė tuo iš esmės teigia, kad teismas aiškina, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra draudimas susitarti dėl sutarties pasibaigimo pasekmių, o šalys Sutarties 4.2 punktu susitarė, kad tokios pasekmės bus taikomos. Tokio teisės normos aiškinimo teismo sprendimo motyvuose nėra. Priešingai, 23-ajame teismo sprendimo punkte teigiama, kad ieškovė turi teisę sutartyje nustatyti netesybas, tačiau jos turi atitikti paslaugų gavėjo prioriteto principą ir nebūti pernelyg didelės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją, kurios mokėjimas numatytas šalių sudarytos 2019 m. gruodžio 2 d. sutarties 4.2 punkte. Teismas sprendime rėmėsi kaip analogiška teisminės praktikos byla - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo priteisti baudą paslaugų sutarties nutraukimo atveju, buvo sprendžiama dėl paslaugų sutarties sąlygos - paslaugų gavėjui mokėti baudą, vienašališkai nutraukus sutartį, atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, ir konstatuota, kad tokia sąlyga prieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o ieškovas reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų vykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Nutartyje teigiama, kad galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymo nenumatyta. Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013, yra išaiškinęs, kad civilinė atsakomybė netesybų forma už kilimėlių nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą gali būti taikoma, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje nebuvo aiškinamos teisės normos, kurios numatytos CK XXXV skyriuje “ Atlygintinų paslaugų teikimas‘‘. Nutartyje pateikti išaiškinimai - Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ( CK 6.193 straipsnis ) ir Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių tinkamo taikymo ( CPK 185 straipsnis), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad nutartyje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė netesybų forma už kilimėlių nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą gali būti taikoma. Ta aplinkybė, kad nurodytoje byloje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovės priteista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi bauda pagal sutartį, nereiškia, kad buvo konstatuota, jog šalys gali susitarti dėl netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų atlyginimo kompensacijos forma paslaugų tiekėjui, jam nutraukus sutartį prieš terminą dėl kliento kaltės. Nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, kad paslaugų tiekėjas negali reikalauti iš kliento netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kita kasacinės instancijos teismo byla - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, kurioje buvo aiškinamos CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatos, nuostatos, t. y. ar klientas, nutraukęs paslaugų sutartį prieš terminą, turi atlyginti netiesioginius nuostolius paslaugos tiekėjui. Pripažintina, kad tuo atveju, jei kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse skirtingai aiškinamos tos pačios įstatymo nuostatos, teismai turi vadovautis vėlesniais išaiškinimais, šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, yra vėliau priimta nutartis. Tačiau vertinti, kad šiose dviejose nutartyje buvo skirtingai aiškinamos teisės normos dėl nuostatų susitarti dėl negautų pajamų arba kompensacijos mokėjimo pagal paslaugų sutartį, nėra pagrindo dėl aukščiau nurodytų argumentų.
21. Teisminės praktikos byla, kuri yra dalinai analogiška išnagrinėtai bylai, yra Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-516-425/2020 pagal ieškovės UAB „Elis Textile Service“ (buvęs pavadinimas UAB „Berendsen Textile Service“) ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai „Gimnastika ir aš“ , kurioje priimta 2020 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės reikalavimas priteisti 764,85 Eur netesybų už kilimėlių nuomos paslaugų teikimo sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą buvo atmestas, o atsakovės reikalavimas sutarties 4.2 punktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu patenkintas, padarius išvadą, kad sandoris, kuriuo susitarta dėl netesybų mokėjimo pagal paslaugų sutartį, prieštarauja laikytinai imperatyvia įstatymo nuostatai, t. y. CK 6.271 straipsnio 1 daliai. Tokia pati išvada dėl susitarimo mokėti netesybas pagal paslaugų sutartį padaryta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/202 , kurioje ieškovė UAB „Elis Textile Service“ (buvęs pavadinimas UAB „Berendsen Textile Service“) reiškė ieškinį atsakovei UAB „Neringos restoranas“ dėl netesybų pagal paslaugų teikimo sutartį priteisimo ir atsakovė reiškė ieškinį dėl sutarties 4.2 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pateikė išaiškinimą Dėl galimybės susitarti dėl kitokių, nei CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Nutarties 43 -ame punkte nurodyta, kad išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, pobūdis suponuoja tai, kad jos faktiškai negali būti nustatomos iš anksto, juolab paslaugų sutarties sudarymo metu. Tai, kad nagrinėjamoje byloje sutartį vienašališkai nutraukė paslaugų teikėjas, negali būti vertinama kitaip dėl galimybės susitarti dėl nuostolių nustatymo, nei tuo atveju, kai sutartį nutraukia klientas savo iniciatyva. Be to, CK 6.720 straipsnio 6 dalyje esanti nuostata, kad paslaugų teikėjo patirtus nuostolius, jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla ( verslas), klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai, leidžia daryti išvadą, kad tai yra imperatyvi teisės norma, nustatanti konkrečias aplinkybes, kai klientas turi atlyginti atsiradusius nuostolius paslaugos teikėjui. Taigi, reikšdamas reikalavimą klientui kompensuoti nuostolius, paslaugos teikėjas privalo įrodyti buvus ypatingas aplinkybes, kurių neapima normali rizika, ir tai leidžia daryti išvadą, kad šalys negali susitarti, jog klientas turi atlyginti negautas pajamas teikėjui visais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės, nes įstatymo norma nurodo, kokiais atvejais šie nuostoliai gali būti atlyginti.
22. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei kompensacijos už ieškovės noru sutarties nutraukimą. Kitoks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarautų paslaugų sutarčių esmei, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Atsakovė UAB „Juviga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už parengimą atsiliepimo į apeliacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme atmestinas, netenkinus apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.