Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. R. 2017 m. vasario 15 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu laikydamas rankoje virtuvinį peilį, šaukdamas nepilnamečiui L. V.: „ateik, papjausiu”, tokiais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti L. V. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis J. R. 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su G. M., kurio atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 13 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą ir pagrobė svetimą turtą: trimerį „Demon“, kurio vertė 150 eurų, dujinę lietlempę su geltonos spalvos dujų balionėliu bendros 35 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 185 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. R. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai. Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą parodė, kad jis įvykio metu buvo labai girtas ir neprisimena, kas tiksliai vyko. Konfliktas su L. V. buvo virtuvėje, nepamena, ar buvo paėmęs peilį. Patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau, patvirtino tada duotus teisingus parodymus, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 21 val. namo grįžo L. V., tarp jų kilo konfliktas, jo metu galėjo L. V. sakyti: „ateik, papjausiu“, bet nepamena, ar turėjo rankose peilį. Alkoholį vartoja ilgą laiką, geria kiekvieną dieną, gali būti, kad girtas ir šūkauja, kalba visokias nesąmones, grasina, bet ryte atsikėlęs nieko neatsimena (1 t., b. l. 66-67; 4 t., b. l. 7-8). Dėl vagystės parodė, kad žiemą, tamsiu paros metu, G. M. jį pakvietė eiti į (duomenys neskelbtini) garažą Alovės kaime. G. M. įėjo į garažą, o J. R. stovėjo prie garažo ant kelio, saugojo, kad niekas neužeitų. Suprato, kad G. M. ima svetimus daiktus, saugojo jį, suprato, kad dalyvauja darant vagystę. G. M. išnešė trimerį ir lietlempę. J. R. lietlempę pasiėmė, nes ji jam patiko. Siūlė paskui ją pirkti savo broliui, bet šis atsisakė, klausė, iš kur J. R. ją gavo. J. R. broliui paaiškino, kad iš G. M.. Nežino, kur G. M. nunešė trimerį, nes šis sakė J. R. palaukti, paskui grįžo su pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

R. V. protokole-pareiškime policijai 2017 m. kovo 24 d. nurodė, kad brolis J. R. nuolat grasina susidorojimu jo sūnui L. V., o 2017 m. vasario 15 d. apie 21.00 val. kilusio konflikto metu namuose (duomenys neskelbtini) neblaivus J. R. L. V. grasino peiliu (1 t., b. l. 22-23).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpa rūsyje (1 t., b. l. 24-28).

Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), name taip pat gyvena jo dėdė J. R.. 2017 m. vasario 15 d. apie 21.00 val. grįžęs į namus, namo rūsyje sutiko J. R., kuris iš pažiūros buvo neblaivus. J. R. jam ėmė reikšti pretenzijas dėl užrakintų vonios kambario durų, kilus konfliktui, J. R. ėmė ant jo šaukti, paėmęs virtuvinį peilį, grasino papjauti. L. V. konflikto metu stovėjo apie penkių metrų atstumu nuo J. R., šis su peiliu jo link nesiartino. Vėliau L. V. iš rūsio išėjo ir iškvietė policiją. Konflikto metu J. R. grasinimus išsakė žodžiu, tačiau jokių realių veiksmų tam įgyvendinti nesiėmė (1 t., b. l. 35, 37).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad brolis J. R. nuolat girtauja, triukšmauja, gyvena asocialiai. Dukra ir sūnus ne kartą skundėsi, kad J. R. kimba prie jų, grasina fiziniu susidorojimu. Sūnus papasakojo apie 2017 m. vasario 15 d. įvykį, kuomet neblaivus J. R. jam grasino peiliu, dėl to kreipėsi į policiją. J. R., būdamas neblaivus, tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Jo grasinimus suvokia kaip realius, anksčiau brolis yra puolęs jį su kirviu, lakstė po kaimą su šakėmis rankoje (1 t., b. l. 39-40, 44-45).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. R. nuolat vartoja alkoholį, puola ją ir brolį L. V., būna agresyvus, grasina fiziniu susidorojimu, keikia juos necenzūriniais žodžiais, su juo nesaugu gyventi. J. R. 2017 m. vasario 15 d. apie 21 val., būdamas rūsyje, šaukė, kad visus užmuš. Grįžęs namo, L. V. pasakė, kad eina maudytis. Liudytoja pasakė jam būti atsargiam, nes prieš tai J. R. šūkavo. Broliui nuėjus, girdėjo triukšmą rūsyje, J. R. šaukimą: „ateik, pidare, papjausiu“. Tuo metu į kambarį įbėgo L. V. ir paskambino pagalbos telefonu (1 t., b. l. 50-51, 52-53).

Liudytoja Alovės seniūnijos (duomenys neskelbtini) I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. kovo 2 d. socialinei darbuotojai V. S. paskambinęs R. V. pranešė, kad J. R. yra neblaivus, dukra G. V. bijo būti namuose, prašė nuvažiuoti. Liudytoja su V. S. ir J. D. nuvyko į jų namus, kur iš mokyklos grįžo ir L. V.. Namuose buvo išsigandusi G. V., sakė, kad J. R. triukšmauja, parsivedęs neblaivių draugų, buvo iškviesta policija, kuri J. R. paliko namuose. J. R., išvykus policijai, toliau grasina. L. V. palydėjo iki J. R. kambario. Šis girtas gulėjo lovoje, prie lovos liudytoja pastebėjo tris kirvius. J. R. buvo agresyvus, pradėjo keikti jas necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad susidoros su L. V.. Todėl jos iškvietė policijos pareigūnus. J. R. nuolat girtauja, girtas būna labai agresyvus, jis yra piktybinis (1 t., b. l. 55-56).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo konkretus ir realus - byloje pagal L. V. parodymus nustatyta, kad J. R. rankoje laikė peilį tuo metu, kai žodžiu tiesiogiai L. V. grasino jį papjauti. Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė girdėjusi, kad L. V. nuėjus į rūsyje esantį vonios kambarį išsimaudyti, J. R. šaukė jam ateiti, grasino papjausiąs. Kaip matyti iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, anksčiau J. R. jau ne kartą buvo grasinęs ir kitiems šeimos nariams, išgėręs būdavo agresyvus, lakstė su šakėmis, į namus atvykę seniūnijos darbuotojos matė prie jo lovos padėtus tris kirvius. Nukentėjusiojo tėvas parodė, kad jo šeimai su J. R. nesaugu, iš bylos duomenų matyti, kad ne kartą dėl J. R. agresyvaus elgesio buvo kviečiama policija, J. R. namuose esant girtam ir agresyviam, seniūnijos darbuotojų prašoma pasirūpinti tuo metu nepilnamečiais R. V. vaikais. Pripažintina, kad, esant tokiam ankstesniam J. R. elgesiui, jo agresyvumo apraiškoms, įvertinus ir nukentėjusiojo labai jauną amžių nusikaltimo metu, nukentėjusysis L. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas - grasinimas jam sukėlė baimę, nes kaltinamasis buvo neblaivus (pats pripažino, kad dėl tuo metu buvusio didelio girtumo negali atsiminti visų aplinkybių), agresyvus, neprognozuojamas. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, kad jis, paėmęs peilį, nukreipė jį į sūnėną, ir grasinančių žodžių išsakymas toje situacijoje rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad taip nukentėjusiajam sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad J. R. veikė tiesiogine tyčia. Todėl J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl vagystės 2018 m. sausio 15 d.

R. V. protokole-pareiškime policijai 2018 m. sausio 15 d. nurodė, kad rado apvogtą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pasigedo įvairių įrankių (1 t., b. l. 120-121).

Apžiūros protokole 2018 m. sausio 15 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios sodybos garažas, jo dvivėriai vartai atsidaro į išorę, ant dešinės varčios įtaisytas užstumiamos sklendės užraktas su pakabinama spyna, ši užrakinta, vartus patraukus iš išorės, jie atsidaro, nes nėra fiksuojančių įtaisų, kad vartai neatsidarytų, tarp varčių ant žemės padėtas geležinis laužtuvas, garaže yra įvairių daiktų – baldų konstrukcijos, plastikinės talpos, dėžutės, apdailos medžiagos ir kt. Ant sodybos gyvenamojo namo durų varčios ir staktos aptikta apgadinimų – įspaudimų, galimai paliktų prie garažo rasto metalinio laužtuvo (1 t., b. l. 135-144).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2018 m. sausio 13 d. apie 13.00 val. į sodybą susivežė kai kuriuos daiktus, daugiausia įvairius įrankius, ir juos sukrovė kieme stovinčiame garaže. Daiktus padėjo sukrauti su juo atvykę jo draugai, buvo ir dėdė A. S.. Išvyko visi kartu apie 14.30 val. Prieš išvykstant pakeitė garažo spyną, nuo jos raktus turėjo R. V. ir dėdė A. S., šis užrakino garažą. 2018 m. sausio 15 d. apie 9.00 val. paskambino A. S. ir pranešė, kad garažas apvogtas. Atvykęs apžiūrėjo garažą ir pasigedo dviejų benzininių pjūklų, kuriuos vertina po 150 eurų, 2 kampinių šlifuoklių – „Bosch“, kurio kaina 130 eurų, ir kinietiškas, kurio kaina 70 eurų, išcentrinio šlifuoklio „Makita“, kurio vertė 90 eurų, akumuliatorinio suktuko „Millwaukee“, kurio vertė 169 eurai, suvirinimo aparato „Lincoln“, kurio vertė 1400 eurų, oro kompresoriaus, kurį vertina 200 eurų, 50 m ilgio elektros ilgintuvo, kurį vertina 40 eurų, trimerio „Demon“, kurį vertina 150 eurų, elektrinio grąžto „Boch“, kurį vertina 90 eurų, dujinės lietlempės su prisuktu geltonos spalvos dujų balionėliu, raudonu uždegimo mygtuku, kurią pirko už 35 eurus (1 t., b. l. 154-155, 156-157, 162).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 9 val. atvykęs į prižiūrimą sodybą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra atidarytos garažo durys, o garaže pasigedo R. V. daiktų – drėlės, elektrinio grąžto. Paskutinį kartą sodyboje buvo 2018 m. sausio 14 d. apie 7.00 val., tuo metu viskas buvo tvarkoje. Pastebėjęs vagystę, iš karto informavo R. V. (2 t., b. l. 12-13, 14).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. vakare pas jį atėjo kartu (duomenys neskelbtini) gyvenantis brolis J. R., paklausė, ar jam nereikia dujinės lietlempės už 5 eurus, ir ją parodė. Lietlempės dujų balionėlis buvo geltonos spalvos, prisukamas iš apačios, ant rankenos buvo raudonos spalvos mygtukas. Paklausus, iš kur gavo, J. R. atsakė, kad nesvarbu, davė parduoti. R. V. atsisakė pirkti, tada brolis išėjo (2 t., b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. M. parodė, kad jis 2018 m. sausio 14 d., atėjęs su Ž. L. ir M. M., iš garažo (duomenys neskelbtini), sukėlę garažo duris ir taip jas atidarę, pavogė oro kompresorių, suvirinimo aparatą, į maišą įsidėjo elektros ilgintuvą, gal dar kažką įdėjo M. M. su J. R., daiktus visi kartu išnešė iki stotelės ir paslėpė prie eglučių. Ž. L. su M. M. nešė kompresorių, o jis suvirinimo aparatą. Nunešus viską, jis paskambino draugui V. K., siūlė jam parduoti daiktų. Jam atvažiavus, daiktus parodė, bet V. K. nesutiko pirkti, tik paskolino G. M. 15 eurų ir parvežė jį namo, kartu jam parvežė kompresorių, suvirinimo aparatą ir elektros ilgintuvą. Kompresorių ir suvirinimo aparatą jis paskui pardavė (duomenys neskelbtini), šis pasiėmė daiktus ir parvežė G. M. atgal į Alovę. Ten G. M. susitiko su Ž. L., M. M. ir J. R., nusipirko alkoholio ir toliau gėrė M. M. namuose. Gerdami papasakojo J. R., iš kur tie daiktai. Baigus gerti, jis liko nakvoti pas M. M., kiti išėjo. Ryte, apie 4 val., atėjo J. R., jie dar išgėrė alaus ir sugalvojo dar ką nors iš to garažo paimti. Su J. R. nuėjo į sodybą, įėjo į garažą, paėmė trimerį, dujų balionėlį ir lietlempę, daiktus nusinešė pas M. M.. J. R. dujinę lietlempę ir dujų balionėlį pasiėmė, bet nepamena, ar kam nors pardavė. Trimerį jiedu norėjo parduoti, bet jo neužkūrė ir niekas jo nepirko. Trimerį laikė pas M. M., bet vėliau, sužinoję, kad į sodybą buvo atvykusi policija, trimerį išmetė prie fermų (2 t., b. l. 110-111, 114).

Kaltinamasis J. R. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis – įtariamuoju tame ikiteisminiame tyrime apklausto G. M., liudytojo R. V. parodymus. Taigi, aptarti bylos duomenys patvirtina, kad J. R. kartu su G. M. 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą ir pagrobė svetimą - priklausantį R. V. - turtą: trimerį „Demon“, kurio vertė 150 eurų, dujinę lietlempę su geltonos spalvos dujų balionėliu bendros 35 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 185 eurų turtinę žalą. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas. Darytina išvada, kad kaltinamojo J. R. veiksmai dėl svetimo turto vagystės 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, įsibrovus į svetimą garažą, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

J. R. yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 76, 3 t., b. l. 34-36). Jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka (1 t., b. l. 77-85, 3 t., b. l. 25-32, 33). Kaltinamasis niekur nedirba (1 t., b. l. 86, 87, 3 t., b. l. 37), girtauja, gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 190, 3 t., b. l. 40). J. R. įrašytas VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų tarpe (diagnozė – Lengvas protinis atsilikimas, be elgesio pakitimų (F70.0)) ir Priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų tarpe (diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2)) (1 t., b. l. 89, 3 t., b. l. 41). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-171/2017 konstatuota, kad J. R. nusikaltimo padarymo metu (2017 m. vasario 15 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus, jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, būsenoje jis galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, dėl savo sveikatos būklės J. R. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1) bei Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2), jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., b. l. 107-109). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-681/2018 konstatuota, kad nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių J. R. negalėjo adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, o alkoholio sukelta psichotinė simptomatika konstatuota ne juridiškai reikšmingu laikotarpiu, todėl J. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 46).

Atsižvelgiant į tai, kad J. R. teisiamas pirmą kartą, niekur nedirba, administracinių baudų nemoka, jam skirtina geriausiai jo asmenybę, veikų pavojingumą, bausme siekiamus tikslus atitinkanti bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Jo atsakomybę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo lengvina tai, jog visiškai pripažino kaltę, gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo jo atsakomybę lengvina tai, jog visiškai pripažino kaltę, gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau pastebėtina ir tai, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme nebuvo aktyvus, J. R. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius. Todėl už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriamos bausmės terminas nustatytinas mažesnis, nei įstatymo numatytas jo vidurkis, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, skiriamos bausmės terminas nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. R. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės bausmės, kurios pridedama dalis, atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, nustatytina didesnė nei pusė.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimų padarymo ir davus pakankamai aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas J. R. laikino sulaikymo nuo 2017 m. balandžio 13 d. 15.36 val. iki 2017 m. balandžio 14 d. 15.40 val. laikas (dvi dienos) (1 t., b. l. 61, 63), nuo 2018 m. sausio 22 d. 12.00 val. iki 2018 m. sausio 24 d. 9.07 val. (dvi dienos) (3 t., b. l. 19, 20) ir sulaikymo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 19.20 val. bei suėmimo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (5 t., b. l. 31, 35-37) laikas.

Kardomoji priemonė suėmimas panaikintina, paskelbus nuosprendį, po nuosprendžio paskelbimo kaltinamasis iš suėmimo nedelsiant paleistinas.

Nukentėjusysis R. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-878/2019 pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems Ž. L., G. M., M. M. ir J. R. dėl bendros 2704 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1-3), šį ieškinį du kartus tikslino (4 t., b. l. 115-118, 128-130), galutinai prašydamas jam priteisti 2704 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o teisiamajame posėdyje nurodė palaikantis ieškinio reikalavimą dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2434 EUR.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 185 EUR turtinės žalos už kaltinamojo J. R. ir jo bendrininko G. M. pagrobtus ir negrąžintus daiktus – trimerį ir lietlempę yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Kaltinamasis šios padarytos žalos neginčijo. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą R. V. turtui, privalo ją pilnai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Ši žala nukentėjusiojo turtui padaryta bendrais kaltinamojo ir jo bendrininko G. M. veiksmais, jie nukentėjusiajam atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-878/2019, visa dėl trimerio ir lietlempės pagrobimo padaryta turtinė žala, t. y. 185 EUR, yra priteista iš G. M., nes kaltinamojo J. R. atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Vadovaujantis tokia teismų praktika, nagrinėjamoje byloje turtinės žalos dėl trimerio ir lietlempės pagrobimo žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamojo J. R. ir ankstesniu nuosprendžiu nuteisto G. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti J. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti J. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. R. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti J. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti nuteistąjį viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti J. R. laikino sulaikymo nuo 2017 m. balandžio 13 d. 15.36 val. iki 2017 m. balandžio 14 d. 15.40 val., nuo 2018 m. sausio 22 d. 12.00 val. iki 2018 m. sausio 24 d. 9.07 val. ir sulaikymo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 19.20 val. ir suėmimo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 25 d. laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti po nuosprendžio paskelbimo ir J. R. po nuosprendžio paskelbimo iš suėmimo nedelsiant paleisti.

R. V. civilinį ieškinį dalyje dėl 185 EUR turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. R. ir G. M., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-878/2019 priimtu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, solidariai R. V. 185 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.