Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems Ž. L., G. M. ir M. M., kaltinamųjų G. M. ir M. M. gynėjams advokatams D. R. ir R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. 2011 m. gegužės 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2. 2014 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3. 2017 m. gegužės 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 60 parų;

4. 2019 m. kovo 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d. laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal 178 straipsnio 2 dalį,

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2017 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus ((duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji Ž. L., G. M. ir M. M. 2018 m. sausio 14 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai(duomenys neskelbtini), atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą, priklausantį R. V., ir pagrobė svetimą turtą: akumuliatoriaus suktuką „Milwaukee“, kurio vertė 165 eurai, suvirinimo aparatą „Lincoln“, kurio vertė 1400 eurų, oro kompresorių, kurio vertė 150 eurų, 50 m elektros ilgintuvą, kurio vertė 40 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 1755 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis G. M. su nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą, priklausantį R. V., ir pagrobė svetimą turtą: trimerį „Demon“, kurio vertė 150 eurų, dujinę lietlempę su geltonos spalvos dujų balionėliu bendros 35 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 185 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. L. kaltu dėl jam inkriminuotos vagystės prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis 2018 m. sausio 14 d. apie 17 val. Alovėje prie parduotuvės susitiko su M. M. ir G. M.. G. M. jį paprašė padėti išnešti kompresorių iš S. namo garažo. Ž. L. suprato, kad tai svetimi daiktai, kad tai bus vagystė, bet sutiko. Visi trys nuėjo į garažą, patraukė medines duris, ant kurių kabojo užrakinta vadinama „prancūziška“ spyna, jas atidarė, išnešė kompresorių, buvusį prie durų, ir suvirinimo aparatą. Ž. L. su M. nešė kompresorių, o G. M. - suvirinimo aparatą. Nematė, kokių ten dar yra daiktų, laidų, dėžių nematė. Garažo duris tvarkingai uždarė. Viską nešė į aikštelę prie autobusų stotelės kitoje kelio pusėje ir ten padėjo. Ž. L. su M. nuėjo prie parduotuvės, o G. M. liko saugoti daiktų, ieškojo, kam juos parduoti. Gal ir buvo kažkur išvažiavęs. Buvo atvažiavęs kažkoks automobilis. Kai M. kažkam pardavė vogtus daiktus, už tuos pinigus nupirko alaus, jiems paskambino, visi nuėjo į M. M. namus ir ten gėrė. Dar sutiko J. R., šis paklausė, ar jie duos jam išgerti. Jie sutiko. G. M. už pagalbą išnešant daiktus Ž. L. davė 10 eurų. Įvykio metu Ž. L. buvo išgėręs alaus. Iš esmės tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 150-155).

Kaltinamasis M. M. dėl jam inkriminuotos vagystės prisipažino iš dalies. Parodė, kad sausio 14 d. jis vienas buvo prie kiosko. Atėjo G. M. ir paprašė padėti kažką išnešti, bet nesakė, ką ir kur. Paskui jie susitiko Ž. L. ir nuėjo visi į garažą. Ž. L. sakė, kur eis, šis sutiko. M. M. stovėjo prie garažo, nėjo į vidų, laukė, kol išneš. Neprisimena, ką jie išnešė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nelabai prisiminė, ką išnešė, nes jam tada buvo suleisti vaistai. Vaistai jį migdydavo, veikdavo apie savaitę laiko. Jis pats iš garažo nieko neėmė. Kai kiti išnešė, M. M. jiems padėjo nešti suvirinimo aparatą. Žino, kad jie nešė du daiktus, tamsoje nematė, bet tai buvo didelis daiktas. Jis su Ž. L. nešė kompresorių, o G. M. nešė suvirinimo aparatą. Pamena, kad paėmė ant ritės susuktą laidą, jį paskui padėjo prie namo kampo. Dėžę, kurioje buvo suktukas, paėmė G. M.. Nematė, kas tą dėžę nešė. Dėžės išmatavimų ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė. Viską nešė prie stotelės, už eglės. Paskui M. M. su Ž. L. nuėjo prie parduotuvės ir ten buvo. Matė, kad kažkas buvo atvažiavęs, paskui išvažiavo. Paskui, kai G. M. pardavė daiktus, visi kartu ėjo pas M. M.. Dar prie stotelės vakare sutiko J. R., šis paklausė, ar gali ateiti pas M. M.. G. M. M. M. už pagalbą davė 10 eurų. Iš esmės tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., Alovb. l. 50-55).

Kaltinamasis G. M. dėl jam inkriminuotos vagystės 2018 m. sausio 14 d. prisipažino iš dalies, dėl vagystės 2018 m. sausio 15 d. prisipažino visiškai. Parodė, kad žinojo, jog garaže yra tokių daiktų, nes kartą praeidamas matė, kai garažas buvo atidarytas. Matė, kaip ten kraustėsi, kad stovi mašinos, autobusiukus. Gal kažkas prie parduotuvės ir minėjo, kad kažkas nupirko ar perka sodybą. Į tą sodybą buvo nuėję apsižiūrėti. J. K. buvo minėjęs, kad jam reikia kompresoriaus. 2018 m. sausio 14 d. apie 17-18 val. su M. ir Ž. nuėjo į garažą kompresoriaus, pasišvietė telefonu. Nieko garaže nežiūrėjo. Matė garaže trimerį. Greitai paėmė suvirinimo aparatą ir kompresorių ir greitai uždarė duris. Nebandė durų laužti, ten užteko tik jas patraukti, kad atsidarytų. G. M. nešė suvirinimo aparatą, o M. ir Ž. nešė kompresorių, viską nunešė prie aikštelės. G. M. paskambino J. K.. Šis „Audi“ automobiliu atvažiavo į stotelę ir nupirko visus daiktus už 50 ar 60 eurų. Konopliovas neklausė, iš kur tie daiktai. Tą vakarą daiktus dar siūlė K., bet tuo metu jų dar nebuvo paėmęs. K. atvažiavo į Alovę, gal nuo stotelės paėmė G. M., paskolino jam pinigų. Susiskambino su Ž. ir M., nusipirko alaus ar degtinės. Tada susitiko J. R., jam G. M. prasitarė, kad žino, kur yra trimeris. Tą naktį nakvojo pas M., o J. atėjo anksti ryte, apie 5 val. Vogti jiedu ėjo ryte, gal 5.30 val. Nuėjo į garažą, gražiai atidarė duris, paėmė trimerį, geltoną balionėlį su lietlempe, paskui duris gražiai uždarė. Daiktus parsinešė už kultūros namų. Nežino, kam J. pardavė trimerį, bet už jį parnešė 10 eurų. Balionėlį jis žadėjo parduoti, bet, kiek žino, balionėlį rado pas jį. Neatsimena, ar buvo pavogti elektros laidai. Dėl elektros ilgintuvo nieko nežino, neatsimena, ar jį ėmė. Apie jį ikiteisminio tyrimo metu nurodė policijos pareigūnams, nes norėjo, kad jį paleistų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus apie tai parodymus, kad garaže į maišą įsidėjo elektros ilgintuvą, gal dar kažką įdėjo M. su J., kad vėliau V. K. jį su kompresoriumi, suvirinimo aparatu ir elektros ilgintuvu paskui parvežė namo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. parodė, kad jam nuo 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo priklauso sodyba (duomenys neskelbtini). Tai jo mirusio dėdės S. sodyba. Su pusseserėmis susitarė, kad galės į sodybą susivežti daiktus, nes planavo ją pirkti. Garaže buvo S. paliktų daiktų - plytos, lentos. R. V. 2018 m. sausio 10 d. į sodybą atsivežė suvirinimo aparatą, kompresorių, du šlifuoklius, didelę dėžę, kurioje buvo akumuliatorinis kreizukas, suktukas, akumuliatorinis siaurapjūklis, stalą ir daug smulkmenų. Daiktus atsivežė dviem autobusiukais, padėjo draugai T. J., E. G., Š. P., M. P., buvo penkiese ar šešiese. A. S. matė, kokius daiktus jie iškrovė garaže. Garažo užrakinimu rūpinosi dėdė, raktą jam ir paliko. Garažo durys buvo medinės, didelės. Garažas buvo 40-50 metrų nuo kelio, jį atidarius, buvo galima matyti esančius daiktus. Po to nebuvo atvažiavęs į sodybą. Kitą dieną ryte, 9.30 ar 10.30 val. A. S. paskambino ir pranešė, kad įvykdyta vagystė, kad trūksta R. V. daiktų. Atvažiavęs į sodybą, pasigedo iškart kompresoriaus ir suvirinimo aparato, vėliau pasigedo suktuko, dviejų šlifavimo aparatų, kreizuko, dar vėliau ir pikniko stalo, juodos dėžės su įrankiais. Namų durys buvo laužtos, o dėl garažo durų nežino. Visi kaltinamajame akte išvardinti daiktai buvo pavogti. Tyrėjams pateikė suvirinimo aparato, šlifavimo, suktuko dokumentus. Šie įrankiai buvo naudoti labai trumpą laiką. Garaže buvo juodos spalvos dėžė, 50x30x10 cm dydžio, joje buvo akumuliatorinis kreizukas, akumuliatorinis siaurapjūklis ir suktukas. Garaže buvo 50 metrų laido ritė. Iš pavogtų daiktų niekas negrąžinta. Kompresorių vertina 150 eurų, kinišką kampinį šlifuoklį vertina 50 eurų, benzininį pjūklą – 150 eurų, žalios spalvos benzininį pjūklą – 150 eurų, pirko jį už tokią pačią kainą. Kampinio šlifuoklio „Bosch“ kaina yra nurodyta dokumentuose, 130 eurų. Centrinio šlifuoklio „Makita” kaina turi būti nurodyta dokumentuose, vertina 90 eurų. Oro kompresoriaus dokumentų nėra – vertina 150 eurų. Elektros ilgintuvas – 40 eurų, trimeris - 130 eurų, elektrinis grąžtas – 90 eurų. Akumuliatorinio suktuko vertė pagal dokumentą yra gal 165 eurai. Lietlempė ir dujų balionėlis yra vienas daiktas, geltonos spalvos, jį vertina 35 eurais. Suvirinimo aparatą pirko už kreditą, jis kainavo 1400 eurų, nes suvirinimo aparatui dar pirko ilgesnes šlangas, už patobulinimus sumokėjo 768 eurus. Aparatą vertina 712 eurų, patobulinimai - 768 eurai. Teikdamas ieškinį, sumažino sumą dėl suvirinimo aparato vertės.

Liudytojas V. K. parodė, kad jam paskambino G. M. ir paprašė pavežėti. Jis turėjo lyg kompresorių ir dar kažką baltame „bulviniame“ maiše, lyg nedidelis daiktas buvo ant maišo dugno. G. M. parodė kompresorių, siūlė liudytojui jį pirkti, bet šiam jo nereikėjo. Lyg ir tuos daiktus, kur buvo maiše, siūlė pirkti, ten buvo gal raktai, veržliarakčiai, nes girdėjo, kaip barškėjo kažkoks metalas. Liudytojas savo automobiliu „Audi A4“ M. ir L. parvežė nuo Alovės autobusų stotelės iki M. namų. Jie siūlė užstatyti tą kompresorių. M. paskolino 10 ar 15 eurų. Kai parvežė, jie daiktus pasiėmė su savimi. Visi daiktai tilpo mašinoje ant sėdynės. Kompresorius buvo nedidelis. Maišas taip pat buvo nedidelis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad G. M. jam siūlė pirkti kompresorių ir dar kažką, o liudytojui atvykus į sutartą vietą, parodė kompresorių ir dar kažkokius įrankius, buvusius maiše (2 t., b. l. 93-94).

Liudytojas J. K. parodė, kad jam vėlai vakare paskambino G. M. ir paklausė, ar reikia kompresoriaus. Iš pradžių siūlė vieną, paskui siūlė ir antrą daiktą. Liudytojas atvažiavo savo automobiliu „Audi“ į aikštelę prie Alovės parduotuvės. Ten buvo tik G. M., padavė daiktus – kompresorių ir suvirinimo aparatą. Tie daiktai buvo padėti ant kelkraščio. Už kompresorių ir suvirinimo aparatą G. M. jis davė 50 eurų. Neklausė, iš kur tie daiktai, manė, kad buvo jo. Kitą dieną viską pardavė nepažįstamam asmeniui už 160 eurų. Prie pusautomačio nebuvo šlangų, laidų, tik pajungimo rozetė. Buvo suvirinimo aparatas - masė ir šlanga, kur virina.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis sutarė R. V. parduoti savo mirusio brolio sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir leido jam sodybos garaže susikrauti savo įrankius. Garažas nuo kelio nelabai matomas, nes stovi giliai kieme, tačiau jis gerai matomas nuo parduotuvės. Garaže buvo likę mirusio brolio daiktų – lentų, žemės dirbimo padargų, brolis vertingų įrankių neturėjo. R. V. su draugais dviem autobusiukais šeštadienį atsivežė daiktus. Matė, kaip šiuos daiktus R. V. dėjo – tai buvo vertingi daiktai, apynaujis brangus suvirinimo aparatas, lyg kompresorius, grąžtai, pjūkliukai, baldai, keletas daiktų buvo pakuotėse - kartoninėse įrankių dėžėse. Įrankiais buvo apkrauta gal 1,5-2 kv. m garažo ploto, viduje buvo baldai, o įrankiai buvo pakraščiais. Kai daiktus suvežė, A. S. užrakino garažo duris. Jos buvo su sena pakabinama spyna. Užrakinimas nebuvo geras, nes patraukus abi varčias, išsimauna skląstis ir galima atidaryti vartus. Liudytojas pirmadienį nuvažiavo patikrinti ir rado garažo vartus pusiau pravirus, kampe dešinėje į duris buvo atremtas laužtuvas. Pravėrė duris ir pamatė, kad nėra įrankių, todėl paskambino į policiją ir R. V.. Atrodo, nebuvo drelės ir elektrinio grąžto, galėjo būti dingę 8-10 daiktų. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė viską geriau. A. T., gyvenantis gretimame kaime, iki vagystės toje sodyboje tvarkė medžius, aplinką, jis bendravo su ankstesniu sodybos šeimininku ir po jo mirties buvo liudytojo pagalbininkas. Jis eidavo į pagalbines patalpas, turėjo raktą nuo ūkinės virtuvės. A. T. nebuvo tą dieną, kai atvežė daiktus, jis sodyboje buvo prieš savaitę iki tol.

R. V. protokole-pareiškime policijai 2018 m. sausio 15 d. nurodė, kad rado apvogtą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) pasigedo įrankių ir suvirinimo aparato, elektrinio gręžtuvo, 2 vnt. elektrinių ventiliatorių (1 t., b. l. 120-121).

Apžiūros protokole 2018 m. sausio 15 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios sodybos garažas, jo dvivėriai vartai atsidaro į išorę, ant dešinės varčios įtaisytas užstumiamos sklendės užraktas su pakabinama spyna, ši užrakinta, vartus patraukus iš išorės, jie atsidaro, nes nėra fiksuojančių įtaisų, kad vartai neatsidarytų, tarp varčių ant žemės padėtas geležinis laužtuvas, garaže yra įvairių daiktų – baldų konstrukcijos, plastikinės talpos, dėžutės, apdailos medžiagos ir kt. Ant sodybos gyvenamojo namo durų varčios ir staktos aptikta apgadinimų – įspaudimų, galimai paliktų prie garažo rasto metalinio laužtuvo (1 t., b. l. 135-144).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. 2018 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl G. M. telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės nurodė, kad 2018 m. sausio 14 d. 16.45 val. buvo bendrauta su telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. R., o 17.15, 17.31, 17.33, 17.34, 17.35 val. bendrauta su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80-81). Iš V. K. apklausos protokolo matyti, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (2 t., b. l. 93-94).

Iš 2016 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutarties matyti, kad R. V. iš įmonės „Stokker Finance“, UAB už kreditą (iš viso 793,28 EUR išmokų bendrą sumą) įsigijo 747,88 EUR vertės multifunkcinį suvirinimo pusautomatį (1 t., b. l. 163-172).

Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad akumuliatorinio suktuko „Milwaukee“ kaina yra 165 EUR (1 t., b. l. 175), ekscentrinio šlifuoklio „Makita“ kaina yra 115 EUR (1 t., b. l. 191).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. parodė, kad jis nevogė kampinių šlifuoklių, benzininių pjūklų, šlifuoklio, akumuliatorinio suktuko, elektrinio grąžto. Garaže pamatė kompresorių, suvirinimo aparatą, o į maišą įsidėjo elektros ilgintuvą, gal dar kažką įdėjo M. su J., tačiau tokių daiktų, kaip elektriniai prietaisai, ten tikrai nebuvo. Minėtus daiktus visi kartu išnešė iki stotelės ir paslėpė prie eglučių. Ž. su M. nešė kompresorių, o jis suvirinimo aparatą. Nunešus viską, jis paskambino draugui V. ir pasakė, kad atvažiuotų, nes turi parduoti daiktų. Jam atvažiavus, parodė, bet jis nesutiko pirkti, nes sakė, kad tokius daiktus turi. Tuomet jis paprašė paskolinti 15 eurų. V. sutiko ir jį parvežė namo. Kartu jam parvežė kompresorių, suvirinimo aparatą ir elektros ilgintuvą (2 t., b. l. 110-111, 114).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. L. parodė, kad garaže prie durų stovėjo padėtas suvirinimo aparatas, taip pat buvo oro kompresorius, elektros ilgintuvas. Daugiau jokių daiktų garaže nematė. Jis su M. M. paėmė kompresorių, o G. M. paėmė suvirinimo apartą, šiuos daiktus nešė į šalimais esančią automobilių aikštelę (2 t., b. l. 162-163).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. M. parodė, kad G. M. liepė paimti ant ritės susuktą juodos spalvos laidą, suvirinimo aparatą, oro kompresorių, žalios spalvos dėžę, kurios išmatavimai apie 50 cm ilgio, 30 cm pločio ir apie 10 cm storio. Pas G. M. paklausė, kas šioje dėžėje. Jis nurodė, kad suktukas. Daugiau jokių daiktų neėmė. M. su Ž. paėmė suvirinimo aparatą, o G. M. - visa kita. Visus šiuos daiktus nunešė į automobilių stovėjimo aikštelę už parduotuvės (3 t., b. l. 62-63, 66).

Dėl vagystės 2018 m. sausio 14 d.

Ž. L., G. M. ir M. M. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jie 2018 m. sausio 14 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą, priklausantį R. V., ir pagrobė svetimą turtą: benzininį pjūklą „Stihl”, kurio vertė 150 eurų, žalios spalvos benzininį pjūklą, kurio vertė 150 eurų, kampinį šlifuoklį „Boch“, kurio vertė 130 eurų, kinietišką kampinį šlifuoklį, kurio vertė 70 eurų, išcentrinį šlifuoklį „Makita“, kurio vertė 90 eurų, akumuliatoriaus suktuką „Milwaukee“, kurio vertė 169 eurai, suvirinimo aparatą „Lincoln“, kurio vertė 1400 eurų, oro kompresorių, kurio vertė 200 eurų, elektros ilgintuvą 50 m, kurio vertė 40 eurų, elektrinį grąžtą „Boch“, kurio vertė 90 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 2489 eurų turtinę žalą.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas išvadas, kad visus kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nukentėjusiajam priklaususius daiktus – benzininį pjūklą „Stihl”, kurio vertė 150 eurų, žalios spalvos benzininį pjūklą, kurio vertė 150 eurų, kampinį šlifuoklį „Boch“, kurio vertė 130 eurų, kinietišką kampinį šlifuoklį, kurio vertė 70 eurų, išcentrinį šlifuoklį „Makita“, kurio vertė 90 eurų, akumuliatoriaus suktuką „Milwaukee“, kurio vertė 169 eurai, suvirinimo aparatą „Lincoln“, kurio vertė 1400 eurų, oro kompresorių, kurio vertė 200 eurų, elektros ilgintuvą 50 m, kurio vertė 40 eurų, elektrinį grąžtą „Boch“, kurio vertė 90 eurų, pavogė būtent kaltinamieji Ž. L., G. M. ir M. M..

Visi trys kaltinamieji ties ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, kad pavogė suvirinimo aparatą ir oro kompresorių. Tai, jog jie pavogė šiuos daiktus, patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai, kad jam G. M. aikštelėje prie Alovės parduotuvės pardavė oro kompresorių ir suvirinimo aparatą, liudytojo V. K. parodymai, kad jam G. M. siūlė pirkti oro kompresorių. Kaltinamasis Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė iš garažo ėmęs dar kokių daiktų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs garaže elektros ilgintuvą (2 t., b. l. 162-163). Kaltinamasis G. M. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, patvirtino anksčiau duotus parodymus, kad į maišą iš garažo įsidėjo elektros ilgintuvą, gal dar kažką įsidėjo M. su Ž. (2 t., b. l. 110-111, 114). Kaltinamasis M. M. teisme parodė, kad iš garažo dar paėmė ant ritės susuktą laidą, o dėžę, kurioje buvo suktukas, paėmė G. M.. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad garaže jam G. M. liepė paimti ant ritės susuktą juodos spalvos laidą, suvirinimo aparatą, oro kompresorių, žalios spalvos dėžę, kurios išmatavimai apie 50 cm ilgio, 30 cm pločio, 10 cm storio, paklausus, kas joje yra, G. M. pasakė, kad suktukas (3 t., b. l. 62-63, 66). Liudytojas V. K. parodė, kad jam G. M. siūlė pirkti ne tik kompresorių, bet ir kažkokius daiktus, kuriuos turėjo baltame maiše, girdėjo, kad tie daiktai barškėjo kaip metalas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad G. M. jam siūlė pirkti kompresorių ir dar kažkokius įrankius, buvusius maiše (2 t., b. l. 93-94). Nukentėjusysis R. V. teisme nurodė, kad suktukas, akumuliatorinis kreizukas, akumuliatorinis siaurapjūklis buvo juodos spalvos dėžėje, kurios dydis 50x30x10 cm, taip pat garaže buvo 50 m ilgio laido ritė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 50 m ilgio juodos spalvos elektros ilgintuvas buvo suvyniotas į ritę, o akumuliatorinis suktukas „Milwaukee“ buvo supakuotas dėžėje (1 t., b. l. 154-155, 156-157, 162). Taigi, šie duomenys, vertinant juos bendrame kontekste, patvirtina, kad kaltinamieji iš garažo pavogė ir elektros ilgintuvą, nes po vagystės R. V. nurodė jo pasigedęs, o kaltinamieji G. M. ir M. M. patvirtino tokį daiktą įsidėję į maišą, M. M. ikiteisminio tyrimo metu netgi nurodė ir šio elektros ilgintuvo laido spalvą, šis apibūdinimas atitinka nukentėjusiojo pateiktoje nuotraukoje (1 t., b. l. 158) užfiksuotą elektros ilgintuvą. Taip pat nukentėjusiojo parodymai apie pavogtą dėžę su suktuku, kaltinamojo M. M. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad jam G. M. liepė paimti apie 50x30x10 cm išmatavimų dėžę, kurioje pasakė esant suktuką, liudytojo V. K. parodymai, kad jam G. M. siūlė pirkti ir kažkokius įrankius, buvusius maiše, barškėjusius kaip metalas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji pagrobė ir akumuliatorinį suktuką „Milwaukee“. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad šio akumuliatorinio suktuko vertė yra 169 EUR, tačiau tiek pats nukentėjusysis teisme patikslino, tiek jo pateiktas mokėjimo dokumentas patvirtina, kad akumuliatorinio suktuko „Milwaukee“ kaina yra 165 EUR (1 t., b. l. 175), todėl kaltinamųjų pagrobto akumuliatorinio suktuko vertė patikslintina, nurodant ją 165 EUR. Taip pat nukentėjusysis R. V. teisme patikslino, jog pavogtą oro kompresorių vertina ne 200, o 150 EUR, todėl atitinkamai patikslintina ir kaltinime nurodyta pagrobto oro kompresoriaus vertė, ją nurodant 150 EUR.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinime nurodyti pavogti daiktai realiai egzistavo ir priklausė nukentėjusiajam, tačiau tai nepatvirtina to, kad juos pavogė būtent kaltinamieji Ž. L., G. M. ir M. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis R. V. daiktus į garažą atvežė 2018 m. sausio 13 d., visi trys kaltinamieji vogti daiktų nuėjo 2018 m. sausio 14 d., po šios vagystės 2018 m. sausio 15 d. naktį dar kartą į garažą vogti nuėjo G. M. su kitu nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o vagystės paaiškėjo tik 2018 m. sausio 15 d. apie 9 val. Todėl nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad iš garažo R. V. priklausančius daiktus vogė tik kaltinamieji Ž. L., G. M. ir M. M., nes, kaip jau minėta, G. M. naktį į garažą vogti nuėjo su pirmoje vagystėje nedalyvavusiu asmeniu, be to, negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusiajam priklausančius nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus daiktus iš garažo galėjo paimti ir kiti pašaliniai asmenys, kurie galėjo į garažą įsibrauti iki ar po tiriamų nusikalstamų veikų padarymo, juo labiau, kad pagal liudytojo A. S. ir kaltinamųjų parodymus, garažo durys, nors užrakintos pakabinama spyna, patraukus varčias, lengvai atsidarydavo dėl išsimaunančio skląsčio.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtų galima pripažinti Ž. L., G. M. ir M. M. pavogus visus R. V. priklausančius daiktus, taigi, kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino.

Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia Ž. L., G. M. ir M. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji Ž. L., G. M. ir M. M. 2018 m. sausio 14 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrai, įsibrovė į R. V. garažą sodyboje (duomenys neskelbtini), atkeldami šio garažo vartus, užrakintus pakabinama spyna, ir iš jo pagrobė R. V. priklausantį turtą: akumuliatoriaus suktuką „Milwaukee“, kurio vertė 165 eurai, suvirinimo aparatą „Lincoln“, kurio vertė 1400 eurų, oro kompresorių, kurio vertė 150 eurų, 50 m elektros ilgintuvą, kurio vertė 40 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 1755 eurų turtinę žalą. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas ir vėliau realizuotas. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai dėl svetimo turto vagystės, įsibrovus į svetimą garažą, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl vagystės 2018 m. sausio 15 d.

G. M. ir nustatytas asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, buvo kaltinami pagrobę kaip atskirus daiktus dujinę lietlempę, kurios vertė 35 eurai, ir geltonos spalvos dujų balionėlį, kurio vertė 30 eurų, tačiau nukentėjusysis R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dujinė lietlempė su geltonos spalvos dujų balionėliu sudaro vieną daiktą, kuris kainavo 35 eurus, analogiškai jis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 162). Kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka nukentėjusiojo R. V. parodymus. Taigi, aptarti bylos duomenys – nukentėjusiojo R. V. ir kaltinamojo G. M. parodymai patvirtina, kad G. M. kartu su nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), atkėlę garažo vartus, įsibrovė į garažą, priklausantį R. V., ir pagrobė svetimą turtą: trimerį „Demon“, kurio vertė 150 eurų, dujinę lietlempę su geltonos spalvos dujų balionėliu bendros 35 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 185 eurų turtinę žalą. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas. Darytina išvada, kad kaltinamojo G. M. veiksmai dėl svetimo turto vagystės 2018 m. sausio 15 d. anksti ryte, įsibrovus į svetimą garažą, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Ž. L. yra teisiamas penktą kartą (2 t., b. l. 180-185). Jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka (2 t., b. l. 171-178, 179). Kaltinamasis niekur nedirba (2 t., b. l. 187), girtauja, gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 190). Atsižvelgiant į tai, kad Ž. L. teisiamas nebe pirmą kartą, niekur nedirba, administracinių baudų nemoka, jam skirtina geriausiai jo asmenybę, veikos pavojingumą, bausme siekiamus tikslus atitinkanti bausmės rūšis – areštas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, būdamas recidyvistas. Todėl skiriamos bausmės terminas nustatytinas didesnis nei jo vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Ž. L. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, jas iš dalies sudedant, įvertinus kaltinamojo neigiamą asmenybę, sistemingą nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymą, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos griežtesnės bausmės pridedant didesnę dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, taip pat įskaityti laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d. laiką (dvi dienas) pagal ankstesnį nuosprendį. Bausmę nustatytina atlikti Alytaus pataisos namuose.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

G. M. yra teisiamas antrą kartą (2 t., b. l. 137-139). Jis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka (2 t., b. l. 125-135, 136). Kaltinamasis niekur nedirba (2 t., b. l. 140), girtauja, gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, kad G. M. teisiamas nebe pirmą kartą, niekur nedirba, administracinių baudų nemoka, jam skirtina geriausiai jo asmenybę, veikos pavojingumą, bausme siekiamus tikslus atitinkanti bausmės rūšis – areštas.

Teismas pripažįsta G. M. atsakomybę dėl vagystės 2018 m. sausio 15 d. lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl vagystės 2018 m. sausio 14 d. lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (nusikaltimų recidyvas). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą, dažnumą, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas jų dydžio vidurkis. Bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, jas iš dalies sudedant. Atsižvelgus į kaltinamojo pavojingumą visuomenei, neigiamą jo asmenybę, iniciatyvų vaidmenį padarant nusikaltimus, prie griežtesnės bausmės pridedama didesnė dalis švelnesnės bausmės. Bausmę nustatytina atlikti Alytaus pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas G. M. laikino sulaikymo nuo 2018 m. gegužės 21 d. 8.08 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 15.30 val. laikas (viena diena) (2 t., b. l. 119, 120).

Nors G. M. atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 26 d. yra priimtas Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, su juo paskirta bausme šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama, nes minėtas teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs,

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

M. M. yra laikomas teisiamu pirmą kartą (3 t., b. l. 75-78). Jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos (3 t., b. l. 71-73, 74). Kaltinamasis niekur nedirba (3 t., b. l. 79), neįgalus, gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateiktoje charakteristikoje nurodyta, jog seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (3 t., b. l. 82). M. M. įrašytas VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše su diagnoze (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 88), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-442/2018 konstatuota, kad M. M. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus, jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, būsenoje ir dėl to nevisiškai galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus, t. y. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų duoti pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu, dėl savo sveikatos būklės M. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis neturi kokių nors individualių psichologinių ypatumų, galėjusių turėti įtakos jo elgesiui nusikaltimo padarymo metu, jam konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (3 t., b. l. 112-116).

M. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi buvo pripažintas riboto pakaltinamumo būsenoje 2015 m. gruodžio 10 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (3 t., b. l. 174-176). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į kitą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri iki šiol buvo taikoma VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre. Tačiau ekspertė L. A. teisiamajame posėdyje palaikė M. M. 2018 m. birželio 26 d.-liepos 5 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą, jog M. M. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus, nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų duoti pagrindą pripažinti M. M. ribotai pakaltinamu, ir jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Paaiškino, kad tiek nusikalstamos veikos metu, tiek tyrimo metu M. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Atliekant ekspertizę, buvo žinoma, kad M. M. yra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, buvo vertinama visa turima informacija, medicinos darbuotojų pažymėtos rekomendacijos, visi duomenys, kurie buvo surinkti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo metu. Jis pats sakė, kad lankosi pas gydytojus. M. M. bendrieji gebėjimai atitinka bendrojo intelekto lygį. Nepaisant dėmesio, atminties funkcijų sumažėjimo, jis gali suprasti nusikalstamą elgesį. Jis teisinėje situacijoje orientuotas pakankamai, susipažinęs su panašių veikų pasekmėmis. Paskutinis įrašas apie jo gydymą buvo 2018 m. vasario mėn. Jam buvo skirtas prailginto veikimo medikamentas, injekcijomis kas tris savaites. Paskutinė injekcija buvo 2018 m. vasario 18 d. Tie vaistai mažina impulsyvų elgesį, agresyvų elgesį, pyktį. M. M. nėra konstatuoti jokie vartojamų vaistų šalutiniai poveikiai. Tie vaistai gali migdyti, jie yra prailginto veikimo, organizme išsiskiria palaipsniui. Teoriškai gali būti, kad iš karto po suleidimo gali jaustis didesnis slopinimas, tai gali veikti kelių valandų bėgyje. Gali būti atminties susilpnėjimas - naujų žinių įsisavinimas, gebėjimas įsisavinti naują informaciją, tačiau nėra konstatuotas pačios atminties sutrikimas. Nesant atminties sutrikimų, atminties atgaminimo funkcija nėra sutrikusi. Jo emocinė atmintis yra silpnesnė, mechaninė stipresnė. Tai gali būti gebėjimas atgaminti, atpasakoti buvusius įvykius, faktus. Jokių pastebėjimų apie šalutinius poveikius M. M. nebuvo pastebėta nei gydytojo-psichiatro, nei socialinio darbuotojo.

Įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, ekspertės paaiškinimus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad M. M. 2018 m. sausio 14 d. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, daromo nusikaltimo pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo ribotai pakaltinamas.

M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai šio kaltinamojo asmenį, šeiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis R. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2704 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1-3), šį ieškinį du kartus tikslino (4 t., b. l. 115-118, 128-130), galutinai prašydamas jam priteisti 2704 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o teisiamajame posėdyje nurodė palaikantis ieškinio reikalavimą dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2434 EUR. Nurodė, kad dėl pavogtų daiktų patyrė turtinę 2434 EUR žalą, o dėl vagysčių patyrė stresą, nerimą, jaučia vidinę įtampą, netgi sutriko miego kokybė, be to, jam teko darbo laiku vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą, tai taip pat sukėlė nepatogumų, dėl pagrobtų įrankių neteko galimybės užsidirbti papildomų pajamų, o tai jam irgi sukėlė neigiamas emocijas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir dėl vagystės 2018 m. sausio 14 d. atsiradusios 1755 EUR turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Taip pat priežastinis ryšys yra tarp kaltinamojo G. M. nusikalstamo veikimo kartu su nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir 185 EUR turtinės žalos padarymo.

Kaltinamieji iš esmės neginčija jų pagrobtų daiktų vertės. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis nepateikė visų pavogtų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais dėl pavogtų daiktų vertės. Be to, pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigą teikti įrodymus. Juo labiau nukentėjusieji neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų manant, kad jų ateityje prireiks pateikti teismui. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų pavogtų daiktų vertės abejonių nekyla, teismo vertinimu jų dydžiai yra realūs ir atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamųjų Ž. L., G. M. ir M. M. solidariai priteistina 1755 EUR turtinės žalos atlyginimo už jų pavogtus daiktus: akumuliatoriaus suktuką „Milwaukee“, suvirinimo aparatą „Lincoln“, oro kompresorių ir 50 m elektros ilgintuvą, iš G. M. priteistina 185 EUR turtinės žalos atlyginimo už jo su nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, pavogtus daiktus: trimerį „Demon“ ir dujinę lietlempę su dujų balionėliu, nepriteisiant žalos atlyginimo už tuos civiliniame ieškinyje nurodytus daiktus, už kurių vagystę Ž. L., G. M. ir M. M. nebuvo pripažinti kaltais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad aiškinantis visų kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sugaišo daug asmeninio bei darbo laiko. Negalima neįvertinti to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų kaltų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl patirtų įvykių jaučiasi ir dar jausis ateityje nesaugiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiojo sveikatos prognozių ateičiai ir/ar liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta, jis pats nurodė dėl sutrikusio miego, neigiamų išgyvenimų į medikus nesikreipęs. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad visi kaltinamieji yra nedirbantys, duomenų apie jų kas mėnesį legaliai gaunamas pajamas teismas neturi. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl visų šių trijų kaltinamųjų padarytų nusikaltimų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus prastą kaltinamųjų turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 200 EUR, kuri nukentėjusiajam R. V. iš kaltinamųjų Ž. L., G. M. ir M. M. priteistina solidariai. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu 70 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Ž. L. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, taip pat įskaityti laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d. laiką (dvi dienas) pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo Ž. L. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti Ž. L., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti Ž. L., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė 2018 m. sausio 14 d.), ir nubausti jį areštu 70 parų;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė 2018 m. sausio 15 d.), ir nubausti jį areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, G. M. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti G. M. laikino sulaikymo nuo 2018 m. gegužės 21 d. 8.08 val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 15.30 val. laiką (vieną dieną).

Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo G. M. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti G. M., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti G. M., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui R. V. iš Ž. L., G. M. ir M. M. solidariai 1755 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) turtinei ir 200 (du šimtus) EUR neturtinei žalai atlyginti, R. V. iš G. M. priteisti 185 (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis) EUR turtinei žalai dėl 2018 m. sausio 15 d. vagystės atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.