Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. kovo 10 d., apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Flex“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7882-660/2014 nustatyta, jog minėtu teismo nutarimu R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 16 d., 18.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,09 prom. girtumas (b. l. 138-139)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. K. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo stiprų alkoholį nagrinėjamo įvykio išvakarėse; ryte, manydamas, kad jau prasiblaivė, sėdo už automobilio vairo ir vairavo, nes norėjo nuvežti automobilį į autoservisą. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno D. J. parodymai apie tai, kad jis betarpiškai matė R. K. vairuojantį automobilį, o sustabdžius automobilį, buvo patikrintas R. K. blaivumas, Draeger Alcotest 6810 (patikros sertifikatas Nr. 2262209) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog R. K. 2025 m. kovo 10 d., 07.31 val., nustatyta 1.99 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 07.46 val. – 1.83 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo dukros K. K. prašymas atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.83 prom.). Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, jog jis jau buvo baustas praeityje už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7882-660/2014, matyti, jog minėtu nutarimu R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 16 d., 18.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,09 prom. girtumas. Nors minėtu teismo nutarimu R. K. paskirta nuobauda šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dieną jau yra negaliojanti, tačiau informacija apie ankstesnį R. K. baustumą laikytina kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis. Neabejotinai svarbu įvertinti ir tai, kad 2014 m. spalio 21 d. nutarimu kaltinamasis buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilių girtumas), kas nuo 2017 m. sausio 1 d. jau yra vertintina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už ką jis teisiamas ir šioje baudžiamojoje byloje. Iš minėto nutarimo nustatyta ir tai, kad jam buvo paskirta ir administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams, tačiau net ir tokio pobūdžio priemonių taikymas jo nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje bausto už šiurkštaus KET pažeidimo padarymą, kuris savo esme yra analogiškas nagrinėjamai nusikalstamai veika, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog R. K. atžvilgiu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų

Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 106-113), dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis bei dydis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje R. K. jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.83 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę darbo dienos ryto metą, kuomet eismas yra itin intensyvus, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo paskirta R. K. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 78-79).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Ford Flex“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso R. K. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Ford Flex“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokurorė 2025 m. kovo 12 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Ford Flex“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Prokurorės paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos (R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos 2025 m. kovo 14 d. raštu perduotinas saugoti AB „Regitra“ (b. l. 88)).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 24 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad byloje priskaičiuotos 89,58 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro kaltinamajam R. K. teismo paskirto advokato R. Ž. darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam R. K. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas ne jo paties, o teismo iniciatyva, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, supakuoti į vokus, prisegtus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2550 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Paskirti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos t. y. 2025 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį „Ford Flex“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu R. K. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Ford Flex“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“, tikslu informuoti apie R. K. taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, supakuotus į vokus, prisegtus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.