Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, šiuo metu nedirbantis, veikos padarymo metu dirbo bankroto administratoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2009-06-11 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „E.“ administratoriumi, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 4, 14 punktuose numatytas bankrutuojančių įmonių administratoriaus pareigas - užtikrinti administruojamų bankrutuojančių įmonių turto apsaugą; ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratoriaus elgesio kodekso 11.3, 11.6, punktuose įtvirtintus administratoriaus darbo efektyvumo, garbės, moralės, sąžinės, nesavanaudiškumo principus, 2009 m. rugsėjo mėn. kinų restorane (prekybos centre „B.“, (duomenys neskelbtini)m.), veikdamas tiesiogine tyčia, už neteisėtą neveikimą vykdant bankrutuojančios UAB „E.“ administratoriaus įgaliojimus – tinkamai neorganizuoti UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, o paaiškėjus padarytiems pažeidimams į juos reikiamai nereaguoti: nesikreipti į teismą su ieškiniu E. B. dėl 512 765,77 litų, netirti UAB „E.“ darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų paėmimo iš lošimų aparatų, nesikreipti į teismą su ieškiniu E. B. dėl UAB „E.“ 2009-07-23 sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 litų, - iš UAB „E.“ vienintelio akcininko E. B. tiesiogiai reikalavo savo naudai didesnės negu 250 MGL (32 500 litų) vertės kyšio – 60 000 litų, sutarė su E. B., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, dėl 50 000 litų kyšio bei 2009 m. spalio – 2010 m. liepos mėn. laikotarpiu Panevėžio mieste per 5 kartus iš E. B. tiesiogiai savo naudai priėmė dalį reikalauto kyšio – 25 000 litų: 2009 m. spalio mėn. „K.“ picerijoje (duomenys neskelbtini) priėmė iš E. B. 5 000 litų; 2009 m. lapkričio mėn. V. A. automobilyje Volvo V70 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste priėmė iš E. B. 3 000 litų; 2010 m. sausio mėn. „K.“ picerijoje (duomenys neskelbtini) priėmė iš E. B. 2 000 litų; 2010 m. liepos 8 d. 14.45 val. prekybos centre „M.“ esančioje kavinėje „G.“ (duomenys neskelbtini) iš E. B., veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė – 3 000 litų; 2010 m. liepos 28 d. 13.10 val. V. A. automobilyje Volvo V70 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini), iš E. B., veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė 12 000 litų kyšius.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies – nepripažino, kad buvo reikalaujama 60 000 Lt, o susitarta dėl 50 000 Lt, pripažino, kad dalį pinigų iš E. B. yra paėmęs. Jis pripažino, kad 25 000 Lt norėjo gauti sau, o kita dalis pinigų, pasak jo, būtų įnešta į įmonės kasą. Parodė, kad 2009 m. birželio 11 d. teismo nutartimi buvo paskirtas UAB „E.“ bankroto administratoriumi, liepos 30 d. ši nutartis įsiteisėjo. Tą pačią ar kitą dieną jam paskambino E. B. ir pasakė, kad negali atvykti į „E.“ perdavinėti turto, nes yra išvykęs į Klaipėdą ir keletą dienų nebus. Tada jis E. B. registruotu laišku nusiuntė pranešimą, kad šis atvyktų ir perduotų turtą, dokumentus per dešimt dienų, kaip numatyta nutartyje. E. B. neatvyko, todėl jis buvo išsikvietęs antstolius, kad konstatuotų faktines aplinkybes dėl neatvykimo. Tada jis siuntė antrą kartą pranešimą ir rugpjūčio 3 d. E. B. atvyko. Tuo metu su juo, V. A., buvo dar keturi asmenys, kurie ketino dirbti bankroto procedūros metu: R., Š., M. ir D.. E. B. pasivedė jį vieną į šoną ir patarė jam atsisakyti tos bylos, nes kitaip jis turėsiąs problemų. Jis pasakė, kad neatsisakys, dirbs, nes yra paskirtas teismo, ir sugrįžo pas savo kolegas, kuriems pasakė, kad jį gąsdina. E. B. tądien jam turto neperdavė, po to jie išsiskirstė. Po to susitikimo jis parašė raginimus dėl atvykimo V. Č., kuris prieš pat įmonės pabaigą buvo paskirtas direktoriumi, ir E. B.. Tada atvyko Č., kuris atrakino ir įleido jį į patalpas, kuriose jie aprašinėjo rastą turtą. Č. pasirašė, kad perduoda, o jis – kad perima, bet dokumentų buvo labai nedidelė dalis, tarp kurių pagrindinių įmonės dokumentų nebuvo. Č. sakė, kad jis apie dokumentus nežinąs. Rugpjūčio 12 d. jis kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu skirti B. baudą, kad šis laiku nevykdo nutarties, neperduoda turto ir dokumentų. Lapkričio 30 d. teismas paskyrė nedidelę baudą bei nustatė E. B. naują terminą perduoti turtą ir dokumentus. Turto perdavimas pajudėjo, jį įleido į kitas patalpas, ten ką rado, tą toliau aprašinėjo, surašė perdavimo aktus, bet dokumentų visvien jokių neperdavė. Jis pats iš kitų darbuotojų sužinojo, kad dokumentai buvo išvežti audito firmai – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam pasirodė keista, kad sutartis pasirašyta po birželio 11 d., t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą, ir dokumentai jau išvežti birželio kažkurią tai dieną – kai jau žinojo, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimta, tik ji neįsiteisėjusi. Tada jis pats skambino į „(duomenys neskelbtini)“, kurie kaip ir nenorėjo jam atiduot dokumentų, tačiau paskui vis tiek atidavė tuos dokumentus. Tarp tų dokumentų nebuvo balanso nei už 2008, nei už 2009 metus, o nesant balanso neįmanoma nustatyti nei koks yra turto sąrašas, nei kokie debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai, kokie pinigų likučiai banko sąskaitose, kasoje. E. B. vilkino atlikti prievolę – pateikti administratoriui balansą ir kitus dokumentus, perduoti turtą, tai labai trukdė bankroto procedūrai. Perėmus „E.“ pastate (duomenys neskelbtini) buvusį turtą, iš kitų buvusių darbuotojų jis sužinojo, kad „E.“ turėjo filialus, lošimo salonus kituose miestuose ir ten taip pat buvo turto. Neatleistų įmonės darbuotojų sąrašas jam nebuvo perduotas, tad darbuotojai patys skambindavo jam, kaip administratoriui, dėl jų atleidimo ir atsiskaitymo. Susitikimai su darbuotojais buvo Šiauliuose, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Radviliškyje. Jis jiems visiems išaiškino procedūros eigą. Dalis darbuotojų, kur yra jų pareiškimai, pradėjo aiškinti, kad po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. po liepos 30 dienos, E. B., Č., R., dar kažkoks vienas žmogus atvažiuodavo ir iš lošimo aparatų išimdavo likusius pinigus metalinėm monetom, kvito nepaliko arba niekur nepasirašė. Per visus salonus iš viso buvo arti 300-ų aparatų, kuriuose, pasak darbuotojų, kiekviename turėdavo būti likutis apie 400 Lt. Tokiu būdu viso galėjo būti išimta apie 120 000 Lt. Darbuotojų paaiškinimus apie pinigų išėmimą iš lošimo aparatų jis turėjo pas save. Jis nebuvo įsitikinęs, kad B. yra padaręs kažką neteisėtai, o nustatyti, ar teisėta ar neteisėta, nebuvo galima nesant įmonės dokumentų. Jam kilo abejonių, ar tikrai visi pinigai sąžiningai paimti, įnešti į kasą, ir jis tas abejones išsakė B.. 2009 m. spalio mėnesį prekybos centre „B.“ esančiame restorane jis susitiko su E. B. ir tiesiai šviesiai paklausė šio, kur galėtų būti tie pinigai, kurie yra išimti iš lošimo aparatų. Tai nebuvo jų pirmas susitikimas, todėl nepamena, kieno iniciatyva šis susitikimas vyko. Susitikimas vyko ne tarnybinėse patalpose, nes „E.“ patalpos (duomenys neskelbtini) buvo neveikiančios, nešildomos, o jo, administratoriaus, patalpos yra Kupiškyje. Kai jis E. B. paklausė apie tuos pinigus, šis nustebo ir pripažino išėmęs apie 120 000 Lt. E. B. paaiškino, kad iš 120 000 Lt kasoje likę tik 50 000 Lt, nes apytiksliai septyniasdešimt tūkstančių išleista „Sodrai“, darbuotojams, mokesčiams. E. B. teigė, kad visi dokumentai matysis kasoje, buhalterijoje. Iš esmės pokalbis tuo ir baigėsi. Buvo ir kitokio pobūdžio pokalbis, bet lyg tai ne tą pačią dieną, kai B. pasakė, kad dabar tų pinigų neturi ir pasiūlė duoti po truputį. Kaltinamasis V. A. pripažįsta, kad 2009 m. spalio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje E. B. davė jam 5000 Lt, bet šitie pinigai buvo skirti paties B. turtui vežti, administravimo išlaidoms dengti. Turtas pagrinde buvo lošimo aparatai, kurie buvo Radviliškyje, Kėdainiuose, Utenoje, Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tos visos patalpos buvo nuomojamos ir po bankroto bylos iškėlimo, vienas dalykas, kad nuomininkai reikalavo arba mokėti už nuomą, arba vežtis turtą, tuo tarpu jam, kaip administratoriui, reikėjo, kad tas turtas būtų „E.“ patalpose. Iš pradžių jis E. B. sakė, kad pastarojo prievolė perduoti administratoriui turtą, atvežti į „E.“ patalpas, bet E. B. teigė neturintis nei laiko, nei žmonių, nei transporto, bet sakė duosiantis pinigų turto pervežimui. Taip ir buvo: E. B. davė pinigus, o jis samdė transporto priemones, žmones. Pervežimuose kaip buvę „E.“ atstovai dalyvavo iš „E.“ dar neatleisti Č. ir R., taip pat dalyvavo R., Š. ir dar keletas jo pasamdytų krovikų. Taigi pinigai buvo duodami, kad jis galėtų vykdyti ne visai tarnybines funkcijas, nes pareiga suvežti turtą buvo E. B., kaip buvusio vadovo. Šias išlaidas jis galėtų pagrįsti tik liudytojais, priėmimo-perdavimo aktais ir savo skaičiavimais. Taip pat kaltinamasis pripažįsta, kad 2010 m. sausio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, (duomenys neskelbtini), E. B. davė jam 2000 Lt. Šiuo atveju E. B. duoti jam pinigai buvo skirti ir tiems patiems, ir kitiems poreikiams, nes reikėjo atlikti turto vertinimą, reikėjo parduoti nekilnojamą turtą, kurį turėjo įmonė, reikėjo jam, kaip administratoriui, atlikti turto vertinimą. Taigi dalis pinigų buvo panaudota pervežti turtui iš kitų miestų, jiems nėra dokumentų pagrindžiančių, taip pat yra dalis pinigų, kur yra dokumentai: kuras, transportas, kopijavimas, pašto ženklai, popierius, raktų gamyba, segtuvai archyvavimui, už automobilio parkavimą, už pažymas registrų centrui, turto vertinimas. Tokioms išlaidoms pagrįsti turi būti naudojami bankrutuojančios įmonės pinigai, tačiau „E.“ atveju jis naudojo lėšas, gautas iš B.. Gal būtų buvę paprasčiau, jeigu B. būtų įnešęs į kasą, o jis paimtų iš kasos ir naudotų tas lėšas, bet B. taip nesutiko, nes reikia pačios kasos, kur būtų įnešti pinigai. Jis nežino, kodėl pokalbių išklotinėse nesimato darbų apimtis, kiek tų pinigų reikia, bet tokie pokalbiai iš tikrųjų buvo, gal juos kaip nereikšmingus bylai sunaikino ar neįrašė.

Dėl aparatų pervežimo išlaidos buvo maždaug 3500-4000 Lt. Mano, kad B. sakydamas, kad didžiąją dalį aparatų susivežė „E.“ buvę darbuotojai, o jam buvo likę apie dvidešimt iš Kėdainių ir Radviliškio, sako netiesą arba painioja teismą. Didžiąją dalį automatų B. buvo suvežęs iš Šiaulių ir Kauno į patalpas (duomenys neskelbtini), kurios priklausė B. asmeninės nuosavybės teise. Ten buvo suvežti kokie 200-300 lošimo automatų ir tai buvo padaryta iki bankroto. Iškėlus bankroto bylą, kai jis išsiaiškino, kad tos patalpos nepriklauso „E.“ ir juos reikėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pervežti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Čia jis organizavo pervežimus, samdė žmones, transportą. Lošimo automatų pervežimus jis organizavo ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės Panevėžyje, iš (duomenys neskelbtini). Be automatų dar buvo stalų, suolų, kėdės, televizorius. Dėl automatų buvo rašomi aktai. Už tų aparatų pervežimą iš salonų, kurie buvo tam tikruose respublikos miestuose ir Panevėžyje dviejuose salonuose, jis dokumentų nepateikė nei buhalterijai, nei Š ., nes tiesiog tokių dokumentų neturėjo.

Šalia viso to jis iš E. B. toliau reikalavo, kad būtų pateiktas balansas, pelno, nuostolio ataskaita, visi dokumentai, tame tarpe ir kasos dokumentai, pinigai kasoje. Kadangi E. B. pasamdyta kažkokia buhalterė nesutvarkė reikiamų dokumentų, jis pats pasamdė B. Š. individualią įmonę, kuri iki bankroto dokumentus sutvarkytų taip, kad būtų galima paruošti balansą, nes balansą reikia paruošti bankroto bylos iškėlimo dienai, perduoti jam. Mano, kad E. B. nenorėjo jam, administratoriui, atiduoti balanso ir galvojo kažkaip šito išvengti.

Toliau kaltinamasis parodė, kad E. B. nurodyto 3000 Lt perdavimo jam 2009 m. lapkričio mėnesį automobilyje atvejo jis neprisimena – jo nei neigia, nei patvirtina. Dėl liepos 8 d. įvykių, kuomet nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu E. B. davė jam pinigus, V. A. parodė, kad pinigų jis neprašė, nieko nesakė, tiesiog sėdint, bekalbant, jis tiesiog paklausė „kas čia yra?“, o E. B. atsakė, kad „čia trys litai tau kelionpinigiai“. Jis pagalvojo, kad kelionpinigiai kaip visada, nes E. B. sakydavo, jog kelionėm jam iš Kupiškio važinėti, transportui samdyti, vežioti. Dėl to jis kažkaip nepuolė nei žiūrėti, nei ginčytis, nei aiškintis. Nežino, kiek kainuoja kelionė iš Kupiškio į Panevėžį, autobusu nevažiuoja, važiuoja mašina. Jis nesuprato, ar ten trys litai, ar daugiau, nes nežiūrėjo į tuos pinigus. Kad ten yra ne trys litai, pamatė tą pačią dieną, bet vėliau. Tą dieną su tais pinigais nieko nedarė, bet jų ir negrąžino. Jis suprato, kad čia kažkokia provokacija, nes vienaip sako, kitaip duoda. Į atitinkamas institucijas su tais pinigais nesikreipė. Pinigus laikė savo žinioje, bet negali pasakyti, kur juos išleido. V. A. teigimu, jis pinigų E. B. neprašė ir nereikalavo nei tuo atveju, nei liepos 28 dieną. E. B. jam ne padavė, o įkišo į portfelio kišenę, jis nematė, kas tai. Liepos 28 d. E. B. savo iniciatyva jam iš vakaro skambino, prašė susitikti. Susitikus E. B. tik atsisėdo, ištraukė pinigus, parodė juos, paklausė, ar reikia skaičiuoti, jis atsakė, kad ne. Jis E. B. nepaklausė, už ką šis dalina pinigus, o šis ir nesakė, už ką duoda. Jis pats tiesiog nesusigaudė, už ką jam duoda pinigus. Kai duodavo kitus kartus, tai jie aptardavo, kad reikia vežti turtą, turtą vertinti, yra kuro pirkimai, registrų centro pažymos, registrų centro išrašai, yra apie 6000 Lt jo pateisinančių dokumentų, kur jis išleido tuos pinigus. 4000 Lt, kur yra turto vežimas iš salonų, neturi pateisinamų dokumentų, tiktai tiek, kad yra faktas, kad buvo kraunama, vežama, darbas atliktas. Kai E. B. jam padavė pinigus automobilyje, jis E. B. davė tokio ieškinio projektą, kurio esmė būtų tokia, kad, likus maždaug pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2009 m. sausio mėnesį jis į savo sąskaitą pervedė dvi sumas: viena suma 180 000 Lt, kita suma – 310 000 Lt, ir ten vienoje sumoje yra nurodyta, kad paskolos grąžinimas, kad jis sau susigrąžina paskolą, kitoje sumoje nurodytas lyg tai avansas. Ieškinio projektą jis surašė tam, kad neužmiršti viso šito dalyko esmės, tačiau negalėjo jo paduoti, nes neturėjo visų pirminių dokumentų. E. B. paprašė kopijos pasiskaityti ir jis šiam davė. Ieškinio projekte yra nuplėšta pavardė, nes jis nenorėjo, kad pavardė kur nors mėtytųsi, išmes į kokią šiukšlių dėžę ir po to mėtysis jo pavardė. Tas ieškinio projektas su nuplėšta pavarde jokiu būdu nėra garantija, kad jis nereikš jokio ieškinio, pamirš B. problemas, nebus toliau ieškoma sumų.

V. A. teigia nežinantis, ką reiškia jo su E. B. pokalbiuose užfiksuotas terminas „kinietiškas variantas“, nes jis tokio termino nenaudojo ir ne jis jį sugalvojo. Su B. nebuvo sutarta konkreti suma, kurią jis jam turi sumokėti. Apytiksliai jis kalbėjo, kad gal tiek, gal tiek galės dabar duoti, bet konkrečios tai ne. Ta kalba, kuri vyko, tas „kinietiškas variantas“, ėjo kalba apie „E.“ kasą. Negali paaiškinti, kodėl įrašų kontekstas rodo, kad jis kalba apie tą sutartą 50 000 Lt, o ne apie kasą. Kadangi pasak E. B. kasoje turėjo būti apie 50 000 litų, o kasos E. B. neperdavė jam, davė pinigų dalimis, kad jie galėtų daryti tuos darbus, vykdyti procedūrą. E. B. pasiūlė 50 000 Lt grąžinti į kasą ir apie tų 50 000 Lt grąžinimą ir yra fiksuoti pokalbiai, būtent šitos kasos jis iš E. B. visą laiką reikalavo. Jis pats norėjo ir tikėjosi, kad E. B. kuo greičiau atiduotų dokumentus ir kad jam nebereikėtų imti iš jo grynų pinigų, o atiduotų visą kasą ir dokumentus su pinigais. Iki pat paskutinės jo darbo administratoriumi dienos kasa taip ir nebuvo perduota. Kai jis paėmė iš E. B. pinigus, kuriuos pripažino paėmęs, jokių pinigų gavimo dokumentų jam neišrašė. Kai administruodavo kitas įmones, pinigų iš įmonės savininkų neišrašydamas dokumentų neimdavo. Tai buvo pirmas sykis. Šį kartą pasielgė kitaip negu įprastais atvejais, nes kitais atvejais paprastai įmonės vadovai, buhalteriai tiek turtą, tiek dokumentus, tame tarpe ir kasą, perduoda jam, kaip administratoriui, per nustatytą laiką. Kita priežastis – čia buvo tikrai daug darbo, važinėjimo, turto ieškojimo, savų pinigų tiek jis neturėjo, kad galėtų leisti savo pinigus, dėl to sutiko, susigundė paimti pinigus iš E. B.. V. A. teigia suprantantis, kad teisės aktai neleidžia imti pinigus taip, kaip jis ėmė iš E. B.. Tokie išsireiškimai kaip „viščiukui bus nusukta galva“ yra E. B., kuris sakė jam, kad bus sukama galva, nes jis vėl reikalauja balanso, dokumentų, kasos, duoda į teismą, rašo pareiškimus, bet jis E. B. paaiškino, kad vis tiek bus ta galva sukama ir nusukta, nes jo pareiga yra išsireikalauti iš jo dokumentus ir balansą, nes nuo balanso prasideda bankrotas, tada yra matyti visi kreditorių sąrašai, turtai. Imdamas pinigus iš E. B. jis pastarajam nieko konkretaus nežadėjo, tik tiek, kad tada jis neturės problemų dėl neperdavimo dokumentų ir turto.

Kaltinamojo V. A. teigimu, jis tiek pirminiuose parodymuose, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš esmės pripažino, kad kaltinime nurodyti pinigai buvo paimti. Ikiteisminio tyrimo metu teismui sakė netiesą, nes buvo tiesiog susiklosčiusios tokios aplinkybės, buvo tokia emocinė būsena, kad jis tikrai sutiko su bet kuo. Nežino ir negali atsakyti, ar buvo įkalbėtas. Ankstesnių parodymų metu buvo įkalbinėjamas prisipažinti žadant jį paleisti į laisvę. Kaltinamasis pripažino, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, jog įrašas, kad „visoje kitoje įtarimo dalyje savo kaltę pripažįsta ir tvirtina savo rugpjūčio 4 d. ir 6 d. duotus parodymus“ yra teisingas. Rugpjūčio 4 d. protokole teisingai nurodyta, kad 3 susitikimų metu jis paėmė apie 10000 Lt, kad pinigai buvo naudojami asmeninėms reikmėms bei BUAB „E.“ administravimo išlaidoms, pinigai laikomi jo seife namuose.

2010-08-09 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. patvirtino savo parodymus ir parodė vietas, kuriose jis iš E. B. buvo priėmęs pinigus (T. 2, b.l. 115-123).

Liudytojas E. B. parodė, kad iki bankroto procedūros su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas, susipažino vykstant tai procedūrai, jokių asmeninių kontaktų, priešiškumų, konfliktų anksčiau nebuvo. Jis pats yra buvusios UAB „E.“ savininkas, vienintelis akcininkas. 2009-06-11 šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Į įmonės bankroto administratoriaus vietą V. A. pasiūlė grupė darbuotojų, kurie buvo vieni iš įmonės nesėkmingos veiklos iniciatorių ir bankroto kaltininkų. Ši aplinkybė jam kėlė šiek tiek abejonių dėl V. A.. Viso proceso metu, kai jam teko bendrauti su V. A., jis iš pastarojo jautė priešiškumą, nepasitikėjimą, jo nuomonės ir interesų ignoravimą, įvairiais būdais buvo spaudžiamas. Jis nežino, dėl ko V. A. turėjo išankstinį nusistatymą prieš jį. V. A., žinodamas, kad jo sveikatos būklė yra labai bloga, naudojo įvairias priemones jam paveikti, sumenkinti jo, kaip įmonės vadovo, autoritetą. V. A., užuot bendravęs su juo, atvirkščiai – važinėjo po jų darbo vietas, rinko iš darbuotojų medžiagą, paaiškinimus su kryptingai užduodamais klausimais apie tai, kuo jiems nepatiko B. ir panašiai. Paskui tais paaiškinimais, nerodant jų, jam buvo grasinama ir sakoma, kad jis, V. A., turi kompromituojančią medžiagą ir kad jam, E. B., bus blogai. Liudytojas E. B. mano, kad ta V. A. veikla išėjo iš bankroto procedūros ribų. Parodė, kad jis, E. B., rugpjūčio mėnesį apie mėnesį laiko dėl sveikatos sutrikimų gulėjo ligoninėje. Jam išėjus iš ligoninės buvo pareikalauta buhalterinių dokumentų, kurie dar gegužės-birželio mėnesiais buvo perduoti audito įmonei, todėl jis tų dokumentų negalėjo perduoti. V. A. kreipėsi į teismą, kad jis neperduoda dokumentų ir prašė jį nubausti 10 000 Lt bauda. Iš to jis jau suprato, kad šitas žmogus iš tikrųjų nesiruošia juokauti ir visomis priemonėmis sieks įgyvendinti savo sumanymus. Mano, kad jo nubaudimas buvo gąsdinimo priemonė. Spalio mėnesį, dienos neatsimena, kiniečių restorane, esančiame prekybos centre „B.“, V. A. pasakęs, kad yra pakankamai daug medžiagos, kad jam, E. B., gali iškelti keliolika baudžiamųjų bylų už neteisėtą kažkokią tai veiklą, iš jo paprašė 60 000 Lt. Pašnekesyje dalyvavo tik jie dviese. Tik vėliau, galbūt paskutinio jų susitikimo metu išaiškėjo, kuo jam buvo grasinama. V. A. teigė, jog darbuotojai parašė savo paaiškinimuose, kad iš automatų yra inkasuota apie 120 000 Lt, kurie, V. A. nuomone, yra neapskaityti ir yra pas jį, E. B.. V. A. sakė, kad jei jis, E. B., pusę tų pinigų atiduos jam, V. A., tai tada problemų niekam nebus, niekas apie tai nesužinos. V. A. taip ir išsireiškė „pats esi paėmęs 120000 Lt, 60000 Lt duodi man“. Kokiu būdu jis tuos 120 000 Lt paėmė, V. A. neaiškino. E. B. parodė, kad faktiškai jis tų pinigų išėmime niekur nedalyvavo. Dalyvavo sudaryta komisija, kuri ir išėmė tuos pinigus. Komisiją sudarė E. R., V. Č. ir, priklausomai nuo to, kur tie pinigai buvo išimami, to salono administratorius. Liudytojas E. B. parodė, kad tie pinigai buvo apskaityti ir visi dokumentai yra. Tačiau jis buvo ką tik išėjęs iš ligoninės, jam pusę metų buvo didžiulė įtampa, galbūt buvo neadekvatus situacijos vertinimas. Veikiamas V. A. grasinimų jis pradėjo derėtis dėl mažesnės sumos. Derybų esmė buvo aiški – jeigu sumoki, problemų nėra. Jis prašė nuleisti iki 40000 Lt, tačiau V. A. sutiko tai padaryti tik iki 50000 Lt. Jo sutikimas kalbėtis buvo pagrįstas ne objektyviai egzistavusiomis problemomis, dėl kurių jis galėjo dar labiau nukentėti nei paprasta bankroto procedūra, bet paveiktas emociškai. Pinigų mokėjimo grafikas nebuvo sudarytas, tik kažkiek aptarta mokėjimas iki Naujų metų, po Naujų metų. Kito susitikimo metu tas grafikas buvo konkretinamas. Tikslių susitikimų su V. A. vietų bei datų jis negali įvardinti, nes nepamena. V. A. žaidė dvigubą žaidimą, nes iš vienos pusės – tariamai tvarkingai vykdė administratoriaus pareigas paduodamas jį, E. B., į teismą, o iš kitos pusės – papildomai spaudė jį šiam sumokėti. Liudytojas E. B. parodė, kad matydamas, jog vyksta kryptingas spaudimas, iš pradžių pasidavė tam susitarimui ir kito susitikimo metu padavė V. A. 5000 Lt. Tas kitas susitikimas, kuomet buvo perduoti pinigai, įvyko nepraėjus gal ir mėnesiui po jų tų derybų. Kiek pamena, du mokėjimai – 5000 Lt ir 3000 Lt – buvo perduoti iki Naujų metų, o dar 2000 Lt – po Naujų metų. Po paskutinio 2000 Lt perdavimo V. A. išreiškė nepasitenkinimą ir pasakė, kad „žiūrint pagal mokėjimo tendencijas, tu tuoj man visai nemokėsi“. Kad perduodami pinigai yra kyšis, o ne skirti kam nors kitam, jie abu su V. A. puikiai suprato ir įvardinti juos, parenkant kažkokį tai sinonimą, nebuvo reikalo. V. A. suprato, kad iš jo neteisėtai reikalauja pinigų. Su A. jie bendravo ir dėl įmonės reikalų. V. A. iš audito įmonės pasiėmė dokumentus, nors audito išvada nebuvo pilnai parašyta dėl pirminių buhalterijos dokumentų nesutvarkymo. Buvo perduotas turtas, visi dokumentai, tačiau nebuvo parašyta ir perduota finansinė atskaitomybė, t.y. balansas ir pelno nuostolio ataskaita, o to negalima buvo padaryti, nes nebuvo sutvarkyti pirminiai įmonės dokumentai. Tada bendru susitarimu su V. A. buvo sudaryta trišalė sutartis su buhalterine firma „(duomenys neskelbtini)“, kuri apsiėmė sutvarkyti pirminius įmonės dokumentus ir pateikti balansą bei pelno nuostolio ataskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ jis sumokėjo 3000 Lt iš savo asmeninių pinigų. Kadangi tų dokumentų pateikimas taip pat vėlavo, tai V. A. antrą kartą padavė jį į teismą, prašydamas pakartotinai jį nubausti 10 000 Lt bauda ir atimti jam teisę užimti vadovaujančias pareigas. Bet padavus jį antrą kartą į teismą, dokumentai jau buvo bebaigiami tvarkyti, tai iki antro teismo tuos dokumentus sutvarkė. Dar viena iš spaudimo priemonių buvo tai, kad visi kreditoriniai reikalavimai, net nepateikus juos patvirtinančių dokumentų, buvo V. A. teikiami teismui ir teismas juos patvirtino. Teismas nepatvirtino V. A. prašymu tik trijų kreditorinių reikalavimų – tai jo asmeninio, jo žmonos ir dar vienos jo įmonės. Tai dar kartą rodo, kad tas asmeniškumas, nukreiptas prieš jį, visą laiką dominavo. Vėliau V. A. pareiškė nepasitikėjimą šia firma dėl darbuotojų išeitinių kompensacijų ir kito įsiskolinimo įmonėms skaičiavimo, kurį reikėjo pateikti garantiniam fondui, ir pasiūlė savo įmonę, kuri atliktų minėtus darbus už papildomą mokestį. Pasiūlė Š. įmonę, kuri, kiek jis suprato, tvarkė paties V. A. buhalterinę apskaitą. Tokią versiją jis iškėlė, nes V. A. be jokių argumentų išreiškė nepasitikėjimą viena įmone bei pasitikėjimą kita. V. A. įvardino ženkliai per didelę sumą, kurią jis turėtų papildomai sumokėti, nors „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo viską atlikusi, už tuos dar kartą atliekamus darbus. Jis tą sumą sumokėjo, gavo visus tai patvirtinančius dokumentus. V. A. teigimu, kad jis, E. B., audito bendrovei neteisėtai sumokėjo pinigus, nors sutartis buvo pasirašyta žymiai anksčiau ir šita bendrovė auditą pas juos atliko ne pirmi metai ir buvo kaip ir jų partneriai. Kadangi jie iki birželio 1 d. visada turėdavo pateikti audito išvadas, jie dar gegužės mėnesio pabaigoje atidavė pirminius dokumentus audito atlikimui, todėl tų dokumentų V. A. perduoti ir negalėjo. Tie audito bendrovei sumokėti 10 000 Lt V. A. buvo traktuojami kaip pinigai, sumokėti neteisėtai, nors viskas buvo padaryta oficialiai, o sutartyje numatytų darbų jie negalėjo atlikti dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Jų bendravimas, kas liečia įmonės veiklos dokumentacijos tvarkymą, po šito kaip ir baigėsi ir liko tik su pinigų perdavimu susiję klausimai. Buvo sutarta, kad paskutinius pinigus jis grąžins 2010 m. rugsėjo mėnesį, o dalį pinigų turėjo grąžinti vasarą. Bendroje sumoje jis V. A. perdavė 10 000 Lt: 2009 m. spalio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, (duomenys neskelbtini), perdavė V. A. 5000 Lt, lapkričio mėnesį V. A. automobilyje Volvo perdavė šiam 3000 Lt, 2010 m. sausio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje, (duomenys neskelbtini), perdavė V. A. 2000 Lt. Tai buvo jo asmeniniai pinigai. Paskui po balanso ir pelno nuostolio pridavimo jis suprato, kad čia yra jo kažkoks tai gąsdinimas, siekiant tik asmeninės naudos ir nieko kito, pamatė, kad V. A. ne tik neatstovauja jo kaip savininko interesų, kas numatyta pagal bankroto įstatymą, bet ir bankroto procedūrą vykdo labai aplaidžiai. Tada jis kreipėsi į Panevėžio STT ir parašė pareiškimą. Toliau gavo atitinkamas instrukcijas iš STT pareigūnų ir jas vykdė. Jam buvo perduodami pinigai, už kuriuos jis pasirašydavo. Prieš tai buvo supažindintas su teismo nutartimi, kuria buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis. Jam buvo išaiškinta, ką jis gali ir ko negali daryti. Prieš jam atliekant kokius tai veiksmus, buvo atliktos visos reikalingos procedūros. Jis dar kelis kartus buvo susitikęs su V. A. ir bandė sužinoti, kokią medžiagą šis turi, dėl kurios jis turėtų pergyventi, bijoti, kokios garantijos, kad jam perdavus pinigus, jis nebus toliau veikiamas ar nebus toliau prašoma pinigų. V. A. pasakė, kad jis, E. B., perdavęs pinigus gaus raštą, kuris patvirtins, kad vienu iš tų klausimų, kuriais jis buvo grasinamas, neturės problemų. Iš STT pareigūnų gautus pinigus V. A. jis perdavė per 2 kartus: 2010 m. liepos mėn. pradžioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis perdavė V. A. 3000 Lt, o liepos 28 d. V. A. automobilyje (duomenys neskelbtini) gatvėje perdavė dar 12 000 Lt. Perdavus tuos 12 000 Lt ir V. A. padavus jam anksčiau minėtą patvirtinimo lapą, jis išlipo iš automobilio ir V. A. buvo sulaikytas. Jam V. A. perduotas dokumentas buvo lyg ieškinio pareiškimas teismui dėl, kaip nurodoma jame, jo padarytos žalos bendrovei. V. A. jam minėjo, kad baigiasi senaties terminas, kada jis dar gali kreiptis į teismą, tad nesumokėjus prašomų pinigų V. A. tą raštą būtų nunešęs į teismą ir jam, E. B., galėjo būti problemų. Tas raštas buvo pasirašytas, bet V. A. tą rašto dalį, kurioje buvo jo parašas, prieš atiduodamas perlenkė ir nuplėšė, o jam atidavė jau be parašo. Taigi viso jis V. A. perdavė 25000 Lt. Kita suma, dėl kurios buvo jie sutarę, nebuvo perduota, nes V. A. buvo sulaikytas. To paskutinio susitikimo metu buvo pasakyta, kad jis 12 000 Lt atiduoda, o likusius dar 25000 Lt atiduos rugsėjo – spalio mėnesiais. V. A. patvirtino, kad iki lapkričio dar palauks. Nuo likusios sumos nebuvo atsisakyta, o buvo aptarta kada jis atiduos likusią sumą ir ką už tai gaus. V. A. minėti 120 000 Lt iš jo nebuvo išieškoti, jie yra apskaityti buhalterijoje ir pateisinti dokumentais. Liudytojas teigė, kad jo V. A. duoti pinigai negalėjo būti naudojami lošimo aparatams pervežti, nes tai buvo padaryta jau anksčiau, o tariantis dėl pinigų perdavimo bei juos duodant kalbos apie jų panaudojimą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti nebuvo.

Liudytoja D. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Žino tik tiek, kad jis yra kaltinamas kyšio paėmimu. Kratos metu iš jų namų buvo paimti seife rasti pinigai, kuriuos jie buvo gavę iš sodybos kaime pardavimo. Ją buvo įsigiję prieš 4 metus, paskui pardavė. Pinigų už sodybą buvo virš 50 000 Lt. Po to dar buvo vyro mama davusi 1000 Lt vaiko teisėms. Tai apie tokią sumą seife turėjo būti, bet tikslios seife buvusios sumos ji nežino.

Liudytojas D. B. parodė, kad nuo 1994 metų jis dirba bankroto administratoriumi. 2010 m. lapkričio 13 d. jis buvo paskirtas UAB „E.“ bankroto administratoriumi. Bankroto procedūra dar nėra baigta. Prieš jį UAB „E.“ bankroto administratoriumi buvo V. A.. Jis perėmė įmonės vadovo E. B. pasirašytą balansą bei turto sąrašą, tačiau jame lošimų aparatų nėra ir apie juos jam nieko nėra žinoma. Pats E. B. jam paaiškino, kad šie aparatai BUAB „E.“ nepriklauso. Apie 100 aparatų yra jau parduotame „E.“ pastate, tačiau kas juos ten suvežė jis nežino. Pagal jam perduotą įmonės balansą kasoje lėšų nėra. Liudytojas parodė, kad vykdydamas bankroto administravimo funkcijas naudojasi arba įmonės, arba garantinio fondo lėšomis. Dar praktikoje yra taikomas savų lėšų naudojimas. Tokiais atvejais nuosavi pinigai įnešami į kasą ir užpajamuojami, o atsiradus įmonėje lėšų atsiimami. Pinigų įnešimas bei panaudojimas atspindimas buhalteriniuose dokumentuose.

Liudytoja B. Š. parodė, kad ji yra B. Š. įmonės savininkė. V. A. ją pasamdė tvarkyti bankrutuojančios UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. Tai buvo 2009 m. rugpjūčio antroje pusėje – 17 ar tai 18 d. Tačiau dokumentai jos įmonei nebuvo perduoti ir buhalterinės apskaitos ji tvarkyti negalėjo. Jai, kaip buhalterei, nebuvo perduotas nei „E.“ balansas, nei kasa, nei pinigai kasoje. Negalėdama dirbti su buhalteriniais dokumentais, ji nurašinėjo lošimų aparatų skaitliukų parodymus, skaičiavo, rašė turto aktus. „E.“ lošimo salonai buvo Radviliškyje, Kėdainiuose, Utenoje, Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pagrindinis pastatas – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji kelis kartus dalyvavo pervežant iš Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvės žaidimo aparatus, tačiau kieno transportu tai būdavo atliekama ir ar buvo mokama už pervežimą ji nežino ir nesidomėjo. Pervežimo išlaidos apmokėjimui pateiktos nebuvo ir jai nežinomos. 2010 m. gegužės antroje pusėje jos įmonę pasamdė B., nes reikėjo suvesti buhalteriją iki bankroto, iki 2009 m. liepos 31 dienos. B. pagal susitarimą už atliktą darbą jiems sumokėjo 5000 Lt grynais, juos ji įnešė į savo įmonės kasą.

Iš 2010-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. prašymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-407-10 ir leista E. B. laikotarpyje nuo 2010-05-18 iki 2010-08-18 atlikti šiuos nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: 1) valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – bankrutuojančios UAB „E.“ bankroto administratoriumi paskirtam V. A. tęsiant kyšininkavimo veiksmus – leisti E. B. tiesiogiai ar netiesiogiai susitarti su V. A., pažadėti jam ir duoti kyšį – V. A. pareikalautą didesnės negu 250 MGL vertės ar kito dydžio pinigų sumą, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojui prilyginto asmens veikos, vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, tai yra daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d.; 2) E. B. susitikimų su V. A. metu, E. B. žinant, slapta daryti jų pokalbių, kitokio susižinojimo arba veiksmų vaizdo ar garso įrašus (T. 1, b.l. 49-50).

Iš 2010-06-07 supažindinimo su nusikalstamos veikos imitacijos modelyje nustatytomis veiksmų ribomis akto Nr. 18-09-177 matyti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis bus taikomas V. A. ir su juo bendrininkaujantiems asmenims; E. B. pasirašytinai supažindintas su NVIM taikymo metu atliekamais neteisėtais veiksmais ir neteisėtų veiksmų ribomis (T. 1, b.l. 51-52).

Iš 2010-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. V. prašymas dėl slapto sekimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-407-10 ir paskirtas V. A. slaptas sekimas trims mėnesiams, t.y. nuo 2010-06-18 iki 2010-09-18, leidžiant slapto sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus bei filmuoti, panaudojant visų rūšių technines priemones (T. 1, b.l 46).

Iš 2010-06-21 protokolo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo matyti, jog užfiksuota, kad 2010 m. gegužės 18 d. 14 val. 31 min. E. B. susitiko su V. A. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimas truko iki 15 val. 02 min. Per šį susitikimą pokalbio metu V. A. nurodo, kokius pažeidimus jis nustatė UAB „E.“ veikloje ir kad jis gali dėl šių pažeidimų nesiimti jokių priemonių, jei E. B. sumokės atitinkamą pinigų sumą. Iš pokalbio matyti, kad ši pinigų suma yra 50 000 litų. V. A. sutinka su E. B., kad pastarasis jau yra sumokėjęs 10 000 litų, o 40 000 litų E. B. dar turi sumokėti. Pokalbio metu V. A. dar nurodo, kad E. B. reikia pasirašyti sutartį su B. Š. įmone dėl UAB „E.“ buhalterinės apskaitos sutvarkymo, o pastarieji atsiskaitys su V. A.. Taip pat sutaria, kad E. B. sumokės 15 000 litų iki liepos pirmos dienos ir 15 000 litų iki rugsėjo pirmos dienos (T. 1, b.l. 53-59).

Iš 2010-06-30 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė: 2010-05-18 tarp B. Š. ir E. B. sudarytos sutarties Nr. 180510 kopiją, 2010-05-19 B. Š. IĮ sąskaita faktūra serija BCD Nr. 264 5000 Lt sumai kopiją, 2010-05-19 B. Š. IĮ kasos pajamų orderio kvitas serija ABC Nr. 001269 5000 Lt sumai kopiją, BUAB „E.“ 2010-05-18 V. A. pasirašyto paaiškinimo Nr. EGI/2-577 kopiją (T.1, b.l. 27).

Iš 2010-07-08 kvito matyti, kad STT perdavė E. B. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui 3 000 litų – 15 banknotų po 200 litų, kurių numeriai AA5079660, AA8695230, AB4153010, AB5426452, AC0076241, AC0481056, AC0599905, AC2285594, AC2435379, AC4466464, AC5291248, AE6309897, AD4674373, AD7482102, AD8608214 (T. 1, b.l. 60).

Iš 2010-07-20 protokolo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo matyti, jog užfiksuota, kad 2010 m. liepos 8 d. 14.32 val. E. B. susitiko su V. A. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimas vyko iki 15.12 val. Per šį susitikimą pokalbio metu E. B. prašo mėnesiui atidėti jų susitarimo vykdymą, V. A. nurodo, kad vėliausiai dvidešimt aštuntą dieną, po to E. B. perduoda V. A. 3 000 Lt (T. 1, b.l. 61-98).

Iš 2010-07-28 kvito matyti, kad STT perdavė E. B. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui 12 000 litų – 60 banknotų po 200 litų, kurių numeriai AC0076040, AC5611719, AC6129602, AD0394867, AD0419111, AD0939145, AD1168696, AD1572147, AD2567720, AD2707984, AD2709752, AD3098134, AD3125551, AD3229411, AD3713187, AD3931799, AD4041244, AD4483091, AD6312591, AD6348695, AD6457251, AD6819384, AD7009701, AD8012139, AD8250427, AD9630387, AE0041210, AE0058381, AE0502041, AE0920857, AE0920858, AE0920859, AE0920860, AE0920861, AE0920862, AE0920863, AE1001358, AE1004801, AE1120302, AE1167142, AE1214996, AE1259432, AE3402415, AE3641567, AE4111064, AE4419050, AE4521646, AE4723795, AE4838360, AE4969568, AE5017311, AE5512668, AE5741492, AE5761444, AE5761445, AE5761446, AE5761447, AE5761448, AE6070302, AE6309897 (T. 1, b.l. 69).

Iš 2010-08-18 protokolo dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo matyti, jog užfiksuota, kad 2010 m. liepos 28 d. apie 13 val. 10 min. E. B. susitiko su V. A. prie UAB „E.“ pastato adresu (duomenys neskelbtini), V. A. automobilyje Volvo V70. Per šį susitikimą pokalbio metu E. B. paduoda V. A. 12 000 Lt, V. A. nurodymu įdėdamas juos į automobilio dėtuvę. V. A. pareiškia, kad kaip garantiją duoda ieškininio pareiškimo kopiją, nurodo, jog su ieškiniu jis jau kreiptis nebegali, nes liepos 30 d. sueina senaties terminas. Šį dokumentą E. B. įsideda į rankinę. Gavęs pinigus V. A. patvirtino, kad iš E. B. jau yra gavęs 30 000 litų ir patikino, kad po to, kai jis iš E. B. artimiausiu laiku dar gaus likusius žadėtus pinigus, pastarasis daugiau nebeturės problemų, susijusių su žalos dėl UAB „E.“ bankroto atlyginimu. Pokalbio metu V. A. sutaria su E. B., kad pastarasis likusius 20 000 litų grąžins per du kartus – rugsėjo 10 d. 10 000 litų ir lapkričio 1 d. 10 000 litų (T. 1, b.l. 70-73).

Iš 2010-06-22 pinigų, skirtų nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti STT E. B. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui perduoti 15 000 litų (T. 1, b.l. 74-85).

Iš 2010-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2010-07-28 d. 13.16-14.30 val. apžiūrėtas automobilis Volvo V70, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) stovintis V. gatvėje, Panevėžyje. Vienoje gatvės pusėje yra namas (duomenys neskelbtini), o kitoje pusėje – UAB „E.“ patalpos (duomenys neskelbtini), šalia automobilio stovi sulaikytas V. A.. iš šio protokolo ir 2010-07-28 kratos protokolo matyti, kad minėto automobilio daiktadėžėje rasta ir paimta 12 000 litų – 60 banknotų po 200 litų, kurių numeriai atitinka V. A. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui 2010-07-28 kvitu perduotų banknotų numerius. Automobilio apžiūros metu rastas ir paimtas segtuvas su UAB „E.“ dokumentais. Segtuve rastas BUAB „E.“ 2009-10-02 ieškinys 512 765,77 Lt sumai, pasirašytas V. A., 2009-10-05 pareiškimas Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorui dėl neperduoto turto su priedais, UAB „E.“ mokėjimo nurodymai Nr. 547301 (2009-01-05) 197 800 Lt sumai ir Nr. 556150 (2009-03-06) 314 965,77 Lt sumai, pinigai sumokėti E. B., UAB „E.“ darbuotojų – A. Š., D. Č., R. G., R. S., J. G., A. M., J. J., E. R. paaiškinimai apie inkasacijas ir kiti daiktai bei dokumentai (T. 1, b.l. 86-88, 89-92).

Iš 2010-08-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2010-07-28 kratos metu pas V. A. paimti 12 000 litų (T. 1, b.l. 145-156).

Iš 2010-08-18 telefono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2010-07-28 kratos metu pas V. A. paimtas telefonas Nokia E66 su SIM kortele. Apžiūros metu nustatyta, kad V. A. su E. B., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 27-28 d. bendravo 4 kartus. (T. 1, b.l. 139-140).

Iš 2010-09-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2010-07-28 kratos metu pas V. A. paimti dokumentai (T. 1, b.l. 93-138).

Iš 2010-07-28 kratos protokolo matyti, kad kratos V. A. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) metu rasta ir paimta 57 600 Lt., iš kurių 1 600 litų, t.y. 8 vnt. 200 Lt nominalo banknotų numeriai sutampa su tais, kuriuos V. A. paėmė iš E. B. 2010-07-08: AA8695230, AB4153010, AB5426452, AC0076241, AC0481056, AC0599905, AD7482102, AD8608214 (T. 1, b.l. 160-165).

Iš 2010-07-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2010-07-28 kratos (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti 8 vnt. 200 Lt nominalo banknotų (T. 1, b.l. 166-168).

Iš 2010-07-28 kratos protokolo matyti, kad kratos V. A. darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) metu rasta ir paimta: nešiojamas kompiuteris su modemu ir maitinimo laidu, kompiuterio sisteminis blokas, 23 dokumentų segtuvai, 2009 ir 2010 metų darbo kalendoriai (T. 1, b.l. 181-182).

Iš 2010-08-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2010-07-28 kratos adresu (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti 23 dokumentų segtuvai (T. 1, b.l. 188-194).

Iš 2010-09-02 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2010-07-28 kratos pas V. A. rastas ir paimtas kompiuteris (T. 2, b.l. 1-4).

Iš 2010-09-02 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2010-07-28 kratos pas V. A. rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris (T. 2, b.l. 6-10).

Iš 2010-07-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pas V. A. 2010-07-28 paimti daiktai – automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. A. įvairūs dokumentai, telefonas Nokia E66 su SIM kortele (T. 2, b.l. 21-22).

Iš 2010-07-28 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas B. Š. adresu (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas 14 lapų segtuvas su dokumentais (T. 2, b.l. 48-49).

Iš 2010-07-28 atlikus kratą B. Š. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: kompiuteris, įvairūs dokumentai (T. 2, b.l. 52-54).

Iš 2010-08-12 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2010-07-28 kratos adresu (duomenys neskelbtini) metu rastas ir paimtas B. Š. IĮ kompiuteris „Acer“; apžiūros metu rastas tyrimui reikšmingas dokumentas – BUAB „E.“ 2010-05-06 pranešimas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. B. atspausdintas, o UAB „E.“ darbuotojų pretenzijos su paskaičiuotu neišmokėtu darbo užmokesčiu, darbo užmokesčio apskaičiavimo failai įrašyti į kompaktinį diską (T. 1, b.l. 196-197) ir apžiūrėti 2010-09-08 (T. 2, b.l. 12-20).

Iš 2010-08-10 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos 2010-07-28 B. Š. (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos dokumentai (T. 2, b.l. 58-63).

Iš 2010-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad patenkintas Panevėžio apygardos ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. prašymas ir leista STT Panevėžio valdybos pareigūnams trijų mėnesių laikotarpiu, t.y. nuo 2010-05-18 iki 2010-08-18 klausytis V. A. naudojamasi mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentų numeriai 8-699-61818 ir 8-600-18819, vykstančių telefoninių pokalbių bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, daryti įrašus ir kaupti (T. 2, b.l. 79-80).

Iš 2010-07-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti V. A. ir E. B. pokalbiai telefonu laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-13 (T. 2, b.l. 81-89).

Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio (pinigų ar kitokių vertybių) priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 3 d. sudėtį. V. A., būdamas teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „E.“ administratoriumi, taigi būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra tinkamai neorganizuoti administruojamos bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo bei reikiamai nereaguoti į paaiškėjusius pažeidimus, iš jo administruojamos bendrovės akcininko tiesiogiai reikalavo 60000 litų kyšio, susitarė dėl 50000 litų kyšio ir realizuodamas susitarimą 2009 m. spalio – 2010 m. liepos mėnesių laikotarpyje per penkis kartus iš E. B. tiesiogiai savo naudai priėmė 25000 litų.

Kaltinamasis V. A. pripažino iš jo administruojamos UAB „E.“ akcininko ir vadovo E. B. priėmęs kaltinime nurodomas pinigines lėšas, taip pat vykus tarp jo ir E. B. pokalbius apie 60000 litų, tačiau tvirtino, jog šios pinigų sumos buvę ne jo reikalautas, sutartas bei priimtas kyšis, o bankrutuojančios bendrovės administravimui reikalingos lėšos, kadangi bendrovės sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir atmetami.

Liudytojas E. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad tik pradėjęs administruoti bankrutuojančią bendrovę V. A. kryptingai rinko jį, E. B., neva kompromituojančią informaciją, grasino kreiptis į teismą dėl tariamai jo padarytos žalos išieškojimo ir net baudžiamųjų bylų tyrimo iniciavimo, o kartu aiškiai davė susiprasti, kad 60000 litų perdavimas jam galėtų įtakoti jo kaip administratoriaus veiksmus ir jis nebeatliktų kai kurių veiksmų, galinčių turėti neigiamų padarinių E. B.. Liudytojas tvirtino, jog tokiu būdu jie 2009 m. rugsėjo mėnesį prekybos centre „B.“ esančiame restorane susitarė dėl 50000 litų sumos, kurią jis per kelis kartus turės perduoti V. A., o vėlesnių susitikimų metu detalizavo susitarimo sąlygas ir veiksmų jį vykdant aplinkybes. Tokiu būdu jis per tris kartus buvo priverstas V. A. perduoti 10000 litų nuosavų pinigų, o po kreipimosi į STT dėl jo atžvilgiu vykdomos nusikalstamos veikos ir per du kartus perduoti 15000 litų vykdant teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šiuos liudytojo E. B. parodymus apie nusikaltimo aplinkybes visiškai patvirtina ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu padarytų įrašų turinys. Būtent šie duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teismo pripažįstami įrodymais, patvirtina liudytojo E. B. bei paneigia kaltinamojo V. A. parodymus apie E. B. V. A. perduodamų pinigų tikrąją paskirtį – kyšio dalyką. Įrašų turinys paneigia kaltinamojo gynybos versiją apie iš E. B. gaunamų pinigų paskirtį – jų panaudojimą administravimo išlaidoms tiek tiesiogiai, tiek padengiant tiems patiems tikslams panaudotas nuosavas lėšas. Paaiškinti, kodėl atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus fiksuotų pokalbių metu net neužsimenama apie iš E. B. reikalaujamų ir gaunamų pinigų panaudojimą administravimo reikmėms, kaltinamasis teismui negalėjo. Teisme apklaustas liudytoju D. B., šiuo metu vykdantis BUAB „E.“ administratoriaus pareigas, patvirtino, kad išskirtiniais atvejais yra galimas savų lėšų panaudojimas vykdant administravimo funkcijas, tačiau tokiais atvejais pinigai įnešami į administruojamos įmonės kasą ir užpajamuojami, o jų panaudojimas atspindimas buhalteriniuose dokumentuose. Duomenų apie tinkamą tokių lėšų panaudojimą nagrinėjamoje byloje nėra. Liudytoja B. Š. parodė, kad ji buvo pasamdyta tvarkyti bankrutuojančios UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, žinojo, jog, kaip tvirtina V. A., kelis kartus iš kitų miestų buvo vežami lošimo aparatai, tačiau kieno transportu tai būdavo atliekama ir ar buvo mokama už pervežimą ji nežino ir nesidomėjo, o pervežimo išlaidos apmokėjimui pateiktos nebuvo ir jai nežinomos. Liudytojo E. B. teiginius apie jam V. A. darytą poveikį patvirtina ne tik minimi pokalbių įrašai, bet ir kiti kaltinamojo veiksmai nusikalstamos veikos metu – pokalbių įrašuose minimų „garantijų“ realizavimas, tai yra po 2010-07-28 įvykusio 12000 litų priėmimo iš E. B. tuoj pat sekęs ieškinio teismui perdavimas E. B., prieš tai demonstratyviai nuplėšus dokumento dalį su savo (V. A.) pavarde bei parašu.

Nors V. A. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta per eilę kartų ir tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio, tačiau konstatuotina, kad ji pagrįstai kvalifikuota ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminė aplinkybė yra vienas sumanymas dėl to paties dalyko, tai yra didesnio nei 250 MGL dydžio kyšio reikalavimas ir susitarimas dėl jo, o paskesni veiksmai V. A. priimant atitinkamas kyšio sumas jau tik realizavo ankstesnį susitarimą.

Skirdamas bausmę V. A. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kitas skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui reikšmingas aplinkybes. V. A. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. V. A. teisiamas pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau nusikalto būdamas baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą (t. 2 b.l. 165-167,180-181). Įvertinus visas šias bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes V. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme nesiekianti BK 225 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į V. A. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. – 20 laisvės atėmimo dienų.

Ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi prieš V. A. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir juos atliekant buvo panaudotos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos specialiosios lėšos – 3000 litų, kuriuos E. B. kaip kyšį perdavė V. A.. Šios lėšos pripažintinos proceso išlaidomis ir perduotinos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (BPK 103 str. 3 p., 105 str. 1 d.). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu iš V. A. buvo paimti 11400 Lt, į kuriuos buvo laikinai apribota nuosavybės teisė. Sutinkamai su BK 72 str. baudžiamojo įstatymo uždraustos (BK 225 str. 3 d.) veikos rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu, todėl dalį piniginių lėšų, į kurias laikinai apribota nuosavybės teisė, tai yra 1400 litų pripažinus proceso išlaidomis ir perdavus ikiteisminio tyrimo įstaigai, likusi dalis – 10000 litų – konfiskuotina.

Daiktai ir dokumentai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – segtuvas su V. A. ieškiniu bei BUAB „E.“ dokumentais bei 7 laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti V. A. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. konfiskuoti iš V. A. paimtas pinigines lėšas – 10000 litų.

Daiktinius įrodymus – iš V. A. paimtus 1600 litų, esančius STT depozitinėje sąskaitoje, bei 1400 litų, esančius Panevėžio apygardos prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, pripažinti proceso išlaidomis ir perduoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (BPK 103 str. 3 p., 105 str. 1 d.).

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvą su ieškinio pareiškimu bei BUAB „E.“ dokumentais (56 lapai) ir 7 laikmenas su vaizdo bei garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Laikiną V. A. nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas - 11 400 litų palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, o nuosprendžiui įsiteisėjus užstatą (20000 Lt) grąžinti jo davėjai D. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.