Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-637-227/2017

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-310-902/2017 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui dėl materialinio išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo globojamo neįgalaus pilnamečio sūnaus K. M. naudai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus taps darbingas ir veiksnus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. imtinai 974,06 Eur sumą.Ieškinyje nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. sausio 12 d. sprendimu iš atsakovo neįgalaus sūnaus išlaikymui iki pilnametystės buvo priteistas materialinis išlaikymas. 2016 m. sausio 17 d. sūnus tapo pilnamečiu, tačiau jis yra nedarbingas, neįgalus, nuo gimimo serga nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu jis pripažintas neveiksniu visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, globėja ir turto administratore yra paskirta V. M.. Sūnus neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna 519,20 Eur socialinių išmokų. Ieškovė neįgali, jos darbingumas sudaro 30 proc., gauna 180,63 Eur neįgalumo pensiją. Per mėnesį neįgaliam sūnui pragyventi reikia 300 Eur maistui, drabužiams, avalynei apie 200 Eur, nes vaikas stambaus kūno sudėjimo, aukštas, jam tinka tik vyriški drabužiai, medikamentams ir maisto papildams 100 Eur, transporto išlaidoms 30 Eur, skalbimo priemonėms 50 Eur, už vandenį 30 Eur, kėdžių keitimui, remontui 50 Eur, dušo čiaupo remontui 30 Eur, papildomos išlaidos susidaro sūnui susižalojus, perkant tepalus, tvarsčius, taip pat ji moka už buto nuomą, patarnavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš A. M. išlaikymą neįgaliam pilnamečiam sūnui K. M. po 50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai ir po 53 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kol K. M. taps darbingas ir veiksnus, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dėl išlaikymo K. M. priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad šalys, kurių santuoka nutraukta, yra K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 6). Nuo 1998-03-12 iš atsakovo nepilnamečiam K. buvo priteistas išlaikymui 1/4 dalis dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b.l. 58). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu K. M. buvo pripažintas neveiksniu visose asmeninių turtinių ir neturinių santykių srityse, 2016 m. spalio 18 d. teismo nutartimi sūnui nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta jo motina (b.l. 10, 11). K. M. sulaukus pilnametystės 2016 m. sausio 17 d., atsakovas paramos neskiria.Įvertino, kad ieškovė savo vardu turi 1 kambario butą (b. l. 57), transporto priemonių neturi (b.l. 55), gauna 15,20 Eur išmoką vaikui, 224 Eur šalpos pensiją už neįgalų vaiką ir 280 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (b.l. 8, 19), 180,63 Eur invalidumo pensiją (b.l. 9). K. M. savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b. l. 56), transporto priemonių neturi (b.l. 54). Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b. l. 40), transporto priemonių neturi (b.l. 39), gauna 204,38 Eur invalidumo pensiją (b.l. 20, 42), nuo 2017-01-01 – 218,83 Eur dydžio (b.l. 42), ne kiekvieną mėnesį – 12,13 Eur kompensuojamąją išmoką.Nors ieškovė teigė, kad per mėnesį K. M. būtinas išlaidas sudaro daugiau kaip 700 Eur suma, neįskaitant sulaužyto turto remonto bei būsto išlaikymo išlaidų, teismas nesutiko su rašytiniais įrodymais nepagrįstomis išlaidomis maitinimui, medikamentams ir papildams, drabužiams, avalynei, rūbų skalbimui. Sutiko, jog pilnamečio neįgalaus K. būtinos pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei negalios neturinčio vaiko, nes jis yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo, dėl sveikatos sutrikimo jam yra reikalingi vaistai, medikamentai, dažniau skalbiama, dažniau vaikas turi būti maudomas, papildomai patiriamos išlaidos sulaužyto turto remontui, tačiau neįrodžius daugiau kaip 700 Eur sumos reikalingumo išlaikymui, ši suma sumažinta iki 400 Eur sumos per mėnesį.Įvertinus atsakovo galimybės teikti išlaikymą pažymėjo, kad jis neįgalus (neįgalumas 60-70 proc.), vertingo turto neturi, gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 204,38 Eur invalidumo pensija (b.l. 20, 42), nuo 2017-01-01 – 218,83 Eur dydžio (b.l. 42), ne kiekvieną mėnesį – 12,13 Eur kompensuojamoji išmoka, tokiu būdu, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos būtų apie 210 Eur, o nuo 2017-01-01 – apie 220 Eur suma. Sutiko su institucijos išvadoje išdėstyta nuomone, jog prašoma priteisti 100 Eur suma per mėnesį atsakovui būtų per didelė našta, nes likusi 104,38 Eur suma nepatenkintų paties neįgaliojo A. M. poreikių ir pažeistų jo interesus. Teismas laikėsi interesų pusiausvyros, atsižvelgė į tai, jog pats atsakovas yra neįgalus ir gauna palyginti nedideles pajamas, į ieškovės turtinę padėtį, kuri yra kur kas geresnė nei atsakovo, į būtinas sūnaus išlaikymui lėšas ir jo gaunamas išmokas, ir prašomą priteisti sumą sumažino iki 50 Eur per mėnesį nuo 2016-01-17 iki 2016-12-31 imtinai ir iki 53 Eur per mėnesį nuo 2017-01-01. Ieškinį patenkinus iš dalies (51 procentą), iš atsakovo priteisė dalį žyminio mokesčio.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai nepranešus atsakovui apie bylą, kadangi atsakovas negavo procesinių dokumentų ir negalėjo pateikti atsiliepimo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo. Nors atsakovas pagal neįgaliojo pažymėjimą yra iš dalies darbingas (30 procentų), tačiau jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi paskirta atsakovui priverčiamoji medicinos priemonė – stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jis gauti darbinių pajamų neturi galimybių, turto neturi, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 204,38 Eur netekto darbingumo pensija. Teigia, kad neįgalaus sūnaus gaunamos pensijos, kuri yra dvigubai didesnė nei atsakovo ir sudaro 519,20 Eur, pakanka pragyvenimui. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas arba dar labiau sumažinta priteista išlaikymo suma.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, įvertino, kad ieškovei tenka visa rūpesčių našta slaugant, gydant ir prižiūrint neįgalų sūnų, nors pati ieškovė yra neįgali, gauna 180,63 Eur invalidumo pensijos, augina dar vieną mažametį vaiką. Teismas įvertino, kad atsakovas gauna neįgalumo pensiją ir, nors apeliantas teigia gaunantis 204,38 Eur, jis turi pareigą prisidėti prie neįgalaus vaiko išlaikymo. Tiek ieškovės, tiek atsakovo nedarbingumas yra 30 procentų, jie iš dalies darbingi. Tai, kad sūnus gauna 519,20 Eur pensiją, nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti neįgalų pilnametį sūnų. Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad skyriui nežinomos atsakovo buities sąlygos, kur jis gyveno iki priverstinio gydymo, tačiau teigia, kad ligoninėje jis maitinamas, pilnai išlaikomas, turi mažiau išlaidų ir turi galimybę mokėti 53 Eur išlaikymo sumą. Dėl galimybės mokėti įsiskolinimą po 50 Eur už mėnesį skyrius negali pasisakyti, nes nežinoma iš kokių lėšų galėtų įsiskolinimą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Su apeliaciniu skundu į bylą pateikti duomenys: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. įsiteisėjusi nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-397-749/2016, kuria pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, kuria pratęstas minėtos priemonės taikymas. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant bylą ir juos vertina. Nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą teisme, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, kai nepavyko jam įteikti procesinių dokumentų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Todėl nėra pagrindo pripažinti egzistuojant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam neįgaliam vaikui. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius ir negalią turinčius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatos). Pagal formuojamą teisminę praktiką CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos numato galimybę priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarauja šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra darbingas tik 15 procentų, kas matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-2872-400/2016, todėl išlaikymo priteisimas yra galimas. Tačiau šiuo atveju svarstytinas klausimas, ar išlaikymo priteisimas neįgaliam pilnamečiui vaikui yra reikalingas, kai neįgalus asmuo gauna pakankamai pajamų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Apelianto nuomone, jo turtinė padėtis yra bloga, kadangi jis yra tik iš dalies darbingas (30 procentų), taip pat jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi paskirta atsakovui priverčiamoji medicinos priemonė – stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl ko jis gauti darbinių pajamų neturi jokių galimybių. Atsakovas turto neturi, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 204,38 Eur netekto darbingumo pensija. Taip pat nurodo, kad neįgalaus sūnaus gaunamos pensijos dydis yra pakankamas jo poreikių patenkinimui. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta šalių turtinė padėtis ir nustatyta, kad ieškovė turi 1 kambario butą (b. l. 57), transporto priemonių neturi (b.l. 55), gauna 15,20 Eur išmoką vaikui, 224 Eur šalpos pensiją už neįgalų vaiką ir 280 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (b.l. 8, 19), 180,63 Eur invalidumo pensiją (b.l. 9). Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b. l. 40), transporto priemonių neturi (b.l. 39), gauna 204,38 Eur invalidumo pensiją (b.l. 20, 42), nuo 2017-01-01 – 218,83 Eur dydžio (b.l. 42), ne kiekvieną mėnesį – 12,13 Eur kompensuojamąją išmoką. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Taip pat apeliacinės instancijos teisme tapo žinoma aplinkybė, kad atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-397-749/2016 buvo paskirta atsakovui priverčiamoji medicinos priemonė – stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl jis gauti darbinių pajamų neturi galimybių. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas yra pratęstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, taip pat šiuo metu nėra duomenų, kad artimiausioje ateityje jo turtinė padėtis pagerėtų.Pirmosios instancijos teismo įvertinta, kad neįgalus K. M. (nustatytas darbingumas 15 proc.) savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b.l. 56), transporto priemonių neturi (b.l. 54), gaunamos pajamos sudaro 519,20 Eur pensijos. Teismas pripažino, kad ieškovei neįrodžius daugiau kaip 700 Eur sumos reikalingumo išlaikymui, ši suma sumažinta iki 400 Eur sumos per mėnesį. Tokiu atveju, kai gaunamos vaiko pajamos sudaro 519,20 Eur, o jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, sutiktina su apeliantu, kad neįgaliam sūnui gaunamos pensijos užtenka jo būtiniausių poreikių patenkinimui ir papildomas išlaikymo priteisimas nereikalingas. Taip pat įvertintina, kad ir Socialinių reikalų skyriaus išvadoje (b.l. 18) nurodoma, jog skyrius moka šalpos pensiją neįgaliam K. M. 224 Eur ir 280 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, iš viso 504 Eur, o atsakovas yra neįgalus, jam mokama 204,38 Eur invalidumo pensija ir prašoma priteisti K. M. 100 Eur alimentų suma per mėnesį iš atsakovo būtų per didelė, nes likusi 104,38 Eur suma nepatenkintų neįgaliojo A. M. poreikių ir pažeistų jo interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, neįgaliam pilnamečiui vaikui gaunant pakankamai pajamų būtiniausių poreikių patenkinimui, išlaikymo priteisimas iš tėvo, kuris taip pat yra tik iš dalies darbingas (3, procentų), gauna tik 218,83 Eur dydžio pajamas ir šiuo metu neturi galimybių gauti darbinių pajamų dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo, pažeistų atsakovo interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nors tinkamai nustatė byloje esančiam aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nedarbingo dėl invalidumo vaiko gaunamos pajamos yra didesnės nei jo būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma, todėl apelianto skundas tenkintinas visiškai ir Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistinos 5,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Kadangi šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.