Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1896-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
2S-1896-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01942-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „S. A. ir Ko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1896-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01942-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.20.2 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „S. A. ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „S. A. ir Ko“ skundą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „MFT Norveda“, Friedrich Wolfarth GmbH&CO.KG dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu (b. l. 3) prašė pripažinti negaliojančiomis varžytynes dėl (duomenys neskelbtini) dalių negyvenamosios patalpos–kontoros, ofiso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytus, pardavimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolis areštavo jai priklausantį turtą. Turtą antstolis įkainojo 4 900 Eur suma. Pareiškėja dėl turto vertinimo 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė antstoliui prieštaravimus, tačiau turtas perkainotas nebuvo, o 2018 m. gegužės 24 d. turtas buvo parduotas varžytynėse.

2. Antstolis 2018 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-18-4327 (b. l. 1–2) atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti, nes pareiškėja nenurodė 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkymo dėl turto kainos nustatymo ir 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymo dėl ekspertizės išlaidų apskundimo termino praleidimo priežasčių, todėl antstolis skundo padavimo termino neatnaujino. Turtas įkainotas tinkamai, varžytynės vyko įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis.

Atsiliepimas

3. Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. liepos 30 d. nutartimi (b. l. 15–19) pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolis 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto rinkos vertę – 4 600 Eur. Pareiškėja 2017 m. sausio 12 d. pateikė antstoliui prieštaravimus. Antstolis 2017 m. sausio 12 d. patvarkyme nurodė, kad prieštaravimas nepagrįstas bei pažymėjo, kad ekspertizė bus atlikta tik pareiškėjai iki 2017 m. vasario 10 d. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus 300 Eur sumą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Pareiškėja to nepadarė.

6. Teismas konstatavo, kad antstolis 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patikslino turto vertę – 4 900 Eur. Pareiškėja šio patvarkymo neskundė, tačiau 2017 m. lapkričio 30 d. vėl pateikė antstoliui prieštaravimą. Atsižvelgdamas į tai antstolis 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad nors pareiškėja pateikė nepagrįstą prieštaravimą, nenurodė duomenų apie nustatytos turto vertės neatitikimus vidutinei rinkos vertei, tačiau prašymas skirti parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bus patenkintas, jei pareiškėja į antstolio depozitinę sąskaitą sumokės 300 Eur sumą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Antstolis nurodė, kad pareiškėjai iki nustatyto termino nesumokėjus patvarkyme nurodytos sumos, ekspertizė nebus skiriama, bus paliekama 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkyme nustatyta turto vertė. Ir šio įpareigojimo pareiškėja neįvykdė, duomenų apie pasikeitusią turto vertę nepateikė, todėl antstolis 2018 m. balandžio 24 d. raštu informavo pareiškėją apie paskelbtas varžytynes. Pareiškėja šio antstolio veiksmo neskundė, tačiau 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į antstolį, prašydama sustabdyti varžytynes, motyvuodama tuo, kad antstolio pasiūlyta turto pardavimo kaina neatitinka rinkos kainos. Antstolis atsisakė stabdyti varžytynes, nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių parduodamo turto vertę.

7. Teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai įgyvendino civilinio proceso normas, reglamentuojančias areštuoto turto rinkos vertės nustatymą, gavęs prieštaravimus sudarė galimybę pareiškėjai sumokėti už ekspertizės atlikimą. Pareiškėjai nepateikus objektyvių įrodymų, kad antstolio nustatyta turto rinkos vertė yra netinkama, antstolis turėjo pareigą vykdyti turto pardavimą iš varžytynių.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundas, kuriuo ginčijama antstolio nustatyta turto kaina, antstolio kontoroje gautas po turto pardavimo, t. y. praleidus terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti. Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir tinkamai nesinaudojo savo teisėmis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu (b. l. 29–30) pareiškėja prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Antstolis nepagrįstai nustatė, kad turto rinkos vertė yra 4 900 Eur, nes VĮ Registrų centrui atliekant masinį vertinimą individualios nekilnojamojo turto charakteristikos nenustatomos, todėl dalis nekilnojamojo turto vertei darančių įtaką aplinkybių gali būti neįvertintos.

1.2. Turte buvo atliktas remontas, todėl masinio vertinimo būdu nustatant šio turto vertę nebuvo įvertintos visos esminės aplinkybės.

1.3. Turtas buvo parduotas už 8 000 Eur, taip pažeidžiant pareiškėjos teises.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą proceso dalyviai nepateikė.

Šalies argumentai

11. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi (b. l. 45–46) pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti pasirašytą atskirąjį skundą arba nurodyti raštu, kad pareiškėja palaiko 2018 m. rugpjūčio 8 d. surašytą atskirąjį skundą ir patvirtina savo valią siekti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis būtų peržiūrėta apeliacine tvarka.

12. 2018 m. lapkričio 2 d. teisme buvo gautas 2018 m. spalio 28 d. patikslintas atskirasis skundas (b. l. 50–52). Skunde be argumentų dėl neteisingai nustatytos turto vertės, pareiškėja nurodo papildomus argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, į bylą neįtraukiant dalies pareiškėjos kreditorių, taip pat dėl pareiškėjos siekio iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Būtent dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi buvo nustatyta tiksli trūkumų šalinimo tvarka – pareiškėja turėjo patvirtinti savo valią pareikšti skundą, bet ne tikslinti savo argumentus, kadangi terminas argumentams suformuluoti buvo pasibaigęs. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisingumą ir pagrįstumą tikrins 2018 m. rugpjūčio 8 d. surašyto atskirojo skundo (b. l. 29–30) ribose.

14. Pareiškėja nurodo, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes į bylą nebuvo įtraukti jos kreditoriai. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi patikrinti, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

15. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tuomet, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, nes skundžiama nutartis nedaro jokios įtakos pareiškėjos kreditorių materialiosioms teisėms ar pareigoms.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors pareiškėja ginčija vykdymo veiksmo – varžytynių – teisėtumą, jos argumentai yra susiję išimtinai su tuo, ar tinkamai buvo nustatyta turto vertė, o kartu ir jo pardavimo iš varžytynių pradinė kaina. Būtent šių argumentų vertinimas ir sudaro apeliacijos ribas.

17. Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

18. Pareiškėja nurodo, kad antstolis nepagrįstai nustatė, jog turto rinkos vertė yra 4 900 Eur, nes VĮ Registrų centrui atliekant masinį vertinimą individualios nekilnojamojo turto charakteristikos nenustatomos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

19. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

20. Iš vykdomosiose bylose esančių dokumentų nustatyta, kad antstolis jau 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 22 d. duomenis, nurodė, jog 7/50 dalių negyvenamosios patalpos – kontoros, ofiso rinkos vertė yra 4 600 Eur. Pareiškėja šio patvarkymo neskundė, bet 2017 m. sausio 12 d. pateikė antstoliui 2017 m. sausio 10 d. prieštaravimus dėl turto vertės. Prie šio dokumento nebuvo pridėti jokie pareiškėjos poziciją patvirtinantys įrodymai, todėl antstolis 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu konstatavo, kad prieštaravimas nepagrįstas. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kurie leistų abejoti turto vertės pagrįstumu, todėl antstolis neprivalėjo skirti ekspertizės. Antstolis, siekdamas užtikrinti pareiškėjos teisių apsaugą, pasiūlė pareiškėjai, siekiančiai, kad būtų atlikta procedūra, kurios poreikio pareiškėja neįrodė, iš anksto apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Pareiškėja patvarkymo neskundė, bet jo ir nevykdė, todėl antstolis skirti ekspertizę neturėjo pagrindo.

21. 2017 m. lapkričio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė, kad turto rinkos vertė yra 4 900 Eur. Buvo vadovaujamasi masinio vertinimo duomenimis, kurie patvirtino panašią (300 Eur didesnę) turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame patvarkyme pareiškėjai buvo nustatytas 3 dienų terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja šio patvarkymo neskundė, tačiau 2017 m. lapkričio 30 d. vėl pateikė antstoliui prieštaravimą, išreikšdama pageidavimą, kad turto vertinimą atliktų nekilnojamojo turto vertintojas. Teismas pažymi, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Atsižvelgęs į pareiškėjos prieštaravimą, antstolis 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriame nors ir nurodė, kad pareiškėja pateikė nepagrįstą prieštaravimą, nes nepateikė duomenų apie nustatytos turto vertės neatitikimus vidutinei rinkos vertei, tačiau dar kartą nusprendė, kad pareiškėjos prašymas skirti parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bus tenkinamas, jeigu pareiškėja sumokės už ekspertizės atlikimą. Patvarkyme nurodyta, kad mokėjimo neatlikus turto rinkos vertė nebus keičiama. Pareiškėja šio patvarkymo neskundė, antstolio suteikta galimybe nepasinaudojo.

22. Nutarties 20–21 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų reglamentuojančių turto vertės nustatymą. Pati pareiškėja netinkamai įgyvendino savo teises, neteikė antstoliui jokių įrodymų, kurie būtų leidę abejoti turto verte, ignoravo antstolio pasiūlymą sumokėti už turto vertinimą.

23. Pareiškėja nurodo, kad parduotame turte buvo atliktas remontas, padaryti patobulinimai, todėl masinio vertinimo būdu nustatant šio turto vertę nebuvo įvertintos visos esminės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytų aplinkybių pagrįstumą.

24. Antstoliui paskelbus varžytynes, pareiškėja pateikė prašymą dėl jų sustabdymo, pridėdama skelbimus iš internetinės svetainės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad skelbimai negali būti laikomi objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, jog juose užfiksuota informacija atspindi realią turto vertę, kuria šiuo atveju privalėjo vadovautis antstolis, nustatydamas turto vertę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis pardavė ne visą turtinį kompleksą, o tik aukščiau nurodytas turto dalis, todėl lyginti nurodyto turto vertę su bendra kitų objektų verte nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkyme nustatytą 4 900 Eur turto vertę teismas laiko pagrįsta ir pripažįsta, jog ji buvo nustatyta laikantis CPK normų keliamų reikalavimų.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkė turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Kadangi šiuo atveju pareiškėja neįmokėjo pinigų už ekspertizę, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie rodytų didesnę nei antstolis įkainojo turto vertę, turtas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo parduotas varžytynėse teisėtai.

26. Iš vykdomosiose bylose esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad antstolis 2018 m. balandžio 24 d. raštu informavo pareiškėją apie paskelbtas jai priklausančio turto varžytynes. Pareiškėja šio veiksmo, kaip ir ankstesnių patvarkymų, neskundė, todėl konstatuojama, kad ji tinkamai nepasinaudojo galimybėmis ginti savo interesus dėl vykdymo veiksmų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas buvo parduotas ne už pradinę turto kainą ir net ne už nustatytą jo vertę, bet už 8 000 Eur sumą. Pareiškėja neįrodinėja, kad tokia kaina neatitinka turto vertės, t. y., kad jos teisės buvo realiai pažeistos.

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (19,13 Eur). Atskirojo skundo netenkinus, valstybei iš pareiškėjos priteisiama 19,13 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „S. A. ir Ko“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19,13 Eur (devyniolika eurų ir 13 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas