Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eksparas“, uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Menesa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. N. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kartu su atsakovu gyveno nuo 2007 metų. 2009 metais kartu išvyko dirbti ir gyventi į Angliją. Po sūnaus gimimo 2012 metais, grįžo gyventi į Lietuvą. Ji niekur nedirbo, nes augino vaikus, o vyras 2014 metais nusprendė įkurti savo verslą, t. y. užsiimti patalpų ir langų valymu. Įmonę įkurti buvo vyro sprendimas, todėl įmonė buvo jo verslas. Nuo 2015 iki 2017 metų dirbo vyro įmonėje vadybininke. Dėl susidariusių įmonės skolų atsakovas pasirašė laidavimo sutartis, tačiau dėl šių laidavimo sutarčių pasirašymo atsakovas su ja nieko nesitarė ir dėl šių skolų ji nieko nežino. Prašo, kad jai būtų priteistas automobilis „Mercedes Benz“, kuris yra reikalingas vaikų nuvežimui į darželį ir mokyklą.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. N. nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytais reikalavimais. Paaiškino, kad įmonė buvo atidaryta 2014 metų kovo mėnesį iš jo sutaupytų lėšų. Įmonė užsiėmė langų ir patalpų valymo paslaugomis ir tai buvo jo idėja. Nuo įmonės įsteigimo, įmonė iki šiol buvo nuostolinga. Įmonės 2016-2017 metų apyvarta siekė 50 000 – 100 000 Eur, tačiau didžioji dalis šių pajamų buvo panaudotos įmonės skoloms dengti. Su dabartiniais kreditoriais įmonė neatsiskaito, nes skolų pagal vykdomąsias bylas įmonė turėjo ir kitiems kreditoriams, tačiau šiuo metu įmonės situacija po truputį gerėja ir planuoja su kreditoriais atsiskaityti. Ieškovė įmonėje dirbo vadybininke, sudarinėjo darbo sutartis ir sprendė kitus administracinius klausimus. Žmona žinojo, kad dėl nuomos įmonei didėjo skolos, tačiau nežinojo, kad jis su UAB „Menesa“ pasirašė laidavimo sutartį. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo pirktas iš šeimos piniginių lėšų ir neprieštarauja, kad automobilis atitektų ieškovei.

Trečiasis asmuo UAB „Eksparas“ pateikė prašymą nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus Bažnyčioje. Šalių santuoką (duomenys neskelbtini) įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą (akto įrašo Nr. 596). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. N., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. N..

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2017 m. vasario mėnesio. Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės, jos atstovės ir atsakovo paaiškinimų darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „N.“, atsakovui – „N.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatydamas nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad atsakovas tam neprieštarauja, todėl teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.169 str., 3.174 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl bendravimo tvarka nustatytina pagal abiejų šalių sudarytą susitarimą teismo posėdžio metu (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukrai L. N. yra 9 metai, o sūnui E. N. 5 metai, nėra duomenų, kad jie turėtų turto ar savarankiškų pajamų, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jiems kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi ginčo dėl to tarp šalių nėra bei šalys dėl išlaikymo dydžio susitarė, todėl iš atsakovo priteistina nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Santuokos metu šalys įgijo automobilį „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, taip pat santuokos metu buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas 2896,20 Eur, o visą 100 procentų akcijų valdo M. N.. Ieškovė prašė automobilį priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais, tačiau kreditorius UAB „Menesa“ prašė šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobiliu „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, šuo metu naudojasi ieškovė, kuri gyvena atskirai nuo atsakovo su dviem nepilnamečiais vaikais. Ieškovė nurodė, kad automobilis jai reikalingas nuvežti vaikus į darželį, mokyklą, ieškovė kito automobilio neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigta atsakovo iniciatyva, kurią jis valdo ir tebevykdo komercinę veiklą, ieškovė įmonės veikloje nedalyvauja, todėl šalys ir sutarė, kad turtą, kuriuo jie fiziškai disponuoja, nutraukiant santuoką priskiria kiekvienas sau. Teismas daro išvadą, kad toks šalių turimo turto padalijimas nepažeidžia nei kiekvieno iš sutuoktinių, nei kreditorių interesų, turto vertė nėra labai didelė, ji yra panaši, todėl automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, o įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų atitenka atsakovui.

Kitas ieškinyje nurodytas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra asmeninė M. N. nuosavybė, todėl panaikinant santuokos įrašą, asmeninis atsakovo nekilnojamasis turtas nedalintinas.

Dėl šalių prievolių

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, tačiau M. N. turi asmeninių skolų, kurios susidarė jam vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Anstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/16/02137, skolos likutis 4941,92 Eur, išieškotojas UAB „Menesa“; antstolio Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovos kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/16/00208, skolos likutis 2571,08 Eur, išieškotojas UAB „Eksparas“, byla Nr. 0010/16/00461, skolos likutis 188,12 Eur, išieškotojas UAB „Saugos tarnyba „Argus“. Atsakovas sutinka, kad esančios skolos pagal vykdomąsias bylas yra jo asmeninės skolos, o ieškovė prašo, kad teismas minėtus įsiskolinimus pripažintu atsakovo asmeninėmis skolomis.

Trečiasis asmuo UAB „Menesa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad įsiskolinimas kreditoriui UAB „Menesa“ turi būti pripažintina atsakovo asmenine skola. Nurodo, kad santuokos metu gautos pajamos sutuoktinių buvo naudojamos bendrai – šeimos poreikiams tenkinti, todėl atitinkamai iš to paties šaltinio kylantys įsipareigojimai taip pat turi būti pripažinti bendrais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-969/2013). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys); laidavimo sutarties sudarymui nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas, todėl tam, jog atsakovo M. N. prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, kreditorius turi pareigą įrodyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2014 m. kovo 28 d., įstatinis kapitalas yra 2896,20 Eur, 100 proc. akcijų priklauso M. N., kuris yra ir įmonės direktorius. Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimų teisme bei kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad pats atsakovas M. N. aktyviai plėtojo verslą, jo paties idėja buvo šiuo verslu užsiimti, nors atsakovas nurodė, kad iš šio verslo gaunamų pajamų jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, kadangi tai buvo atsakovo darbas ir iš šio verslo jis gaudavo darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dalyvautų bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisidėtų prie jo plėtojimo. Nors ieškovė kurį laiką, t.y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje įmonėje ji dirbo samdomu darbuotoju, t. y. vadybininke, tačiau jokių sutarčių nepasirašinėjo, sprendimų nepriiminėdavo, įmonės akcininke netapo, be to, įsiskolinimas kreditoriui UAB „Menesa“ susidarė iki ieškovei pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė apie atsakovo M. N. ir UAB „Menesa“ sudarytą laidavimo sutartį sužinojo tik vėliau, duomenų, kad iš įmonės gautos ar sukauptos piniginės lėšos būtų panaudotos naujoms įmonės akcijoms pirkti ar jo įstatiniam kapitalui didinti, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, nėra. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, kad kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pasirašant nuomos sutartis bei vėliau laidavimo sutartį, vertintini kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais ir nors kreditorė nurodė, kad atsakovo įmonės 2016 – 2017 metų apyvarta siekė 50 000 – 100 000 Eur, tačiau atsakovas nurodė, kad gautos lėšos buvo panaudotos kitoms įmonės skoloms padengti, byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys buvo įgijusios brangaus turto ar pan. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius šiuo atveju turėjo pareigą įrodyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Menesa“ yra asmeninė M. N. skola.

Kiti kreditoriai, t. y. UAB „Eksparas“, UAB saugos tarnyba „Argus“ prieštaravimų nepareiškė, todėl pripažįstama, kad skolos šiems kreditoriams yra asmeninės M. N. skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 144 Eur už du vaikus (200 Eur x 12 x 3 proc. × 2 vaikai), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti, santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 596), tarp ieškovės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokine pavardes – N., N..

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam, periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario l d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motiną J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėčiu nepertraukiamai nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

2. Lyginiais metais Šv. Kalėdų šventes vaikai praleidžia su tėvu, pasiimdamas vaikus gruodžio 24-ąją nuo 12 val. ir parvesdamas juos į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.; nelyginiais metais vaikai Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama.

3. Nelyginiais metais Naujųjų metų šventes vaikai praleidžia su tėvu, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. nuo 17 val. ir parvesdamas juos į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.; lyginiais metais vaikai Naujųjų metų šventes praleidžia su mama.

4. Nelyginiais metais Šv. Velykų šventes vaikai praleidžia su tėvu, pasiimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ir parvesdamas juos į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 16 val.; lyginiais metais vaikai Šv. Velykų šventes praleidžia su mama.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (vertė 3000 Eur), o atsakovui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų (vertė 2896,20 Eur).

Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei „Menesa“, uždarajai akcinei bendrovei „Eksparas, uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnyba „Argus“ pagal užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/02137, skolos likutis 4941,92 Eur, Nr. 0010/16/00208, skolos likutis 2571,08 Eur, byla Nr. 0010/16/00461, skolos likutis 188,12 Eur, yra asmeninės M. N. skolos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.