- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 1-2143-1072/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- Ž. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje
Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2016 m. balandžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai keturiems mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą. Į bausmės laiką įskaitant Ž. L. sulaikymą nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 24 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 12 d., 22 val. 10 min., iki 2018 m. spalio 13 d., 00 val. 10 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas) žodinio konflikto su žmona A. L. metu, tyčia ne mažiau dviejų kartų sugriebė žmonai A. L. už plaukų, juos tampė, ne mažiau kaip 6 kartus rankos kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas – į kairį smilkinį, krūtinę, pilvą, nugarą, kairį žastą, kairį šoną, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai A. L. padarė poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame šone, odos nubrozdinimus abiejuose, blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamasis Ž. L. grasino nužudyti žmogų, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 13 d., 00 val. 10 min., iki 2018 m. spalio 13 d., 02 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas) po pavartoto fizinio smurto, kurio metu nukentėjusiajai A. L., padarė poodines kraujosruvas kairiojo smilkinio srityje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame šone, odos nubrozdinimus abiejuose, blauzdose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, namuose sekiodamas paskui nukentėjusiąją A. L., rankoje laikydamas kirvį ir nuolat kartodamas grasinančius žodžius „nukirsiu tave“, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. L. ir šiais savo veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis Ž. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. L. yra susituokęs 23 metus, gyvena nuosavame, jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 12 d., nuo 19 val. 30 min., namuose kartu su žmona gėrė degtinę. Gėrė virtuvėje. Gali užtikrinti, kad išgėrė vieną butelį degtinės. Begeriant tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, jis pasakyti negali. Kas pradėjo konfliktuoti, taip pat pasakyti negali, tačiau žmona, kai išgeria alkoholinių gėrimų, pradeda jam priekaištauti. Kai išgertuvių metu prasidėjo konfliktas, t. y. kai žmona žodžiais jam visaip priekaištavo, jis kurį laiką ramiai sėdėjo ir gėrė degtinę. Tada to konflikto metu tampė žmonai kelis kartus už plaukų. Taip pat galėjo žmonai kumščiu nemažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas suduoti. Kur tiksliai pataikė nelabai prisimena. Jis prisipažįsta taip pat, kad po to pasiėmęs namuose turimą kirvį juo grasino savo žmonai sakydamas, kad ją nukirs, ar kažką panašaus. Su tuo kirviu rankoje jis vaikščiojo po visus namus paskui savo žmoną, kuri tuo metu nuo jo bėgiojo. Jam sunku pasakyti, kodėl su kirviu rankose vaikščiodamas po namų teritoriją jis gąsdino žmoną. Jis supranta, kad tokiu savo poelgiu ją labai išgąsdino. Jis dėl to gailisi. Kiek truko tas jų nesibaigiantis konfliktas jis nežino, neprisimena, bet konfliktas kilo ilgai (b. l. 87, 90-91, 94, 102-103).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. L. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu Ž. L.. 2018 m. spalio 12 d. ji kartu su vyru namuose gėrė alkoholį. Apie 22 val. 00 min. jis pradėjo kabinėtis prie jos be jokios priežasties. Jis dažnai smurtauja prieš ją. Ji stengėsi nesivelti į konfliktus, bet jis vis nerimo, kambaryje pradėjo tampyti ją už plaukų, taip pat kumščiu sudavė jai nemažiau šešių kartų į įvairias kūno vietas. Kuriuo tiksliai metu tai įvyko, ji pasakyti negali, kadangi tas jo smurtavimas tęsėsi apie tris valandas, t. y. nuo 2018 m. spalio 12 d. vakaro maždaug 23 val. 00 min. valandos iki 2018 m. spalio 13 d. maždaug 02 val. 00 min. Ji vis stengėsi išeiti į kitą kambarį, bet jis pasivijęs sugriebė ją už plaukų ir tempė, parvertė ją ant grindų, tuo metu ji susimušė kelius. Jai skaudėjo, kai jis tempė už plaukų. Ji rėkė iš skausmo ir prašė paleisti. Po to kažkaip ji išsilaisvino, jis aprimo. Išjungus šviesas ji nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Po kiek laiko jis atėjo į tą kambarį, kur ji gulėjo ir vėl sugriebęs už plaukų ją tempė. Ji gynėsi, nes labai skaudėjo, kai pešė plaukus. Besigindama kažkuriuo momentu ji jam apdraskė veidą. Tas jo smurtavimas gavosi toks ne vienkartinis, o per kelis kartus – ji vis pabėga nuo jo, jis aprimsta, o po kiek laiko vėl puolė. Kuriuo tiksliai metu jis sudavė smūgius, ji pasakyti negali, kadangi buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Po vidurnakčio virtuvėje (bendroje su kambariu) jis pasiėmė kirvį, kuris buvo prie pečiaus ir mojuodamas juo į jos pusę pasakė: „nukirsiu tave“. Ji suprato, kad jis grasina nužudyti ją ir tikrai tiki, kad jis taip galėtų padaryti, kadangi Ž. L. yra agresyvus ir nuolat smurtauja. Su tuo kirviu jis ją vaikėsi po kambarį. Išsigandusi, kad jis tikrai su tuo kirviu gali ją sužaloti, ar nužudyti, ji išbėgo į garažą. Į garažą durys veda iš kambario. Garaže esančiame sandėliuke ji pasislėpė už didelio maišo. Jis garaže jos nesivijo, bet vis kartojo, kad nukirs ją. Ž. L. tą naktį, kai prieš ją smurtavo, sudavė jai ne vieną smūgį, o jų daug. Ji neatsimena, kurios rankos kumščiu jis tuos smūgius sudavė. Tačiau atsimena, kad jis pataikė jai į kairį smilkinį, krūtinę, pilvą, nugarą į kairį žastą ir kairį šoną (b. l. 29-30, 33-34).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nuo gatvės pusės dešinėje namo pusėje matomos įėjimo į namą duris. Jos uždarytos, užrakintos. Kairėje namo pusėje nuo gatvės pusės yra šiek tiek pakelti garažo vartai. Garaže prikrauta įvairių buities daiktų, įrankių. Priekinėje sienoje yra praėjimas į sandėliuką. Įėjus į sandėliuką, dešinėje yra didelis maišas. Prieš maišą ant grindų, 1 metro atstumu nuo įėjimo į sandėliuką guli kirvis mediniu kotu. Kirvis iš įvykio vietos paimtas. Garažo gale, dešinėje sienoje yra durys vedančios į gyvenamąsias patalpas. Įėjus pro įėjimą priekyje matomas praėjimas į vonios kambarį. Dešinėje yra kambarys Nr. 1 su virtuve, kairėje kambarys Nr. 2. Durų tarp patalpų nėra, namas neįrengtas. Prie dešinės sienos yra spintelė, ant kurios prikrauta rūbų, už jos laikraščių ryšuliai, toliau – dvigulė lova, ant kurios sujaukti patalai. Prie kairės sienos yra šaldytuvas, prieš jį – staliukas. Kairėje, kampe virtuvinės spintelės prieš jas – virtuvinis stalas, prie jo trys kėdės, prieš stalą yra metalinė krosnis. Kambarys netvarkingas. Nesimato, kad jame būtų girtauta. Įėjus į kambarį Nr. 2, prie kairės sienos matome spintą. Prie priekinės sienos yra spintelė, jos dešinėje – staliukas. Priekiniame dešiniame kampe – lova. Dešinėje kampe yra spintelė ant kurios padėtas televizorius. Ant praėjimo į kambarį sudėtos dailylentės (b. l. 8-23).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 02 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Ž. L., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, grasino kirviu žmonai A. L.. Ant moters veido ir kairio peties buvo matyti kraujosruvos. Moteris teigė, kad sumušė sutuoktinis Ž. L., kuris, taip pat grasino ją nužudyti, o būtent: sukapoti kirviu (b. l. 52-54).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d., 02 val. 50 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. 0422“ A. L. nustatytas 0,20 promilės neblaivumas (b. l. 55).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d., 03 val. 14 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. 0422“ Ž. L. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 55).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3750/2018(01) nustatyta, kad A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame šone, odos nubrozdinimai abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimai blauzdose galėjo būti padaryti 2018 m. spalio 12 d. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos 2018 m. spalio 12 d. arba anksčiau. Atskirti, kurios iš jų padarytos 2018 m. spalio 12 d., o kurios anksčiau, nėra galimybės, kadangi nuo įvykio iki kūno apžiūros praėję per daug laiko, visos kraujosruvos yra vienodos spalvos. Pateiktuose medicinos dokumentuose taip pat nėra nurodyta, kurios iš kraujosruvų yra šviežios, o kurios senos (b. l. 50-51).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis Ž. L. nuo 2018 m. spalio 12 d., 22 val. 10 min., iki 2018 m. spalio 13 d., 00 val. 10 min., mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. L. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018 pasisakyta, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis Ž. L. nuo 2018 m. spalio 12 d., 00 val. 10 min., iki 2018 m. spalio 13 d., 02 val. 00 min., grasino nužudyti žmogų – savo sutuoktinę A. L., grasindamas jai kirviu, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Ž. L. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo trukme (b. l. 111-126).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo Ž. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 109-116). Baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 117-120). Ž. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Kaltinamasis yra dirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, Ž. L. yra skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtos bausmes subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.
Kaltinamasis Ž. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas Ž. L. suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 13 d. 02 val. 50 min., iki 2018 m. spalio 14 d., 15 val. 08 min., tai yra viena diena (b. l. 84-85).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, Ž. L. kartu su bausme skirtini įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, praradus darbą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, liga.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 72² straipsniais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. L. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
2018 m. spalio 14 d. Ž. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 105).
Iš 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kirvis paimtas įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), buities darbams atlikti naudojamas vienašmenis kirvis. Kirvio galva tamsios spalvos metalo su dėvėjimo požymiais. Ašmenys šiek tiek išlenktos formos, bendro 14,9 cm. ilgio. Ašmenų plotis 0,5 cm. Pentis matuojama plačiausioje dalyve, pabaigoje. Jos aukštis - 3,8 cm., ilgis – 7 cm., plotis – 5,6 cm. Kirvio kotas šviesios spalvos medžio. Koto ilgis iki kirvio galvos – 49 cm. Plotis ties kirvio galva – 6 cm. Plotis ties koto galu – 4,7 cm. Plotis ties viduriu, ploniausioje vietoje – 4,4 cm. Ant kirvio paviršiaus vizualiai matomų objektų neužfiksuota (b. l. 19-23). Po apžiūros kirvis perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialią saugyklą (b. l. 24-26). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paimtas kirvis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 15,26 eurų sumai (b. l. 62-63), kurį kaltinamasis Ž. L. atlygino (b. l. 71), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendė:
Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirti Ž. L. subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, Ž. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti Ž. L. suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 13 d. 02 val. 50 min., iki 2018 m. spalio 14 d., 15 val. 08 min., tai yra vieną dieną.
Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) tęsti darbą, praradus darbą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.
Paskirti Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam Ž. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2018 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį, apžiūrėtą kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialią saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.