Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-06 · Byla Nr. ATP-680-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
ATP-680-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-01326-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-680-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-01326-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-06, apie 9.30 val., Vilniaus-Švenčionėlių-Rymo g. sankryžoje, Švenčionyse, vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,47 promilės).

Šalies argumentai

A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, paviršutiniškai ir vienašališkai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pasak apelianto, įvykio rytą jis jautėsi gerai, buvo blaivus ir nevartojo alkoholio, todėl vairavo automobilį. Policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, jis nesutiko su alkotesterio rodmenimis ir per pusę valandos nuvyko į ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujas. Jis gavo atsakymą, kad kraujyje yra tik 0,28 promilės etilo alkoholio, kas atitinka įstatymo leistiną normą. Jam administracinės nuobaudos paskirtos neatsižvelgus į minėtą aplinkybę. Šiuo atveju kraujo mėginio paėmimas yra pats tiksliausias būdas nustatyti, ar jis pažeidė įstatymo leistiną 0,40 promilių ribą, ar ne. Jis yra įsitikinęs, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 801PK-G-14 surašytas netiriant nei jo kraujo, nei jo bendros būklės, svorio bei kitų duomenų, tegali būti prielaida, dėl ko nėra pagrindo juo vadovautis.

Pasak apelianto, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, kadangi neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti tinkamai savo darbo, kadangi jis yra ūkininkas ir turi daug technikos, kurią šeimoje vairuoja tik jis vienas. Todėl jis prarastų ne tik savo pajamas, bet ir visą šių metų derlių.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nubaustajam administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnams A. Ž. ir A. T. 2011-12-06 dirbant pagal tarnybinę užduotį, apie 9.30 val., ties Vilniaus-Švenčionėlių-Rymo g. sankryža, Švenčionyse, buvo pastebėtas nuo Vilniaus g. sankryžos link važiuojantis automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, neparodęs posūkio signalo, pasuko į dešinę. Dėl šios priežasties minėtas automobilis buvo sustabdytas. Pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto teisės pažeidimo, A. Ž. įtarė, kad transporto priemonės vairuotojas A. M. gali būti neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo paraudusios akys (b.l. 6). Alkotesterio „Alcotest 7410“ kvitas patvirtina, kad A. M. 2011-12-06, 9.34 val., buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas (b.l. 2). Apelianto pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 8815/11(01) užfiksuota, kad 2011-12-06 paimtame jo kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio (b.l. 26). Siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, apylinkės teismas 2012-01-23 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos neblaivumo nustatymo ekspertizę (b.l. 29), kurią atlikus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-14 padaryta išvada, kad 2011-12-06, apie 9.30 val., alkoholio koncentracija A. M. kraujyje viršijo leistiną normą (galėjo būti 0,43 promilės ir daugiau). Šiame akte konstatuota, kad apeliantas kreipėsi į Švenčionių rajono ligoninės gydytoją A. J., kuri be jo būklės įvertinimo, t. y. neužpildžiusi medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatymo akto, liepė paimti kraują tyrimui. Biologinės terpės siuntime net neatžymėtas tikslus kraujo paėmimo laikas. Tik iš ligoninės pažymos teismui nustatyta, kad iš A. M. 2011-12-06, 10.30 val., paimta 6 ml kraujo. Vakuteineris su krauju į voką įdėtas neužantspauduotas ir jame rasta 7,6 cm aukštyje kraujo. Taigi, patikslinant vairuotojui neblaivumą, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika). Nepaisant to, kad kraujo tyrimo išvada negalima vadovautis, tačiau praėjus valandai nuo policijos atlikto testo vairuotojo kraujyje dar buvo rasta 0,28 etilo alkoholio (b.l. 32-33).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant prieštaravimams tarp įrodymų dėl asmens blaivumo, būtent ekspertizės paskyrimas paprastai išsklaido abejones dėl bylai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1926/2009, N63-2713/ 2010). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kurias surašė ekspertė, turinti 19 metų ekspertinio darbo stažą, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateikta specialisto išvada. Vien tik A. M. nesutikimas su ekspertizės aktu savaime neleidžia kritiškai vertinti šio įrodymo ir nesivadovauti juo nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių (2009-06-17 redakcija) 2.5 p. numatyta, kad tikrinimas – policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Taisyklių 27 p. numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2.3 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad A. M. būtų atlikta medicininė apžiūra. Byloje nėra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriame, vadovaujantis Metodika, įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos (2006-07-05 redakcija) 2 p., medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas ir išvada neformuluojama, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių (Metodikos 16 p.), tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Byloje esanti specialisto išvada Nr. T-A 8815/11(01) atspindi tik vieno iš medicininės apžiūros etapų – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatus. Tačiau bendras asmens būklės įvertinimas bei galutinė išvada formuluojama Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, byloje nėra. Todėl A. M. pateikta specialisto išvada pati savaime nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo alkotesteriu rezultatų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-3409/2011, N444-734/2011, N575-92/2012). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, A. M. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė A. M. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas.

Nubaustasis prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. A. M., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl A. M. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos dydžio nustatymo klausimą. Ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant A. M. administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Pažymėtina, kad apelianto atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Be to, jis praeityje baustas net 38 kartus administracine tvarka, dauguma padarytų teisės pažeidimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam (b.l. 7-25). Tai itin neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutarimą A. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis