Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 39 parų arešto bausmė;

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, bausmės neatlikęs, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2023 m. liepos 1 d. apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambario koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. A. šiomis aplinkybėmis: ranka suėmė ir suspaudė jos dešinę ranką, sudavė du smūgius į veidą, jai dengiantis rankomis nuo smūgių sudavė į dešinės rankos plaštaką, taip nukentėjusiajai V. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies junginės išoriniame krašte ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog V. A. yra jo sugyventinė, kartu gyvena devinti metai. Įvykio dieną apie 19 valandą grįžo iš sugyventinės sesers. Abu buvo išgėrę. Grįžęs nuėjo pas kaimyną dar išgerti. Pas kaimyną išgėrė alaus. Pas kaimyną atėjo V. A., pradėjo priekaištauti, grasino užrakinti duris ir jo neįsileisti. Supyko ant sugyventinės. Pasivijo ją ir koridoriuje sudavė jai du smūgius į veidą. Nukentėjusioji dengėsi veidą. Buvo sugriebęs ją už rankų. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą. Po to vėl grįžo pas kaimyną. Jam būnant pas kaimyną atvyko policijos pareigūnai. Pirmą kartą smurtavo prieš sugyventinę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Panašius parodymus kaltinamasis A. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (bylos lapai (toliau – t., b. l.) 121–124, 130–132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog V. A. 2023 m. liepos 1 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, jog 2023 m. liepos 1 d. apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. J. smurtavo prieš ją, du kartus dešinės rankos delnu sudavė į kairį veido skruostą, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 1–7).

Nukentėjusioji A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. liepos 1 d. apie 00 val. 10 min. grįžo namo (duomenys neskelbtini), iš sesės, kartu su sugyventiniu A. J., su kuriuo gyvena kartu apie 8 metus. Pasakė sugyventiniui, kad jau laikas eiti miegoti, bet šis atsakė, kad dar nenori eiti miegoti ir kad eis dar pas kaimynus išgerti, ji jam vis kartojo, kad eitų miegoti, bet šis jos nepaklausęs išėjo pas kaimynus. Ji nuėjo iki kaimynų ir pasakė savo vyrui, kad eitų miegoti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad užrakinsi namus ir jo neįsileis. Tai išgirdęs vyras supyko, nusivijo iki jų namų, ir koridoriuje du kartus dešinės rankos delnu trenkė į kairį veido skruostą, ji pajuto fizinį skausmą. Jai iki šiol skauda veidą. Po visko, vyras apsiramino, ir išėjo pas kaimynus toliau vartoti alkoholio, o ji tuo metu labai išsigandusi nubėgo į kambarį, kuriame užsirakino ir išsikvietė policiją. Jis smurtauja nebe pirmą kartą, bet pareiškimo nėra rašiusi. Šiuo metu nors ir skauda kairį skruostą, bet nuo GMP atsisako. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes bijo, kad sugyventinis gali toliau prieš ją smurtauti (b.l. 2).

Nukentėjusioji A. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su A. J. gyvena kartu su pertraukomis, dėl to, kad susipyksta dėl A. išgėrinėjimų ir dėl to, kad jis susiranda jiems kartu gyvenant kitą moterį ir pas ją išeina gyventi. Po to vėl grįžta pas ją, ji jam atleidžia ir vėl jie kartu gyvena. Kartu veda bendrą ūkį. Su A. ji sutaria gerai, jis labai geras, tik kaip išgeria alkoholio pasidaro piktas. A. kai "užsiveda", tai geria kokias 5-6 dienas iš eilės. Po to ilgą laiką negeria. Ji net nežino ar jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo ar ne. Ji pati problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Jis alkoholio išgeria į pusmetį kartą. 2023 m. liepos 1 d. ji su A. grįžo iš sesers, pas kurią buvo svečiuose į namus. Į namus sugrįžo apie 00.10 val. sugrįžo abu gerai nusiteikę, nesipykdami. Abu sugrįžo neblaivūs, nes svečiuose vartojo alkoholį. Ji su seserimi gėrė brendį, o A. su sesers draugu gėrė alų. Sugrįžus ji nuėjo į kambarį, o A. iš šaldytuvo išsiėmė alaus butelį, kurio talpa 1 litras. Jis pasiėmęs alaus butelį nuėjo pas kaimynę, ji tai pamačiusi išėjo jam iš paskos. Atėjusi pas kaimynę A. sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Ji jam atėjusi pasakė, kad eitų namo ir supykusi ant A. išėjo į namus. Jai atėjus į namus, būnant kambario koridoriuje prie kambario įėjimo/išėjimo durų, atėjo A. ir sugriebė jai už dešinės rankos aukščiau alkūnės ir suspaudė, dėl ko skaudėjo. Ji šaukė :"paleisk, A. baik". Tada jis jos dešinę ranką paleido ir du kartus sudavė kumščiu jai į veidą, ji dešine ranka dengėsi veidą, todėl jis suduodamas į veidą sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos plaštaką. Sudavęs smūgius jis nuėjo atgal pas kaimynę, o ji paskambino į policiją ir pasakė kas nutiko, gal ne viską aiškiai pasakė, nes buvo labai išsigandusi. A. jos atžvilgiu pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą, ankščiau niekada jis jos nėra mušęs. Susipykę žodžiu yra daug kartų, bet tik tiek. Dar patikslina, kad kai jis sudavė smūgį kumščiu į dešinės rankos plaštaką, tai jai liko toks nubrozdinimas, nes jis nešioja ant savo dešinės rankos "bevardžio "piršto auksinį , vyrišką žiedą su tokiu iškilusiu kvadratuku, tai kai sudavė smūgį, tai tas žiedas jai nubrozdino ranką. Dėl visų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ji neplanuoja su juo taikytis, ji jaučiasi per daug įskaudinta. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ji civilinio ieškinio nereikš. Ji po šio įvykio gėrė vaistus nuo skausmo, į medikus nesikreipė dėl patirtų sumušimų (b.l. 33–36).

Iš Alkotesterio Drager Alcotest 7510 ARRF0146 patikros sertifikato Nr. 1935648 parodymų matyti, jog A. J. nustatytas 2,51 prom. girtumas, V. A. nustatytas 1,88 prom. girtumas (b.l. 3).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – bendrabučio kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (b.l. 8–11).

Iš specialisto išvados Nr. G 296/2023(06) matyti, jog nukentėjusiajai V. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies junginės išoriniame krašte. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 43).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), yra jo šeimos narys.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. 2023 m. liepos 1 d. apie 00 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. A., ranka suėmė ir suspaudė jos dešinę ranką, sudavė du smūgius į veidą, jai dengiantis rankomis nuo smūgių sudavė į dešinės rankos plaštaką, taip nukentėjusiajai V. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies junginės išoriniame krašte ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia smurtavo prieš sugyventinę V. A.. Jis suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, juos sieja šeiminiai santykiai, todėl kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo A. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Baustas administracinėmis nuobaudomis. Dirba (duomenys neskelbtini). Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nusikaltimo padarymo metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiąja, todėl skirtina bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. J. šią nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, nes Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 1 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui. Taigi, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės minimalią dalį (3 mėnesius). Nors valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė šiuo nuosprendžiu subendrinti 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. J. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau pagal BK 73 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nepažeisti jo kuriamų socialinių ryšių, neeliminuoti ir galimybės dirbti, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), kaltinamojo elgesį laisvėje kontroliuojant ilgesnį laiką. Todėl kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, paskiriant jam pareigas – dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7 punktai).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas suteikia A. J. šansą toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme būnant laisvėje ir pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo. Teismas mano, kad tokios bausmės skyrimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

A. J. nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, jam nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2023 m. liepos 1 d. 01.30 val. iki 2023 m. liepos 1 d. 10.23 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 133–135). Šis laikas (viena para), įskaitytinas į A. J. bausmės laiką (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (3 mėnesius) ir A. J. skirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 1 d. 01.30 val. iki 2023 m. liepos 1 d. 10.23 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. J. – dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.