Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė SEB bankas, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,Srava“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas R. D. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka.

11. Apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Šis prašymas turi atitikti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (1 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (2 punktas); pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (3 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (5 punktas).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę ,,D.“; nustatė nepilnamečių vaikų N. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovės prašymą; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui N. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. birželio 20 d., iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš atsakovo sūnui N. D. 5 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai A. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. birželio 20 d., iki dukros pilnametystės; priteisė iš atsakovo dukrai A. D. 5 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo; pripažino prievoles kreditoriams AB SEB bankas pagal 2012 m. birželio 18 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos papildymais ir pakeitimais), Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinių įsiskolinimų, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.6.-785-339/2010, A2.11-252-890/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-187/2012, BTA Baltic Insurance Company AAS, veikiančiai per filialą Lietuvoje, pagal civilinę bylą Nr. L2- 21421-728/2010, BUAB „Srava“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-568-450/20202006-01-18 asmeninėmis atsakovo prievolėmis; pripažino prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinio įsiskolinimo (10,56 Eur) asmenine ieškovės prievole; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; proporcingai tenkintiems / atmestiems reikalavimams paskirstė byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidas.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bei išspręsti klausimą iš esmės.

14. Atsižvelgiant į CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, apeliantas, prašydamas išspręsti klausimą iš esmės, tai yra, panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kartu privalo pareikšti savo poziciją dėl jo atžvilgiu šiose dalyse ieškovės pareikštų reikalavimų, kad apeliacinės instancijos teismui būtų aišku, koks procesinis teismo sprendimas atsakovą tenkintų. Tai turi būti įvardinta apeliacinio skundo reikalavime, aiškiai suformuluojant prašymą apeliacinės instancijos teismui: atmesti ieškinį, tenkinti ieškinį ar tenkinti ieškinį iš dalies, o taip pat aiškiai įvardinant konkrečius apelianto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo pozicija dėl jam pareikštų ieškovės reikalavimų nėra aiški.

15. Apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei padarė nepagrįstas išvadas dėl reikalavimo pripažinti apelianto vardu registruoto turto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o taip pat dėl reikalavimo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti turtu. Pažymėtina, jog apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisako, koks teismo sprendimas jį tenkintų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių procesinių dokumentų neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų neatskleidė, jokių aplinkybių neįrodinėjo.

16. Apeliacinės instancijos teismo galimybės išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl jam ieškiniu pareikštų reikalavimų apeliacinės bylos nagrinėjimo metu yra ribotos, kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas skiriamas tik išimtiniais CPK 322 straipsnyje numatytais atvejais (CPK 321 straipsnis). Taigi, koks teismo sprendimas tenkintų atsakovą, gali būti nustatyta tik iš apeliacinio skundo. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš apeliacinio skundo negalima suprasti, kokį sprendimą priimti atsakovas prašo apeliacinio teismo. Nesant tinkamai suformuluoto apeliacinio skundo dalyko, nėra galimybės tinkamai išnagrinėti civilinę bylą apeliacine tvarka, nėra aiškios apeliacijos ribos, taip pat negalima išnagrinėti tarp bylos šalių kilusio materialaus ginčo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta apeliacinio skundo trūkumu ir atsakovui pagrįstai nustatytas terminas tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką – aiškiai suformuluoti prašymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog už teikiamą apeliacinį skundą turėtų sumokėti 2 245 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokia pinigų suma atsakovas nedisponuoja (nedirba), atsakovas sumokėjo 45 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo finansinę padėtį, prieš spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimą, nustatė atsakovui terminą šiems trūkumams pašalinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas, netenkindamas atsakovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, akivaizdžiai apribojo jo teisę į teisminę gynybą. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo finansinę padėtį, prieš sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą, negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

20. CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

21. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

22. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu negauna jokių pajamų, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikia (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog, žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė nėra siejama vien su gaunamomis pajamomis, bet su turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Šiuo atveju atsakovas jokių duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė, teigdamas, jog teismas turėjo visas galimybes šiuos duomenis išsireikalauti pats. Pažymėtina, kad teismo aktyvumas šeimos bylose nereiškia šalies atleidimo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymus (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina aktyvaus teismo principą civilinėje byloje. Minėta, jog pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, įrodymus patvirtinančius prašymo pagrįstumą turi pateikti būtent tokį prašymą teikiantis asmuo.

23. Pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra asmens turtinė padėtis atitinkamo procesinio dokumento pateikimo momentu, todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad sprendžiant dėl jo turtinės padėties, turėtų būti atsižvelgiama į duomenis, kurie yra byloje. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų byloje neteikė ir savo pozicijos / turtinės padėties neatskleidė bei neįrodinėjo. Vien tai, kad apeliantas šiuo metu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nereiškia, kad jis tikrai neturi jokios rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog apeliantas nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ar bent jau didesnės nei šiuo metu sumokėtos 45 Eur žyminio mokesčio dalies. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta apeliacinio skundo trūkumu, todėl, prieš sprendžiant prašymą atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovui pagrįstai nustatytas terminas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią finansinę padėtį (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, atsakovui nustatomas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 73 straipsnio 1 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), nurodant, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsakovo apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi bus grąžintas atsakovui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui R. D. terminą iki 2022 m. birželio 23 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje, pašalinti.

Apie priimtą nutartį informuoti atsakovą R. D. ir jo atstovą advokatą Vidmantą Baumilą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.