- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-44-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01792-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- O. R.
- Nukentėjusysis
- M. L., A. L.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio, Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (A. L. epizodas), 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (M. L. epizodas) subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, O. R. skirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendį perdavus vykdyti.
Nukentėjusiosios A. L. ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai iš nuteistojo priteista 3 700 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jo naudai iš nuteistojo priteista 3 600 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
O. R. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytą dieną, iš A. L. paėmęs jai priklausantį automobilį Mazda 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pažadėjęs jį suremontuoti bei vėliau parduoti, tačiau neketindamas šios veiklos imtis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 14 d., pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 14 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurioje įrašė melagingus duomenis, kad A. L. pardavė transporto priemonę - automobilį Mazda 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o šią transporto priemonę pirko E. G. (E. G.), ir 2015 m. spalio 15 d. nurodęs A. L., kad rado automobilio pirkėją ir pažadėjo už parduotą automobilį sumokėti 3700 Eur, bei pateikęs A. L. aukščiau nurodytą suklastotą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusiąją A. L., kuri 2015 m. spalio 16 d. Valstybės įmonėje „Regitra“ užregistravo nurodytos transporto priemonės perdavimą kitam savininkui, tačiau pardavęs automobilį, A. L. pinigų nesumokėjo, tokiu būdu suklastojo dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą - A. L. priklausantį 3700 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Be to, O. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 22.30 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prie Spaudos rūmų, esančių Laisvės pr. 60, Vilniuje, iš M. L. paėmė 3 600 Eur, žadėdamas pinigus panaudoti bendram verslui, tai yra kartu nupirkti automobilį BMW ir vėliau, pardavus brangiau, pasidalinti uždirbtu pelnu, tačiau neketindamas imtis minėto verslo ir tokiu būdu suklaidinęs M. L., savo įsipareigojimų neįvykdė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - M. L. priklausantį 3 600 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu O. R. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (M. L. epizodas); pripažinus O. R. kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (A. L. epizodas), nuosprendį pakeisti ir skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti.
3.1. Dėl M. L. epizodo skunde nurodoma, jog byloje yra duomenys, kad aktualiu laikotarpiu O. R. motinos vardu registruotas BMW automobilis buvo nupirktas panaudojus M. L. lėšas. Teismas kaip sukčiavimą pripažino nevykdomus pažadus laiku sugrąžinti nukentėjusiajam pinigus (ką patvirtina susirašinėjimo SMS žinutėmis tekstai). Teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp O. R. ir M. L. buvo sutartiniai santykiai. Nukentėjusysis turėjo galimybę įvertinti galimą riziką, sudaryti atitinkamą paskolos ar pan. sutartį su nuteistuoju. Svetimo turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu teismų praktikoje anot apelianto nepripažįstamas sukčiavimu, sukčiavimu nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai. Šiuo atveju O. R. ir M. L. aptarė visiškai primityvią verslo schemą – perparduoti suremontuotą automobilį ir pasipelnyti. Byloje nėra duomenų, kad M. L. būtų siekęs aktyviai dalyvauti įsigyjant automobilį, jį taisant, akivaizdu, kad jis pasikliovė O. R. geranoriškumu, neaptariant galimų rizikų nenusisekus sandoriui. Apie galimą apgaulę nukentėjusysis pareiškė tik tuomet, kai O. R. laiku negrąžino skolos.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo skunde pažymima, jog ši norma nedraudžia atidėti bausmės vykdymą anksčiau teistam asmeniui. Teismas savo sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio motyvavo formaliai, O. R. nuteistas už finansinio pobūdžio veikas, jo elgesys realios grėsmės kitiems asmenims nesukelia, veikos iš dalies padarytos dėl pačių nukentėjusiųjų lengvabūdiško elgesio. O. R. dirba, moka žalą nukentėjusiesiems, reali laisvės atėmimo bausmė šį procesą sutrikdytų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis M. L. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį, apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime nurodo, jog nuteistojo teiginiai dėl civilinių santykių buvimo yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. O. R. nepateikė jokių įrodymų dėl įvykdyto civilinio sandorio, t.y. pirkimo - pardavimo sutarties, remonto sąskaitų bei kitų dokumentų, kurie patvirtintų tariamo sandorio aplinkybes. O. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo nenuoseklūs, taip norint išvengti atsakomybės. O. R. melavo M. L., jog yra automobilis, buvo automobilio remontas, yra automobilio pirkėjas, net nurodė tariamo pirkėjo telefono numerį. Paskambinus šiuo telefonu kalbėjo O. R. draugas Ernestas, kurį M. L. atpažino iš balso. Vėliau pats O. R. skambino M. L. iš to telefono, rašė SMS, teisme pateikė jį kaip kontaktinį numerį. O. R. M. L. duoti kitų automobilių registracijos liudijimai, neva kaip garantija, įrodo jo kėslus apgauti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad visos transporto priemonės buvo parduotos išregistruotos, automobiliai nuosavybės teise nepriklausė nuteistajam.
4.2. Atsiliepime M. L. taip pat nurodo, jog O. R. veiksmus vertinantis kaip tiesioginę tyčią – įgijęs pasitikėjimą nuteistasis sugalvojo planą, kaip išvilioti pinigus, prisidengdamas tariamu sandoriu siūlė bendrą verslo planą bei didelį pelną, taip išviliojo pinigus. O. R. iki šiol negrąžino nė vieno euro, tai tik patvirtina, kad jis neketina grąžinti pinigų. Jo paaiškinimai, kad pasinaudojus M. L. lėšomis buvo įgytas O. R. motinos vardu užregistruotas automobilis BMW, septintos klasės, tik įrodo sukčiavimą. T.y. panaudodamas M. L. duotus pinigus savo naudai įgijo turtą, kurį vėliau perleido savo motinai, taip išvengdamas civilinio ieškinio pasekmių. Dėl apeliacinio skundo teiginių, neva faktiškai M. L. apie galimą apgaulę pareiškė tik tuomet, kai O. R. laiku negrąžino skolos, atsiliepime pažymima, jog jokios skolinimo veiklos nebuvo, tuo labiau skolos terminų, apie apgaulę M. L. O. R. pareiškė iš karto, kai suprato, kad yra apgautas, prašė geruoju grąžinti pinigus ir tik po to kreipėsi į policiją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. L. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog O. R. iki šiol negrąžino nei vieno euro, tai rodo, kad žalos atlyginti jis neketina. Turėdamas lygtinumą ir neatlyginęs žalos kitiems nukentėjusiesiems, O. R. toliau darė nusikaltimus. Ankstesni teistumai už analogiškus nusikaltimus, atliekamų ikiteisminių tyrimų visuma įrodo O. R. polinkius nusikalsti. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis M. L. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. R. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu – M. L. ir A. L.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kuomet jis apgaule įgijo nukentėjusiosios A. L. turtą ir pagamino netikrą dokumentą. Skunde keliamas klausimas dėl jo veiksmų nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu, nuteistojo teigimu, tarp M. L. ir O. R. susiklostė sutartiniai santykiai. Skundu taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių apelianto keliamų klausimų.
Dėl nusikalstamos veikos M. L. atžvilgiu
Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. L. atžvilgiu panaudotos apgaulės pobūdį, rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, pažymėjo, jog O. R. aiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo itin nenuoseklūs ir yra paneigti kitais byloje nustatytais duomenimis. O. R. proceso metu nurodė nenuoseklias aplinkybes tiek dėl jam perduotos pinigų sumos, tiek dėl veiksmų įsigyjant automobilį – iš pradžių nurodė gavęs iš nukentėjusiojo 2000 Eur, vėliau, teisminio nagrinėjimo metu – 2600-2800 Eur, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo automobilį važiavęs pirkti su nukentėjusiuoju, pirmosios instancijos teisme jau nurodė automobilį važiavęs pirkti su draugu. Kodėl jo parodymai buvo skirtingi, O. R. paaiškinti negalėjo, parodymų pakeitimo priežasčių nenurodė ir apeliaciniame skunde. M. L., priešingai nei nuteistasis, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, paaiškino, kad iš pradžių O. R. pasiūlė įsigyti kartu 7 klasės BMW automobilį už 5600 Eur (abiem sudėjus po 2800 Eur), O. R. rodė nukentėjusiajam neva perkamo automobilio nuotraukas, vėliau parašė nukentėjusiajam pranešimą, jog reikės sumokėti ne 2800 Eur, o 3600 Eur, galiausiai nukentėjusysis perdavė O. R. 3600 Eur. Aplinkybes dėl perduotinos pinigų sumos patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas tarp O. R. bei M. L. (1 t., 108-120 b. l.). Nors skunde pabrėžiama, kad tarp O. R. ir M. L. susiklostė sutartiniai santykiai, siekiant perparduoti suremontuotą automobilį ir pasipelnyti, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. R. atliko kokius nors veiksmus dėl automobilio pirkimo, jo remonto ir vėlesnio pardavimo. Aplinkybė, kad aktualiu laikotarpiu O. R. motinos vardu buvo registruotas BMW automobilis, kaip nurodė nuteistasis - nupirktas už nukentėjusiojo perduotus pinigus, nagrinėjamu atveju tik patvirtina, kad O. R. neplanavo nukentėjusiajam grąžinti perduotų pinigų ar neva už automobilio pardavimą gauto pelno. Vietoje to, kad parduotų automobilį ir taip turėtų galimybę grąžinti M. L. perduotus pinigus, nuteistasis automobilį tiesiog užregistravo savo motinos vardu, taip be kita ko apsunkindamas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos išieškojimą iš O. R.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, neva svetimo turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu nepripažįstamas sukčiavimu. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų pagal formuojamą teismų praktiką yra būtent piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152/2015). Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. L. parodymų pirmosios instancijos teisme, su O. R. jis susipažino 2015 m. liepos mėnesį, kuomet O. R. buvo atvykęs su būsima žmona ir kvietė M. L. ir jo žmoną į vestuves, įvyksiančias rugsėjo mėnesį. O. R. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad jo žmona draugavo su nukentėjusiojo M. L. žmona A. L. (kita nukentėjusiąja šioje byloje). Tokie parodymai patvirtina, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, jų šeimos bendravo. M. L. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad susipažinus su O. R., šis sudarė įspūdį pasiturinčio asmens, važinėjo nauju automobiliu, prisistatė kaip verslininkas, užsiimantis automobiliais, jų pardavimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. L. pasitikėjo pažįstamu O. R., kuris pateikė save nukentėjusiajam neva kaip gerą verslininką, galintį padėti užsidirbti. Dėl tokio pasitikėjimo M. L., perduodamas pinigus nuteistajam, nesudarė, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, rašytinės paskolos ar kitos sutarties, įvertinus asmenų tarpusavio bendravimą, tokie veiksmai nėra itin nerūpestingi. Tad įvertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog O. R., panaudodamas apgaulę, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo M. L. pasitikėjimu, įgijo iš jo turtą - 3 600 Eur, ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Apeliaciniu skundu O. R. prašo išteisinus jį dėl nusikalstamos veikos M. L. atžvilgiu, už nusikalstamas veikas A. L. atžvilgiu skirti laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėti. Pažymi, jog BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti bausmės vykdymą anksčiau teistam asmeniui, nagrinėjamu atveju O. R. nuteistas už finansinio pobūdžio veikas, jo elgesys realios grėsmės kitiems asmenims nesukelia, veikos iš dalies padarytos dėl pačių nukentėjusiųjų lengvabūdiško elgesio, O. R. dirba, moka žalą nukentėjusiesiems, reali laisvės atėmimo bausmė šį procesą sutrikdytų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir anksčiau teistam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju O. R. nusikalstamas veikas (2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 14 d.), padarė ne tik būdamas teistas, bet ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Akivaizdu, kad O. R. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė – nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, vėl padarė tris nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šioje byloje. Pažymėtina, kad O. R. prieš pat šių nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, nors veikų padarymo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d.), O. R. žinojo apie baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą, tačiau ir ši aplinkybė nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pagal formuojamą teismų praktiką asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o teigiami socialiniai ryšiai ir šeiminė padėtis turi būti vertinami kitų aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant ir į ankstesnius teistumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2012). Nors skunde O. R. ir pažymi dirbantis, mokantis žalą nukentėjusiesiems, šios aplinkybės teismo vertinimu nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nusikaltusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir aplinkybes dėl ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtų įpareigojimų nevykdymo, daromus administracinius nusižengimus, šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Įvertinus nurodytas O. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes teismas sutinka su padaryta išvada, kad bausmės tikslai atidedant O. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo O. R. apeliacinį skundą atmesti.