Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini)2, deklaravęs gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), teismo neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. J. 2013 m. sausio 26 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – aikštelėje prie alaus baro „Karčema“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į kairiąją veido pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė M. J. bandžiusiam apginti nuo jo nukentėjusiajam A. A. į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, juos pakvietęs iš alaus baro, pribėgęs prie M. J. sudavė kumščiais jam sudavė į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu vieną kartą M. J. į veidą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną kartą kumščiu M. J. į šoną ir vieną kartą į veidą ir šiam nugriuvus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, padarydami nukentėjusiajam M. J. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinės kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje ir kairiame žande, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam M. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną kartą kumščiu A. A. į galvą, po to jį pargriovus ant žemės bei spyrus jam vieną kartą į galvą ir du kartus į rankas, taip sukeliant nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną kartą kumščiu A. L. į veido dešiniąją pusę ir vieną kartą spyrus jam į sėdmenis, taip sukeliant nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paties konflikto neprisimena, kadangi buvo per daug išgėręs . Jis parodė, kad buvo šių metų žiema, sausio mėnuo 26 diena, penktadienis arba šeštadienis. Buvo sutemę. Nuėjo į alaus barą „Karčema“ Pakruojo mieste atsigerti. Ten atėjo vienas, pirko alaus, bendravo su ten buvusiais žmonėmis. Iš pažįstamų atsimena G. M. Kitų ten buvusių pažįstamų žmonių neprisimena. Iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo. Atsimena, kad mušėsis, voliojosi kieme prie paradinių durų. Šiuo metu netgi nukentėjusiųjų neprisimena. Su kuo mušėsi ir kas vyko sužinojo tik iš tyrėjos. Atsimena, kaip po muštynių ėjo namo, daugiau nieko. Kad prašė rūkyti, neprisimena. Pykčio ant nukentėjusiųjų iki įvykio neturėjo. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Atsimena, kad du – tris kartus tikrai sudavė, gal daugiau, kuriems iš nukentėjusiųjų sudavė, neprisimena. Mano, galėjo būti taip, kaip pasakoja nukentėjusieji. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. M. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 552 Lt pripažįsta, tiek atlyginti sutinka, mano, kad jo civilinis ieškinys 6000Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, sutiktų atlyginti 2000 Lt.

Nukentėjusysis M. J. parodė , kad 2013 m. sausio 26 d., apie 19 valandą, jis su draugais A. L. ir V. N. nuėjo į piceriją, vėliau nuėjo į barą „Karčema“. Galėjo būti 21-22 valanda. Prie jų ten prisijungė A. A. ir J. S. Jie užsisakė vieną ąsotį alaus, kad galėtų pasėdėti ir pasišnekėti. Prie jų priėjo kaltinamasis E. J., paprašė dviejų cigarečių. Tuo metu jis buvo jam nepažįstamas žmogus. Prašymas atrodė kaip reikalavimas: „duokit man dvi cigaretes“. Jie pasakė, kad neturi. Jis dar kartą pareikalavo, tik šiek tiek griežčiau. Pasakė, kad nerūko. Jie iš tiesų yra rūkantys, bet tiesiog taip pasakė, nes cigaretės kainuoja pinigus, nenorėjo dalintis. Tada kaltinamasis pasakė, kad, jeigu pamatys juos rūkančius, suspardys, ir nuėjo. Po kokių 5 minučių išėjo į lauką parūkyti trise: jis, A. A. ir A. L. Lauke stovėjo jau gavęs cigaretę E. J. ir dar kažkoks stambaus sudėjimo, mažo ūgio nepažįstamas asmuo. Žmogus, kuris buvo šalia E. J., irgi jų paprašė parūkyti. Jie jam nedavė Tada E. J. pasakė „jis man irgi nedavė“, priėjo prie jo draugo A. A. ir kažką agresyviai suspaudęs kumščius kalbėjo. Jis suprato, kad pokalbis nėra draugiškas. Priėjo prie jų, E. J. šiek tiek pastūmė, atitraukdamas nuo A. A. E. J. nepatiko, kad neleidžia grasinti jo draugui, ir jis jam kumščiu smogė į kairį skruostą. Jis jam trenkė atgal ir jie susikibo. Smūgių sekos neprisimena, bet jie šiek tiek pasimušė ,ir jo draugai A. A. ir A. L. juos išskyrė. Per tą laiką E. J. pribėgo prie durų, kažką suriko, iš alaus baro išbėgo daugiau jo draugų. E. J. pribėgo prie jo, kai jo draugai bėgo į lauką. Iš jo draugų pažino liudininką G. M. Jų išbėgo keturi, dar lauke buvo E. J. ir tas minėtas stambus žmogus. Atsimena E. J. smūgį į veidą, lyg dar G. M. smūgį į veidą , jis kažkaip ant žemės nugriuvo, juto, kad jį spardo. Prieš nukrisdamas, smūgius gavo iš už nugaros ir negalėjo matyti, kas jam juos sudavė. Šalia jo stovėjo E. J. ir G. M., o trečio nežino. Jį spardė beveik vien tik į veidą, dar į šoną. Gulėjo pagriuvęs ant nugaros ir nespėjo prisidengti veido. Jį spardant, netoli stovėjo E. J. ir tas neatpažintas draugas, G. M. irgi stovėjo šalia, todėl daro prielaidą, kad jis irgi turbūt spardė. Nežino, kokiu būdu po to juos draugai išskyrė. Ėjo prie Karių kapinių. A. A. paskambino V. N., kuris tuo metu buvo su J. S. likęs bare, pasakė, kad jie nebegrįš, kad eina namo. Jam buvo lūžusi nosis, veidas labai ištinęs. Sužalojimų veido srityje buvo daug, veidas buvo sutinęs.. Iš ryto važiavo į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Jis tarnauja kariuomenėje, jį būtų apklaususi karo policija, teiravusis, kas jam nutiko, nes negali darbe taip atrodyti. Dėl to teko kreiptis į medikus. Buvo problemų dėl nosies, nes visiškai neprakvėpavo pro nosį. Visi sužalojimai buvo padaryti veide. Prašo priteisti 552 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pinigus išleido kurui .Į šį civilinį ieškinį neįskaičiuota patirta žala dėl negauto atlyginimo, kadangi turėdamas nedarbingumo lapelį, negalėjo dirbti, negaudavo viso atlyginimo. Ši suma yra paskaičiuota vien tik už kelionių išlaidas. Kuro pirkimo kvitų neturi išsaugojęs. Tėvai jį pačią pirmą dieną po sumušimo nuvežė į Šiaulius, po to du ar tris kartus važiavo lankyti ir parsivežė, dar kartą teko važiuoti į ekspertizę, po to du kartus vyko į Kauną pas specialistą, teko nuvykti operacijai, grįžti po jos ir dar du kartus po to lankėsi pas gydytoją. Prašo priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pajuto pažeminimą prieš draugus, dėl sumušimo suprastėjo jo atmintis, bijo kur nors vakare į barą išeiti po tokių įvykių. Nedirbo 10 dienų po užpuolimo ir 2,5 mėnesio po operacijos. Kai buvo sužalotas, juto diskomfortą bendraudamas. Kadangi veidas buvo sutinęs, juto gėdą dėl tokios išvaizdos. Liko randai ant veido. Jį, be E. J., kitų mušusių asmenų neatpažino, išskyrus vieną – G. M., dėl kurio neužteko įrodymų, G. M. atpažino iš bare pakabintos nuotraukos. Bare dirbančios barmenės paklausė vardo, pavardės, adreso. E. J. atpažino iš to, kad jis muštynių metu buvo vadinamas „G.“. Tai jo pravardė. Susižinojo vardą ir pavardę, pasižiūrėjo „Facebook‘e“, kad nuotrauka atitinka, ir nuėjęs pas tyrėją pasakė. Tvirtina, kad jam buvo suduota tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. E. J. buvo išgėręs (nes kalba buvo nerišli), bet ne tiek, kad nieko neprisimintų.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad buvo 2013 m. sausio 26 d. , datą atsimena dėl to, kad tą dieną buvo draugo gimtadienis. Buvo susitikęs su J. S., tik tada susiskambino su M. J.. Atėjo į alaus barą „Karčema“. Bare jų kompanija buvo V. N., J. S., M. J., A. L. ir jis. Po kiek laiko priėjo E. J. ir paprašė cigarečių. Jie atsakė, kad neduos. E. J. prašymas buvo nemandagus. Po kažkiek laiko M. J., A. L. ir jis išėjo parūkyti. Lauke jau buvo E. J., rūkė. Šalia jo buvo nepažįstamas asmuo, nedidelio ūgio. Nepažįstamasis prašė jų duoti parūkyti. Jie atsakė, kad neduos. Tada priėjo E. J., kuris prieš tai stovėjo šiek tiek nuošaliau. Jis priėjo prie jo labai arti ir kažką grasindamas sakė – ar kad užmuš, ar kad suspardys. Kumščiai tikrai buvo sugniaužti. Suprato, kad gali įvykti konfliktas. Tuomet M. J. jį patraukė ir prasidėjo konfliktas – M. J. ir E. J. susikibo. Pirmas sudavė E. J.. Kai prasidėjo konfliktas, jis su A. L. juos visą laiką skyrė. Pradžioje buvo pačiame kiemo viduryje, staiga atsidūrė prie pat sienos, visai netoli durų. Kai pavyko išskirti M. ir E., atsisukęs į E., iš jo lyg gavo smūgį į galvą. Smūgis ne visiškai pataikė, tiesiog praslydo pro kaktą. Po to buvo pakviesti E. J. draugai. Kaip ir M., jis buvo pargriautas, bet krito ant kelių, nes jam paėmė už striukės ir išsuko. Parkritęs ant kelių, susiėmė už galvos. Gavo vieną smūgį koja į galvą. Atsikėlęs atsisuko į kairę pusę. Ten buvo ant nugaros nugriuvęs M. J.. Matė aplinkui jį žmones. Tarp jų atpažino tik E. J. Stengėsi atitraukti juos nuo M. Kai jie šiek tiek aprimo, jis ir A. L. M. J. pakėlė ir pasišalino. Jį pargriovė atėję E. J. draugai. Tikrai žino, kad E. J. jo nepargriovė. M. ir E. dėmesys buvo tik į vienas kitą. Atėję E.draugai nežinojo situacijos, todėl užsipuolė jį ir A. L. Kas vyko su A. L., tiesiog nematė, nes arba buvo ant žemės, arba visą dėmesį skyrė M., galvodamas, kaip jį pakelti nuo žemės. Kai pamatė M. gulintį ant žemės, jis buvo spardomas. Jis matė smūgius į veidą, matė, kad spardė ir E. J. Kiek kartų galėjo įspirti, negali pasakyti, nes kai tada pamatė M., jis jau gulėjo. Kai priėjo, E. J. buvo su draugais, jie visi apsižodžiavo, jie tiesiog liepė nešdintis. Jie išėjo. Jis, būdamas prie Karių kapinių, paskambino V. N., nes jis su J. S. buvo likę bare. Jam pranešė, kad eina namo. V. N. ir J. S. to, kas vyko lauke, nematė. Nebuvo kviesta ir policija. Civilinio ieškinio nereiškia. M. J. be E. J. spardė keli žmonės, bet jis jų nepažįsta .Į teismo medicinos ekspertą nesikreipė. M. J. jam pasakė, kad prakirstas jo antakis. Kai grįžęs apsižiūrėjo, pamatė, kad paakyje yra nedidelė mėlynė, šiek tiek patinęs antakis. Sužalojimai praėjo po keleto dienų.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad jis, M. J. ir V. N. nusprendė nueiti į piceriją , po to nusprendė nueiti į „Karčemą“ pavakaroti. Nusipirko ąsotį alaus. Prie jų priėjo E. J. ir nemandagiai paprašė dviejų cigarečių. Prašymas buvo įžūlus. Jie pasakė, kad cigarečių neduos. E. J. pasakė, kad su jai susidoros, jeigu jie nueis parūkyti. Suprato, kad jis pagrasino juos sumušti. Po kiek laiko jis, M. J. ir A. A. išėjo į kiemą parūkyti. Prie jų prisistatė stambaus sudėjimo žmogus. Kiek atokiau kieme stovėjo E. J. Stambusis asmuo jų paprašė cigaretės. Jie nedavė. Prie A. A. priėjo E. J. Matėsi, kad jo veidas piktas, jis buvo sugniaužęs kumščius. Matėsi, kad bus konfliktas. M., pamatęs, kad gali kilti konfliktas, priėjo prie E. J. ir jį atitraukė. E. J. smogė M. į veidą, M.– atgal. Po to jis ir A. A. bandė juos išskirti. Trumpai buvo išskyrę. per tą laikotarpį E. J., atidaręs „Karčemos“ duris, pasikvietė draugų. Jis iš karto tuos draugus, kokius du ar tris, bandė sulaikyti, kad nepultų muštis. Jis tų žmonių nepažino. Stovėjo atsisukęs nugara. E. J. su keletu draugų puolė M.. Negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Jam atrodo, kad iš baro išbėgo 6-7 žmonės. Jis laikė 2-3 žmones, kad nesikištų, jiems sakė, kad nereikia konfliktų ir jie nesikišo. Atsisukęs pamatė, kad M. J. yra nukritęs ant žemės ir yra spardomas. Iš karto pripuolė prie jo, kad pakeltų, atstumtų kitus. Prie M. J. stovėjo E. J. Kitų neatpažino. M. J. spardė ne vien E. J. Kai bandė kelti M., pajuto, kad pats gavo smūgį ranka į smilkinį, kažkas vieną kartą įspyrė į užpakalį. Kas sudavė ir spyrė, nematė, galbūt kažkas iš tų vyrų, kurie spardė M. Jis su A. pakėlė M. J. ir nuėjo prie Karių kapinių. Po to paskambino V. N., kuris buvo likęs bare su J. S.. Po kiek laiko jie atėjo iki jų. Kai iš jų reikalavo cigarečių, V. N. ir J. S. sėdėjo su jais prie vieno stalo. Kai vyko konfliktas lauke, jie nematė. Kai jie iki kapinių atėjo, nieko su jais neaptarinėjo. Pagal E. J. elgesį, koordinaciją neatrodė, kad jis išgėręs tiek, kad nieko neprisimintų.

Liudytojas V. N. parodė, kad jis paties konflikto nematė. Prie stalo „Karčemoje“ buvo susirinkę draugai: jis, J. S., A. A., M. J. ir A. L.. Jie kažkiek išgėrinėjo. Prie jų priėjo žmogus, tiesiog paklausė, ar turi parūkyti. Tas jo paklausimas buvo agresyvus. Jie jam rūkyti nedavė. Tam žmogui buvo atsakyta, kad cigarečių neturi, neduos. Jis atsakė, kad jeigu neduos, tai jiems bus blogai. Tiksliai jo pasakytų žodžių neatsimena. Jis suprato, kad jeigu rūkys, tai bus blogai. Jis yra nerūkantis ir rūkyti nėjo, pasiliko bare su J. S. Rūkyti išėjo A. L., M. J. ir A. A. Po kiek laiko pasigedo savo draugų. Išėjo į lauką, sutiko nepažįstamą žmogų, kurio paklausė, kur jo draugai. Tas žmogus paklausė, ar draugas buvo su šviesia striuke. Apsirengęs šviesia striuke buvo M. Jis pasakė, kad iš jo tos šviesios striukės nieko neliko - ta prasme, kad striukė tapo kruvina. Jis pasakė, kad jo draugai išėjo. Su J. išėjo ieškoti. Susiskambino su draugais ir susitiko prie Karių kapinių. Matėsi, kad M. sumuštas. Jo veidas buvo kruvinas, lyg praskeltas antakis, matėsi sumušimai. Matėsi, kad sumuštas A. antakis. Susitikę prie Karių kapinių, jie apie muštynes daug nekalbėjo. Kai paklausė, dėl ko kilo muštynės, atsakė, kad dėl cigarečių. Suprato, kad sumušė tas pats asmuo, kuris bare prašė cigarečių.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji išėjo susitikti su A. A.. Sugalvojo nueiti į „Karčemą“. Nuėjo, bare prisijungė prie V. N., M. J. ir A. L. Žmogus priėjęs paprašė cigaretės. Jie pasakė, kad neturi. Jis pasakė, kad jeigu pamatys juos rūkančius, bus blogai. Daugiau ji nieko nematė, nes visą laiką buvo bare viduje. Vytautas išbėgo į lauką. Grįžęs V. pasakė, kad jų draugų nebėra. Jie paskambino ir paklausė, kur jie yra. Po to su jais prie karių kapinių susitiko. Prie jų stalo buvo priėjo kaltinamasis E. J.. Rūkyti į lauką ėjo A. A., M. J. ir A. L. A. buvo praskeltas antakis, A. sakė, kad jam skauda pilvą, jis blogai jautėsi, M. buvo labai kruvinas. Jam kraujas bėgo iš nosies, visa striukė buvo kruvina.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis gėrė alų prie stalo „Karčemoje“. Iš pradžių gėrė su vienu draugu, paskui atėjo E. J.. Vėliau E. J. išėjo į lauką parūkyti, paskui ir jis išėjo. Atidarydamas lauko duris, pamatė, kad E. J. mušasi. Jis bandė besimušančius atskirti ranka. E. J. pasakė jam, kad nelįstų, nes „jis pats užsikabino“, tai jis nieko ir nebedarė. Taip ir baigėsi. Parūkė ir išėjo. Po kiek laiko vėl išėjo į lauką ir pamatė, kad vėl mušasi. Ar buvo E. J. bare priėjęs prie nukentėjusiųjų prašyti cigarečių, nematė. Jie mušėsi tarpusavyje. Kiek kartų kuris sudavė, negali pasakyti. Kai buvo dar kartą išėjęs parūkyti, matė muštynes, kas ten su kuo mušėsi, negali pasakyti. Buvo išgėręs. Pats galėjo suduoti nebent netyčia, skirdamas besimušančius, tačiau neatsimena, kad būtų sudavęs. Kai į lauką išėjo antrą kartą, matė, kad žmogus gulėjo ant žemės. Kas gulėjo, tikrai nežino, priėjęs prie jo nebuvo. Tuo momentu tas žmogus dar buvo mušamas. Jį tiesiog buvo užgulę .Po muštynių E. J. buvo įėjęs į barą, jam sakė, kad tas žmogus pats užsikabino, dėl to jie ir mušėsi. Kai išėjo į lauką, matė, kad E. J. su tuo žmogum mušėsi, suduodami rankomis. Kas stovėjo prie gulinčio asmens, nepasakys. E. J. ten buvo. E. J. nuo kito asmens bandė atskirti, užkišęs kairę ranką.

Iš 2013-01-27 M. J. protokolo - pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi M. J., nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje (4 b.l.).

Iš 2013-01-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir prašė cigarečių ir lauke prie minėto baro sudavė smūgius jam ir M. J., bei spardė M. J. (b. l. 37-38).

Iš 2013-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. L. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir agresyviai prašė cigarečių bei lauke prie minėto baro sudavė smūgius ir spardė M. J. (b. l. 41-42).

Iš 2013-01-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. N. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir liepė duoti cigarečių (b. l. 46-47).

Iš 2013-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. S. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir prašė cigarečių (b. l. 52-53).

Iš 2013-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie alaus baro „Karčema“. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 7-9).

Iš Specialisto išvados Nr. G 166/13(04) matyti, kad M. J. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje ir kairiame žande. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti M. J. nėra pavojingi jo gyvybei (b. l. 15-16).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei priedų matyti, kad už nukentėjusiajam M. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 387,63 Lt (19-20 b.l.).

Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad E. J. 2013-09-25 sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 387,63Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta.

Kaltinamojo E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, kadangi jis viešoje vietoje- P. mieste, alaus baro „Karčema“ kieme, iš pradžių vienas, o po to veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis, matant aplinkiniams asmenims, tyčiniais įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė nukentėjusiųjų M. J., A. A., A. L. sumušimu, dėl ko M. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. A. ir A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – nukentėjusiesiems, kitiems įvykį mačiusiems baro lankytojams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką (viešąją tvarką). Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti viešoje vietoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Akivaizdu, kad kaltinamojo E. J. veiksmai pažeidė viešąją tvarką, kadangi buvo sutrikdytas nukentėjusiųjų bei baro lankytojų poilsis. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais kaltinamojo ir jo bendrininkų veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju. Kaltinamojo E. J. veiksmai nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo M. J. sveikatą bei sukeliant A. L. ir A. A. fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes E. J. , veikdamas iš pradžių vienas, o po to bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis , matant kitiems baro lankytojams, nukentėjusiuosius sumušė be jokios dingsties , jie nebuvo pažįstami, niekada nėra konfliktavę, tuo pademonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Kaltinamojo E. J. tsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis E. J. neteistas (b.l. 87-91), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 92-94). Pakruojo r. PSPC į psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 96). Pakruojo seniūnija E. J. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 98).

Parenkant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė du tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), t.y. vieną apysunkį ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d., 4 d.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, LR BK 138str.2d.8p. numatyta vienintelė bausmė –laisvės atėmimas. Remiantis išdėstytu, jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme. Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. J. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą Ligonių kasai, sutiko nukentėjusiajam M. J. pilnai atlyginti turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad jis mokosi ir dirba, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam gali pabloginti ar net visiškai nutraukti kaltinamojo ir jo mažamečio vaiko socialinius ryšius, o tai pakenktų ne tik kaltinamojo, tačiau ir jo vaiko interesams, todėl teismas turi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl ,paskyrus E. J. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas (LR BK 75str.). E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-turtinės žalos atlyginimas( LR BK 67str.1d.,2d.4p.,69str.).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė 6552 litų dydžio civilinį ieškinį (552 litų

turtinei žalai ir 6000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31, 32).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl M. J. gydymo išlaidų pareiškė 387,63 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 19-20);

Kadangi kaltinamasis E. J. Šiaulių teritorinė ligonių kasos 387,63 litų dydžio civilinį ieškinį atlygino, procesas dėl Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusiojo M. J. 552 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo E. J., kadangi ir pats kaltinamasis E. J. su šiuo ieškiniu teisiamajame posėdyje sutiko.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė ir 6000Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pats nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis po sumušimo pajuto pažeminimą prieš draugus, dėl sumušimo suprastėjo jo atmintis, bijo kur nors vakare į barą išeiti po tokių įvykių, nedirbo 10 dienų po užpuolimo ir 2,5 mėnesio po operacijos, juto diskomfortą bendraudamas. Kadangi veidas buvo sutinęs, juto gėdą dėl tokios išvaizdos, liko randai ant veido.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas, jis jautė pažeminimą ir emocinį sukrėtimą, nes buvo užpultas ir sumuštas ,dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai. Nusikalstami veiksmai, kuriais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę kaltinamojo kaltę. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaltinamojo turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.

Teismas, įvertinęs šias nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamojo E. J. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė 2 tyčinius nusikaltimus- nesunkų ir apysunkį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį- E. J. dirba ir mokosi, išlaiko mažametį vaiką, taip pat į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta ir turtinė žala , kuri nėra dar atlyginta, nukentėjusiajam M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydėsi ligoninėje, konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. J. prašomas priteisti 6000 litų neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo ,protingumo, teisingumo kriterijus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 2000 litų. Civilinis ieškinys 2000 Lt priteistinas iš kaltinamojo E. J., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250). Likęs nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys 4000Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 ( aštuoniems) mėnesiams

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. J. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 67str.2d.4p. ,69str. ,75str.1d., 2d., E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti E. J. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam M. J.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. palikti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti .

Procesą dėl Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 552Lt( penkių šimtų penkiasdešimt dviejų litų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000Lt ( dviejų tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. J.

Likusį nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį 4000Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.