Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 24 d. skundu (b. l. 3-5) prašo panaikinti 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-93754277-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o tuo atveju, jeigu, įvertinus bylos medžiagą (įskaitant vaizdo medžiagą), būtų konstatuotas administracinis nusižengimas, iš naujo kvalifikuoti nusižengimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, kuria nebūtų skiriamas teisės vairuoti atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nuosekliais, neprieštaringais, teismo posėdyje apklausto liudytojo policijos pareigūno R. D., pažeidimo metu vykdžiusio savo darbines funkcijas ir vairavusio policijos automobilį bei betarpiškai mačiusio ginčo eismo situaciją, parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai – tarnybiniame policijos automobilyje esančiu vaizdo registravimo prietaisu užfiksuotame vaizdo įraše esantys duomenys, administracinio nusižengimo protokolas bei iš dalies ir paties pareiškėjo parodymai, o įžvelgti liudytojo suinteresuotumą melagingai apkaltinti P. V., teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo, nes pareiškėjas ir liudytojas R. D. iki nusižengimo fiksavimo nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų apie galimą policijos pareigūno subjektyvumą dėl suinteresuotumo bylos baigtimi ar siekį apkalbėti pareiškėją, o atsižvelgiant į tai, kad liudytojo parodymus patvirtina ir minėtas vaizdo įrašas, teismas šiuo atveju atmeta ir policijos pareigūno suklydimo galimybę, todėl R. D. parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais. Be to, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė ne pats administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, o kitas pareigūnas – A. S., įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis.

Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, matyti, kad jie nenuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas administracinio nusižengimo protokole užfiksuotame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nusidėvėjus kelio danga, nesimatė perėjos vietos, nebuvo įmanoma pastebėti, lijo lietus. Liudytojas policijos pareigūnas R. D. teismo posėdyje parodė, kad vairuotojas teigė, kad pamiršo, jog negalima lenkti pėsčiųjų perėjoje. Surašius jam protokolą, asmuo pradėjo neigti ir sakyti, kad policijos automobilis per lėtai važiavo, kad jis nematė pėsčiųjų perėjos. Priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjo pozicija jame išvis nenurodyta. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo P. V. paaiškinimai administracinio nusižengimo protokole, kad nesimatė pėsčiųjų perėjos, bei jo paaiškinimai policjos pareigūnui fiksuojant pažeidimą, kad jis pamiršo, jog negalima lenkti pėsčiųjų perėjoje, vertintini kaip jo sutikimas, jog jis lenkė policijos automobilį per pėsčiųjų perėją. Vėliau, t.y. pateikdamas skundą, pareiškėjas savo paaiškinimus pakeitė, skunde nurodė, jog jis nelenkė pėsčiųjų perėjoje, lenkimo veiksmas buvo pradėtas ir užbaigtas pravažiavus pėsčiųjų perėją. Atkreiptinas dėmesys, jog ši pareiškėjo įvykio aplinkybių aiškinimo versija atsirado jau po pažeidimo užfiksavimo, t.y. surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjas savo paaiškinime visiškai neminėjo, jog nelenkė sankryžoje. Be to, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija yra paneigta byloje esančiais duomenimis – aukščiau minėtais liudytojo policijos pareigūno R. D. parodymais, vaido įrašu, administracinio nusižengimo protokolu, todėl vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, todėl nepatikima ir kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, tai, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis 2017 m. kovo 3 d. 9 val. 00 min. Prienuose, Kauno gatvėje, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, apvažiavo važiuojantį tarnybinį policijos automobilį, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą (taip jį aplenkdamas), įrodyta bylos medžiaga, t. y. policijos pareigūno R. D. teismo posėdyje duotais parodymais, policijos tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu bei 2017 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 79ANPAN-88709442-17, šio fakto neneigia ir pareiškėjas, bei tai, kad byloje surinkti duomenys - policijos pareigūno R. D. teismo posėdyje duoti parodymai, policijos tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas bei 2017 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANPAN-88709442-17 - paneigia pareiškėjo galimybę tokioje eismo situacijoje pradėti lenkimo manevrą už pėsčiųjų perėjos, esančios Prienuose, Kauno gatvėje, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, dėl ko skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi nutarimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu ir P. V. skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Minėta, pareiškėjas taip pat nesutinka su administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskyrimu ir prašo, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jį charakterizuojančius duomenis, kitas skunde nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti į darbą bei atliekant darbines funkcijas, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose. Taigi, parenkant nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas apelianto darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti P. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam artimos vidurkiui trukmės straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Institucija, pažeidėjui skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes ir paskyrė pažeidėjui adekvačią bausmę. Su Institucijos bylos aplinkybių vertinimu teismas visiškai sutinka. Šioje byloje aukščiau nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, padidinęs greitį lenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kitą automobilį Prienų mieste, jo centre, tankiai gyvenamojoje vietovėje, darbo dieną 9 val. ryto, kuomet yra intensyvus tiek pėsčiųjų, tiek automobilių eismas, taip sukeldamas pavojingą situaciją tuo metu per perėją galėjusiems eiti asmenims, kurių pats galėjo nepastebėti dėl priekyje jo važiavusio lenkiamo automobilio, todėl pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nepaisant to, kad tuo metu pėsčiųjų perėjoje nebuvo pėsčiųjų ir jis per pėsčiųjų perėją važiavo galimai nedideliu greičiu (tai spręstina iš to, kad aplenkto policijos automobilio greitis buvo 40 km/h), o padarytas pažeidimas nesukėlė rimtų pasekmių. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tyčinis ir pavojingas, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė padaręs nusižengimą, nesigailėjo dėl savo elgesio, kas neigiamai jį charakterizuoja. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinačių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka, dirba, jo charakteristika byloje nepateikta. Pažymėtina, kad P. V. nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės (teisės vairuoti reikalingumas darbui) teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidėjo atžvilgiu taikymui. Be to, abi pareiškėjo darbo vietos yra Kaune, pareiškėjas gyvena Birštone, susisiekimas viešuoju transportu tarp Birštono ir Kauno yra patogus ir išvystytas. Teismas pažymi, kad įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikytinos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pažeidėjo skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-93754277-17 nepakeistą ir P. V. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 17065843652, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.