Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-742-565/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
2A-742-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45489-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Atsakovas
E. B.
Trečiasis asmuo
J. F.
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civ. byla Nr. 2A-742-565/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45489-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1., 2.5.5.; 2.5.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. ir trečiojo asmens J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų ir skolų padengimo, trečiasis asmuo J. F..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. B., prašydamas priteisti iš atsakovės 8 016, 17 Eur paveldėto turto išlaikymo, tėvo laidojimo bei tėvo skolinių įsipareigojimų įvykdymo išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra jų tėvo M. B. įpėdiniai pagal įstatymą. Po M. B. mirties liko žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri ir išlaiko tik ieškovas. Ieškovas patyrė 8 580, 34 Eur išlaidas, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, 4 389, 69 Eur išlaidas, susijusias su M. B. skolinių įsipareigojimų vykdymu, ir 3 062, 31 Eur M. B. laidojimo išlaidas, iš viso 16 032, 34 Eur išlaidas. Atsakovė geranoriškai nesutinka atlyginti ieškovui ½ dalies šių išlaidų.

3. Atsakovė E. B. ir trečiasis asmuo J. F. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad pagal 2014 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ieškovas vienas paveldėjo M. B. turtą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3842-431/2015 panaikino ieškovui išduotą 2014 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą. Todėl atsakovė tik nuo 2016 m. sausio 21 d. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą M. B. turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iki 2016 m. sausio 21 d. vienas valdė ir naudojo paveldėtą turtą, ieškovas vienas turi ir šį turtą išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 504,81 Eur laidojimo išlaidas, 874,51 Eur kapavietės sutvarkymo ir paminklo įrengimo išlaidas, 2 194,85 Eur skolinių įsipareigojimų įvykdymo išlaidas ir 1 361,21 Eur bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, iš viso 4 935,38 Eur.

5. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino ieškovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl po M. B. mirties likusio turto paveldėjimo. 2016 m. vasario 4 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl po M. B. mirties likusio turto paveldėjimo. Atsakovė savo nuosavybės teisę į po M. B. mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą 2016 m. vasario 9 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas savo nuosavybės teisę į po M. B. mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą 2016 m. balandžio 4 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas ir atsakovė M. B. palikimą priėmė atitinkamai 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gegužės 29 d., pateikdami pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 009,62 Eur M. B. laidojimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 5.59 str. 2 d. 1 p., teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, tuo atveju, kai vienas iš įpėdinių palaidojo palikėją savo lėšomis, jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Kadangi po M. B. mirties paveldėto turto masę sudarė tik nekilnojamasis turtas bei registruotinas kilnojamasis turtas, kurį panaudoti laidojimo išlaidoms nėra objektyvių galimybių, ieškovas šioms išlaidoms panaudojo savo asmenines lėšas, kurias jis turi teisę atgauti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 009,62 Eur laidojimo išlaidas ir 1749,02 Eur Eur kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas vertino kaip atitinkančias protingumo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ½ dalį šių išlaidų, t.y. 504,81 Eur laidojimo išlaidas bei 874,51 Eur kapavietės sutvarkymo ir paminklo įrengimo išlaidas.

7. Kadangi tarp šalių nekilo ginčas dėl po M. B. mirties likusių skolinių įsipareigojimų įvykdymo atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovas iš asmeninių lėšų sumokėjo antstoliams 4 389,69 Eur kaip M. B. skolinių įsipareigojimų įvykdymą, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 2 194,85 Eur skolinių įsipareigojimo įvykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo J. F. pateikė įrodymą, kad sumokėjo antstoliui G. B. 1 000 Eur, tačiau sprendė, kad iš šio įrodymo negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad nurodyta pinigų suma antstoliui buvo sumokėta kaip M. B. skolinių įsipareigojimų įvykdymas, nes mokėjimo kvite nėra jokios nuorodos į konkrečią vykdomąją bylą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po M. B. mirties likusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, prižiūri ir išlaiko tik ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 5.3 str. 1 d. palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuoseklioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paliko priėmimo teisiniai padariniai atsakovei kilo nuo M. B. mirties momento, t.y. nuo 2012 m. vasario 29 d.

9. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė pusę ieškovo už 2014 m. sumokėto žemės mokesčio už paveldėtą žemės sklypą, t. y. 31,17 Eur (62,33 Eur / 2), pusę ieškovo patirtų paveldėto nekilnojamojo turto apsaugos išlaidų, t. y. 431,27 Eur (862,54 Eur / 2), pusę ieškovo patirtų M. B. šuns išlaikymo išlaidų: t. y. 362,20 Eur (724,40 Eur / 2) už šuns pašarą ir 40,84 Eur (81,67 Eur / 2) už veterinaro paslaugas, pusę išlaidų už paveldėtame nekilnojamajame turte sunaudotą elektros energiją, t. y. 172,25 Eur (344,49 Eur /2), pusę išlaidų už paveldėto nekilnojamojo turto einamąjį remontą, t. y. 158,44 Eur (316,87 Eur / 2), pusę išlaidų už paveldėto žemės sklypo 1,4600 ha žemės ūkio naudmenų ploto šienavimo darbus, t.y. 165,04 Eur (330,08 Eur / 2), iš viso 1 361,21 Eur išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, patirtas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė E. B. ir trečiasis asmuo J. F. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 194,85 Eur skolinių įsipareigojimų įvykdymo išlaidas, įskaitant trečiojo asmens sumokėtus 1 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

11. Atsakovė tik nuo 2016 m. sausio 21 d. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą po M. B. mirties likusį turtą. 2016 m. vasario 4 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl po M. B. mirties likusio turto paveldėjimo. 2016 m. vasario 9 d. atsakovė nuosavybės teises į paveldėtą turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atsakovė paveldėto turto nevaldo, nes ieškovas į turto buvimo vietą atsakovės fiziškai neįleidžia. Paveldėtu turtu ieškovas naudojasi ir gauna naudą vienas. Todėl ieškovas vienas turi padengti paveldėto turto išlaikymo išlaidas.

12. Kadangi ieškovas vienas naudojasi paveldėtu turtu ir gauna iš jo naudą, tai ieškovas vienas turi padengti ir M. B. laidojimo išlaidas. Ieškovas nesitarė su atsakove ar jos įgaliotiniu trečiuoju asmeniu dėl kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo. Tai ieškovas padarė savo nuožiūra ir išleido sumas, neatitinkančias pragyvenimo lygį ir vidutinį atlyginimą.

13. Pirmosios instancijos teismas į palikėjo skolinių įsipareigojimų įvykdymą neįskaitė trečiojo asmens į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 26 d. įmokėtos 1 000 Eur sumos. Todėl iš atsakovės priteista palikėjo skolinių įsipareigojimų įvykdymo suma turi būti mažinama 1 000 Eur.

14. Ieškovas A. B. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti dalį paveldėto turto išlaikymo išlaidų pagrįstai grindė CK 5.3 str., nustatančiu palikimo atsiradimo momentą, ir CK 4.76 str., nustatančiu bendraturčių pareigas išlaikant bendrą turtą. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Atsakovė po M. B. mirties tik vieną kartą buvo atvykusi į Lietuvą paveldėjimo dokumentų tvarkyti. Jokio noro patekti į paveldėtą turtą ir jį išlaikyti atsakovė nepareiškė, taip pat atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl paveldėto turto padalinimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas už paminklo pastatymą sumokėjo sumą, neatitinkančią pragyvenimo lygio. Iš trečiojo asmens pateikto 1 000 Eur įmokos kvito negalima spręsti, kokiu tikslu ir kokioje vykdomojoje byloje ši suma buvo sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas atmetamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties, be kito turto, liko žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu panaikino ieškovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl po M. B. mirties likusio turto paveldėjimo. 2016 m. vasario 4 d. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl po M. B. mirties likusio turto paveldėjimo. Atsakovė savo nuosavybės teisę į po M. B. mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą 2016 m. vasario 9 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas savo nuosavybės teisę į po M. B. mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą 2016 m. balandžio 4 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas ir atsakovė M. B. palikimą priėmė atitinkamai 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. pateikdami pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui.

19. Pagal CK 5.3 str. 1 d. palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išiaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008 ir kt.). Todėl atsakovei, priėmusiai po M. B. mirties likusį palikimą, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo M. B. mirties momento, t.y. nuo 2012 m. vasario 29 d., o ne nuo Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimo ar nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

20. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kurie jie turėjo atlyginimą (CK 4.76 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiais teismas yra išiaiškinęs, kad bendraturčio pareigai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, yra teisiškai nereikšminga bendro turto, dėl kurio patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tuo turtu aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017 ir kt.). Todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas paveldėtu turtu naudojasi vienas ir neįleidžia atsakovės į paveldėtą turtą, nepanaikina atsakovės pareigos proporcingai jos daliai paveldėtame turte prisidėti prie šio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo iš jos ieškovo naudai priteistų išlaidų priskyrimo turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidoms. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas neleidžia atsakovei naudotis paveldėtu turtu. Kaip nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė nuolat gyvena JAV ir į Lietuvą po tėvo mirties buvo atvykusi tik vieną kartą – tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Todėl ieškovė, negyvendama Lietuvoje, objektyviai negali naudotis paveldėtu turtu. Įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė siekė naudotis paveldėtu turtu, bet ieškovas tam trukdė, byloje nėra.

21. Sprendimo 19 p. nurodyta, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai atsakovei atsirado nuo M. B. mirties momento, t.y. nuo 2012 m. vasario 29 d. Todėl nuo šio momento atsirado ir atsakovės pareiga atlyginti iš paveldimo turto atliekamas M. B. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 009,62 Eur M. B. laidojimo išlaidas, taip pat 1 749,01 Eur išlaidas už paminklo įrengimą ir kapavietės sutvarkymą. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad šios išlaidos neatitinka pragyvenimo lygį ir vidutinį atlyginimą, yra deklaratyvios. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su M. B. paminklo įrengimo ir kapavietės sutvarkymo apimtimi, panaudotomis medžiagomis, palyginamųjų kainų, kad būtų galima padaryti išvadą, jog kapavietės sutvarkymas ir paminklo įrengimas neatitinka protingumo kriterijų.

23. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė ½ dalį ieškovo realiai patirtų išlaidų, vykdant M. B. skolinius įsipareigojimus. Iš su apeliaciniu skundu pateikto antstolio G. B. 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašto matyti, kad 2016 m. vasario 26 d. į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą trečiojo asmens įmokėti 1 000 Eur buvo panaudoti kitų M. B. skolų dengimui. Tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra pareiškę reikalavimo ieškovui atlyginti visas ar dalį šių išlaidų. Todėl nėra pagrindo iš atsakovės priteistų 2 194,85 Eur skolinių įsipareigojimo įvykdymo išlaidų mažinti 1 000 Eur ar kita suma.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė