- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-33-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00652-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Apllinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimo, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį 1300 Eur bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. P. 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį 1300 Eur bauda už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdamas Taršos leidimo, būtent: 2020 m. birželio 17 d. 13.00 val. aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos nuomojamos žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu pagal nuosavybės teise įmonei priklausančiuose pastatuose (bendro ploto 2646,75 kv. m, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vykdoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veikla – įmonės teritorijoje laikomos dalinai demontuotos bei visiškai demontuotos transporto priemones (fiksuotos fotonuotraukose): Mercedes Benz (toliau – MB) 408, MB 412, MB 814, Honda CR-V, 2 vnt. MB 813, MB 190, autobusas Neoplan, MB 1520, NB 312, MB SL500; Įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažo patalpose (bendro ploto 1101,71 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veikla – patikrinimo metu rastos laikomos dalinai ir visiškai demontuotos transporto priemonės, jų dalys bei demontavimo veiklos metu susidariusios atliekos, fotonuotraukose teritorijoje fiksuotos transporto priemonės: MB 300, MB C250, MB 614, MB 508, MB 208, MB 412, MB 260, MB 207, teritorijoje sandėliuojamos plastiko, stiklo, gumos atliekos, garažų patalpose rasti ardomi automobiliai: MB 600, MB 380, MB 123, MB 500.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu R. P. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti nepadarius nusižengimo.
2.1. Skunde advokatas nurodo, kad teismas priėmė nutarimą ne tik tinkamai neįvertinęs visų faktinių bylos duomenų, tačiau juos ištyrė neišsamiai bei jų atžvilgiu priėmė sprendimą ne iki galo atsižvelgęs į esamo pažeidimo kvalifikavimą ir atsakomybės taikymui keliamus reikalavimus. Apelianto vertinimu, R. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
2.2. Skunde teigiama, kad R. P. teismui nurodė turintis duomenis apie transporto priemonių priklausomybę jam asmeniškai ir jo įmonei, tačiau savalaikiai duomenų negalėjo pateikti dėl ilgalaikio nedarbingumo, tai taip pat užfiksuota byloje, todėl teikia duomenis kartu su šiuo apeliaciniu skundu, patvirtinant, kad iš esmės visos fiksuotos transporto priemonės priklausė įmonei arba R. P. asmeniškai.
2.3. Advokato vertinimu, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes R. P. veiksmuose nėra inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju R. P. nekilo pareiga gauti Taršos leidimo, nes Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, <...> turi gauti leidimus, o jeigu tokia veikla nevykdoma, jo neturi būti. Tikrinimo metu pas R. P. teritorijoje išties buvo rasta apardytų transporto priemonių, tačiau byloje nepaneigta, kad fiksuotos transporto priemonės atitiko transporto priemonėms keliamus kriterijus ir todėl laikytinos transporto priemonėmis. To nepaneigia ir fotonuotraukos, kurios fiksavo tik tam tikrų daiktų faktinę būklę, bet neįrodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis laikytinos atliekomis.
2.4. Skunde pažymima, jog situacijose, susijusiose su transporto priemonių ardymu, svarbu ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo (apdorojimo) tikslas. Jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti, reikia leidimo, o jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, suremontavimo tikslu – leidimo nereikia, šių faktų teismas neanalizavo ir nepaneigė R. P. teiginių, kad jis neturėjo tikslo išardyti transporto priemonių jų likvidavimo tikslu, priešingai, siekė su laiku jas atkurti, restauruoti ir pan., t. y. daiktą paversti tinkamu naudoti.
2.5. Be to, skunde pastebima, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl rastų apardytų transporto priemonių, kurios buvo laikomos lauke, tačiau R. P. buvo nurodęs, kad transporto priemonės priklauso jam ir įmonei. Pažymima, kad tikrintojai net nesiekė tinkamai identifikuoti transporto priemonių, nustatyti jų tikrą priklausomybę, ar priešingai, paneigti R. P. teiginius, o tik vadovavosi formaliu faktu – vaizdu, kad transporto priemonės rastos apardytos.
2.6. Nurodoma ir tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, jog fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, tačiau šioje normoje nenumatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą, taigi, tokia blanketinė dispozicija neišdėsto privalomos laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o asmeniui įvardijami pažeidimai turi būti aiškiai ir išsamiai pagrįsti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis.
2.7. Be to, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-5-492/2018, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik turėtojo valia, nes jos gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (įmontuojamos į kitą transporto priemonę), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas) savininko reikmėms, parduotos, taigi, reguliavimas, pagal kurį išardytos ar supjaustytos transporto priemonės turi būti priverstinai perduodamos atliekų tvarkytojui, pažeidžia tokios transporto priemonės savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu.
2.8. Pažymima ir tai, kad iš protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, dėl kokio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo masto neturint taršos leidimo buvo kaltinamas R. P., neaišku, kokiais kriterijais ar požymiais remiantis padaryta išvada, kad rastos ir protokole nurodytos transporto priemonės yra netinkamos eksploatuoti.
2.9. Be kita ko, skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkte pateiktas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apibrėžimas – tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti šių taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Šių taisyklių 2 priedas „Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai“ nustato, kad transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš septynių kriterijų. Advokatas pažymi, jog Institucija, surašiusi protokolą R. P., nenurodė, kuriame punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš rastų apardytų transporto priemonių. Teismo posėdžio metu atstovai apklausti kaip liudytojai paaiškino, kad transporto priemonės nebuvo identifikuojamos, nebuvo vertinamas jų tinkamumas eksploatuoti, buvo pasikliaujama tik vizualiniu vaizdu, neįsitikinus, kad transporto priemonių neįmanoma atkurti/suremontuoti. Net nebuvo identifikuota transporto priemonių priklausomybė, netikrinti jų identifikavimo numeriai, taigi objektyviai net nevertinti transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai. Skunde akcentuojama, kad Institucijos išvados teismui pateiktos vadovaujantis neeilinio tikrinimo metu atlikta vizualia transporto priemonių apžiūra, nuotraukose užfiksuotais jų vaizdais, bet Institucijos nurodomos apardytos transporto priemonės Institucijos atlikto tyrimo metu nebuvo aiškiai identifikuotos, nesurinkti duomenys apie jų VIN kodus ir nenustatyta jų visų priklausomybė konkretiems asmenims.
2.10. Advokatas pažymi ir tai, jog rastos transporto priemonės, kurios buvo apardytos, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog jos aukščiau aptartų teisės aktų kontekste laikytinos atliekomis bei kad R. P. vedė ardymo veiklą, kuriai reikalingas leidimas. Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės, taigi, formuluojant kaltinimą jų pažeidimu, turėjo būti nurodytos konkrečios teisės normos (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurių reikalavimus R. P. pažeidė. Tuo tarpu kaltinime minimos Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nurodomos nekonkrečiai, nenurodyti nei šias taisykles patvirtinantys konkretūs teisės aktai, nei pažeistos konkrečios poįstatyminių teisės aktų normos.
2.11. Teigiama, jog esminiai pažeidimai, kurių netyrė ir nepagrindė apylinkės teismas, tai, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime išdėstytame kaltinime nenurodyta, kuriame Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš rastų apardytų transporto priemonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2.12. Skunde teigiama, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, paneigiančių R. P. paaiškinimus, jog jis transporto priemones įsigijo tikslu jas sutaisyti ar atrestauruoti, vertino jas kaip turtą, o įstatymas nenustato termino, per kiek laiko privalu transporto priemones atkurti ar suremontuoti. Pažymima ir tai, kad net nevertinta, kada galimai buvo ardytos/tvarkytos kiekviena transporto priemonė, koks laikotarpis buvo praėjęs, kokia jų būklė ir vizualus vaizdas buvo iki remonto atlikimo darbų. Nenustatyta, kad kokie nors ardymo veiksmai būtų atlikti jų atžvilgiu tikrinimo metu. Nors teigiama, kad pareigūnai matė R. P., remontuojantį automobilį Smart, minėta transporto priemonė nesudaro inkriminuoto nusižengimo dalies ir dėl jos nebuvo keliama jokių klausimų.
2.13. Pastebima ir tai, jog nevertinta, kad įmonė, kurios teritorijoje buvo rastos apardytos transporto priemonės, jau nuo seno prekiauja automobilių dalimis bei savu laiku yra vykdžiusi ardymo veiklą tam turint leidimą. Pažymima, kad prekyba naudotomis dalimis įmonei leistina ir šiai dienai, tad net nevertinta, ar dalis aptartų transporto priemonių nebuvo likusios iš šio laikotarpio, o detalės ar nebuvo likusios iš ankstesnės ardymo veiklos. Akcentuojama, jog Institucijos atstovai pripažino, kad transporto priemonės išties buvo senos ir pagal savo amžių, gali siekti periodą, kada įmonė net turėjo teisę vykdyti ardymo veiklą, pripažinta, kad dalis autodalių net buvo apaugusios ilgamečiais augalais, tai tik patvirtina, jog dalis veiksmų buvo atlikta itin seniai, o grindžiant kaltinimą buvo privalu nustatyti, kada pažeidimas buvo padarytas, jeigu toks išties buvo įvykdytas.
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimą.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu surinktus duomenis, fotonuotraukose užfiksuotas ardomas transporto priemones, apklausęs patikrinimą atlikusius aplinkosaugos pareigūnus, policijos pranešimą dėl neteisėtos transporto priemonių ardymo veiklos, tai yra įvertinęs aplinkybių visetą, padarė neabejotiną išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą, nustatė tokio ardymo tikslą – prekiauti išardytomis detalėmis. Tai, kad transporto priemonė yra registruota Transporto priemonių registre ir kažkam priklauso nuosavybės teise, negali paneigti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ardymo fakto, kadangi net ir iš Transporto priemonių registro neišregistruotos transporto priemonės, neteisėtai – neturint tam leidimo, gali būti surenkamos ir apdorojamos.
3.2. Be to, atsiliepime nurodoma, kad apelianto teiginys, jog UAB (duomenys neskelbtini) neužsiima transporto priemonių ardymu, o tik prekiauja dalimis, yra akivaizdus siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad įmonė dar 2015 m. gegužės 4 d. pateikė raštą Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriame nurodė, jog jau keletą metų nebevykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo, todėl prašo panaikinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Jokių automobilių detalių įsigijimo dokumentų (duomenys neskelbtini) pateikti negalėjo, atvykę patikrinimo atlikti aplinkosaugos pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) vadovą R. P., ardantį transporto priemonę, pareigūnų akivaizdoje jis atsakinėjo į telefono skambučius dėl detalių pardavimo.
3.3. Atsiliepime teigiama ir tai, kad nesuprantamas apelianto skundo motyvas savo nekaltumą dėl administracinio nusižengimo grįsti Atliekų tvarkymo įstatymo 19 str. 1 d. nuostatomis, kurios tiesiogiai nustato prievolės gauti leidimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymui. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710, 9 punktas nustato, kad „Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus.“ Šis teisės aktas yra įrašytas R. P. surašytame administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“.
3.4. Be kita ko, atsiliepime pažymima, jog patikrinimo metu nerastas nei vienas bent restauruoti pradėtas automobilis, (duomenys neskelbtini) negalėjo pateikti tokių atrestauruotų ar ekskliuzyvinių transporto priemonių nuosavybę patvirtinančių ar pardavimo dokumentų. Netvarkingai išmėtytos ardymo atliekos (skysčiai, gumos, plastmasės, stiklo, kėbulų dalys ir pan.), ardymo įrankiai tik patvirtina, kad ardymo veikla buvo vykdoma paskubomis, netausojant aplinkos ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Taigi administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
6. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o kartu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Taip pat akcentuotina, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinant ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (ANK 567 straipsnio 3 dalis).
7. R. P. atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas priėmė nutarimą ne tik tinkamai neįvertinęs visų faktinių bylos duomenų, tačiau juos ištyrė neišsamiai bei priėmė sprendimą ne iki galo atsižvelgęs į esamo pažeidimo kvalifikavimą ir atsakomybės taikymui keliamus reikalavimus, be to, netinkamai įvertino esamą teisinį reglamentavimą dėl taršos leidimų vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimą. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
8. Nagrinėjamu atveju R. P. skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį dėl to, kad vykdė eksploatuoti netinkamų transportų priemonių demontavimo veiklą, neturėdamas Taršos leidimo. Be to, nors skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nebuvo nurodyta, iš R. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. P. minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punktą (toliau – ir Taisyklės) (b. l. 2–4).
8.1. Pažymėtina, kad ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ir už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėto straipsnio nuostatas, būtina ne tik nurodyti, bet ir nustatyti, kokius konkrečiai teisės aktus (įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, taisykles ir pan.), susijusius su ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta veika, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.
8.2. Šiuo atveju R. P. buvo kaltinamas pažeidęs dviejų teisės aktų nuostatas, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 9 punktą, kurios taip pat yra blanketinės. Kitų teisės aktų, detalizuojančių minėtose teisės normose numatytą reguliavimą, R. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodoma, nors tai privalėjo būti padaryta.
8.2.1. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.
8.2.2. Pagal Taisyklių 9 punktą eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos.
8.3. Akcentuotina, kad siekiant R. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį buvo būtina nustatyti, kad jo vykdytai veiklai iš tiesų reikalingas Taršos leidimas. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų, Taršos leidimas reikalingas tik tuo atveju, kai yra apdorojamos, surenkamos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taisyklių 7.2. punkte numatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms (atliekų tvarkymo) įstatyme ir atitinkanti Taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus.
8.3.1. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
8.3.2. Taisyklių 2 priede numatyta, kad transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) nustatyta tvarka transporto priemonei išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, 2) Transporto priemonė išregistruota iš kitos šalies kelių transporto priemonių registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų, ir dėl to kompetentingos institucijos yra paėmusios transporto priemonės registravimo dokumentą ar jo dalį arba yra palikusios atitinkamą žymą transporto priemonės registravimo dokumente, arba Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga tai nustatė tarptautinėse transporto priemonių duomenų bazėse ar kitais būdais, 3) Transporto priemonė išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos, 4) Transporto priemonė supjaustyta į dalis, 5) Transporto priemonės remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio ar kitos žmogaus ar gamtos sukeltos nelaimės arba didesnės, išskyrus istorines motorines transporto priemones, 6) Transporto priemonė neturi identifikavimo numerio (išskyrus istorines transporto priemones) arba transporto priemonė turi identifikavimo numerį, bet jos savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas, 7 )Transporto priemonė laikoma nenaudojama pagal paskirtį ir kenkia aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai ir per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytą terminą nepašalinti privalomajame nurodyme nustatyti neigiamo poveikio aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai pažeidimai.
8.4. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nei skundžiamame nutarime, nei R. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei apskritai bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, pagal kuriuos Taisyklių kriterijus konkrečios administracinio nusižengimo protokole nurodytos išardytos transporto priemonės yra laikytinos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, Institucijos atlikto tyrimo metu nurodytos transporto priemonės nebuvo aiškiai identifikuotos, nesurinkti duomenys apie jų VIN kodus ir nenustatyta jų visų priklausomybė konkretiems asmenims. Nesant šių duomenų, nėra galimybės nustatyti, koks galimai padaryto administracinio nusižengimo mastas ir ar apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Taršos leidimas reikalingas tik dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo, kurių sampratą ir apibrėžimą pateikia būtent konkretūs teisės aktai. Nors pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teisme teigė, jog visą situaciją vertino tik vizualiai ir tai užfiksavo padarydami fotonuotraukas, tačiau R. P. inkriminuojamuose teisės aktų pažeidimuose nėra numatyta, kad transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama vien pagal tyrimą atlikusios Institucijos pareigūnų įsitikinimą, nepagrindžiant tokio įsitikinimo teisės aktuose numatytomis procedūromis.
8.5. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.
8.6. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019).
8.7. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas negali keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.
8.8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1761-2020 neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, kadangi jame, remiantis teisės aktais, nėra nurodyta, kokios konkrečiai transporto priemonės yra eksploatuoti netinkamos, dėl kurių transporto priemonių ardymo būtų reikalingas tam tikras taršos leidimas, pagrindžiant šį reikalingumą atitinkamais teisės aktais. Šiuo atveju netinkamas protokolo surašymas laikytinas esminiu įrodymų trūkumu, kurio negalima nustatyti teisme, šis trūkumas pažeidžia R. P. teisę į gynybą ir nulėmė neteisėto apylinkės teismo nutarimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama Institucijai naujam tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, jog R. P. administracinio nusižengimo byla grąžinama papildomam aplinkybių tyrimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – R. P. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.