Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojas) pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. Š. (skolininkas), J. P.-Š., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Arminas Naujokaitis pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. 0157/24/02223.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/24/02223 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis skolininko D. Š. atžvilgiu vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – kitą institucijos (pareigūno) sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (23.31-08) 467-241748 dėl 7 342,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Pagal teismui pateiktą antstolio Armino Naujokaičio informaciją nustatyta, kad skolininkas D. Š. yra sudaręs santuoką su J. P.-Š. Iš Vedybų sutarčių registro informacijos nustatyta, kad sutuoktiniai vedybų (povedybinės) sutarties nėra sudarę, todėl po santuokos sudarymo turtas (ir piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkas neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas 2025 m. balandžio 23 d. turto arešto aktu Nr. S1-165972. Skolininkas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį. Antstolis išsiuntė skolininkui 2025 m. balandžio 23 d. siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-25-157-16528, kurio pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis pastarasis dokumentas laikomas įteiktu skolininkui praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2025 m. gegužės 14 d. siūlymu Nr. S-25-157-18462 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų (povedybinės) sutarties, todėl turtas (piniginės lėšos) po santuokos sudarymo yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atitinkamai sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys D. Š. ir J. P.-Š. yra sutuoktiniai, suinteresuoto asmens J. P.-Š. iš darbinės veiklos gautos ir kitos lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens J. P.-Š. gaunamos piniginės lėšos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitoms išmokos, abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis.

Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato, kad skolininkui D. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jos sutuoktinės J. P.-Š. gaunamų piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės J. P.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų, abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.