Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, kuriuose nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ „Turto bankas“ įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties žemės sklypą ir administracinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą, patvirtintą 2000-05-04, sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausė 196 kv.m. ploto servitutas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tačiau sudarius sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį režimą, o būtent 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėja, patikrinusi UAB „Altagis“ atliktus kadastrinius matavimu priėmė įsakymą, kuriuo nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro rodiklius, bet dėl neaiškių priežasčių nenustatė servituto( teisė važiuoti transporto priemonėms), todėl šis įsakymas neatitiko anksčiau patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams, 2011-05-27 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui “Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sąlygų nustatymo, taip pat 2011-05-25 darbo grupės protokolui Nr.VK-254, pagal kuriuos yra nustatytas 196 kv.m. servitutas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymą nustatant 196 m3 servitutą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau jai buvo atsakyta, kad tikslinti įsakymo nėra teisinio pagrindo, kad servitutas turi būti nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu. Taip pat kreipėsi į Kelmės žemėtvarkos skyrių su siūlymu sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau Kelmės žemėtvarkos skyrius atsisakė sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovė nurodė, kad servitutas jai būtinas, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo ir jame stovinčio komercinės paskirties pastato ir naudoti juos pagal paskirtį. Ieškovė prašo:

1) įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties Nr. 37 8 punktą tekstu: „Servitutai: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per (duomenys neskelbtini), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

2) įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. 54/18781 duomenis punktu: „Servitutai: Šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė viešpataujančio daikto savininkams eiti, važiuoti per (duomenys neskelbtini), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį – 196 kv. m, 4 m pločio keliu prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

3) nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu S, kurio bendras plotas 196 m2, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje – kiemo aikštelėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikianti teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas Vartotojų kooperatyvas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 37 99 metų laikotarpiui išsinuomojo 1630 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovė prašo nustatyti servitutą. Sudarant šią sutartį žemės sklypui nebuvo nustatytas servitutas 103, jis įstatymo nustatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį galiojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 11 straipsnis numatė žemės servitutų nustatymo tvarką. Remiantis šiuo įstatymu, servitutas žemės sklypui turėjo būti nustatytas Šiaulių apskrities viršininko sprendimu, įrašytas į žemės sklypo naudojimo sąlygas ir įregistruotas valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje. Teigia, kad ieškovės ieškinyje minimi Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimas Nr. 19 dėl detaliojo plano patvirtinimo ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-27 įsakymas „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sąlygų nustatymo“ ir 2011-05-25 darbo grupės protokolas Nr. VK-254 nėra administraciniai aktai, nustatantys servitutą, kuriuo prašoma papildyti valstybinės žemės sutartį, todėl visi patikslinto ieškinio argumentai apie šių dokumentų įrodomąją reikšmę esant servitutą, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, pažymi, kad 2011 metais ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, 2000 metų detalusis planas yra pakeistas ir negaliojantis, todėl šiuo planu ieškovė remiasi nepagrįstai. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas „įpareigoti atsakovus papildyti 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37 8 punktą“, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Niekas negali įpareigoti šalis sudaryti sutartį ar ją papildyti. Sudarant nuomos sutartį, servitutas nebuvo nustatytas, o ieškovė nebuvo (duomenys neskelbtini), esančio pastato savininkė. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas papildyti sutartį, į ją įrašant iki šiol nenustatytą servitutą reiškia ne ką kitą, kai tik esamos sutarties esminių sąlygų pakeitimą. Be to, nurodo, kad gavęs nuomotojo sutikimą, pagal įstatyme nustatytą tvarką, turėdamas statybą leidžiančius dokumentus, Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio 30 d. nuomojame žemės sklype įrengė inžinerinį statinį-kiemo aikštelę. Šio statinio įrengimui, dokumentų sutvarkymui panaudojo savo lėšas, statinio vidutinė rinkos vertė – 181000 Lt (52421,22 Eur). Statinys atsakovo nuosavybės teise nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl, remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad atsakovas nereiškia priešieškinio atlyginti nuostolius dėl kiemo įrenginių statymo, nes šioje byloje yra sprendžiamas ieškovės prašomo nustatyti servituto atlygintinumo klausimas. Teigia, kad ieškovės reikalavimas papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis yra netikslus, neaišku kurį iš kadastrinių duomenų bylos dokumentų yra reikalaujama įpareigoti atsakovus papildyti ir kokiu pagrindu. Kadangi iki dabar servitutas nėra nustatytas, todėl nesant dokumento dėl servituto nustatymo ir prašymas papildyti kadastro bylą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymui ir kadastro tvarkytojas negalėtų tokio įregistruoti. Taip pat nurodė, kad būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą paneigia faktas, kad ieškovė vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nesant jokio servituto, o tai įrodo, kad ieškovė gali naudotis savo pastatu pagal įprastinę jo paskirtį ir nenustačius prašomo servituto.

Atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl 4 metrų pločio kelio servituto nustatymo teismo sprendimu per valstybinės žemės sklypą yra atmestini ir negali būti tenkinami, nes neatitinka CK 4.126 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl servituto būtinumo. Dėl ieškovės reikalavimo papildyti valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, atsakovė nurodo, kad šie reikalavimai yra neteisėti, nes pažeidžia sutarties laisvės principą, tokie reikalavimai savo turiniu yra nelogiški ir prieštaraujantys kitam reikalavimui (pažymėtam 3 punktu) – servitutą nustatyti teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, patenkinus pirmus du patikslinto ieškinio reikalavimus, nebetenka prasmės trečiasis reikalavimas nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą teismo sprendimu. Be to, neaišku kokį servitutą prašoma nustatyti, nes pagal servitutų klasifikatorių indeksas 103 žymi kelio servitutą – viešpataujantį daiktą. Teigia, kad tokiu atveju, ieškovė neturi teisės už valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, spręsti – reikia valstybei, jos žemės sklype viešpataujančio daikto, ar ne. Mano, jog tokie neaiškūs, nekonkretūs ir savo turiniu prieštaringi reikalavimai, kurių ieškovė niekaip negali sukonkretinti, duoda pagrindą manyti, kad yra sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat piktnaudžiaujama civiliniu procesu.

Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies nurodo, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis prieštarauja reikalavimui nustatyti servitutą teismo sprendimu, nes patenkinus pirmus du patikslinti ieškinio reikalavimus jis netenka prasmės. Tačiau reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, nes ieškovė neturėdama privažiavimo prie savo sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės negali naudotis savo turtu pagal paskirtį.

Tretysis asmuo A. G. su ieškovės (sutuoktinės) ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.